- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-556-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13965-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;
- pagal BK 243 straipsnį - 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis R. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir, R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. B. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 7 (septynis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.
R. B. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota transporto priemonė Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.:(duomenys neskelbtini), perduodant valstybės nuosavybėn.
R. B. 2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.:(duomenys neskelbtini), pratęstas iki turto konfiskavimo.
R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B., Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 13 d., apie 15 val. 30 min., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „Norfa“, Karaliaus Mindaugo g. 10, Ruklos mst., Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2024 m. balandžio 13 d. 15.41 val. nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, 2024 m. balandžio 13 d. 16.01 val. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas).
1.1. Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams (nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2028 m. birželio 6 d.) ir 2023 m. birželio 15 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. balandžio 13 d., Karaliaus Mindaugo gatvėje, Ruklos miestelyje, Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad R. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje. Kauno apylinkės teismas nustatė R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas R. B. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytų veikų pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas bei charakterizuojančius duomenis (teistas aštuonis kartus, tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, augina mažametį sūnų), paskyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą bei areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be kita ko, R. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones - uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei konfiskavo transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr.:(duomenys neskelbtini).
3. Nuteistasis R. B., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, kurią taikant BK 64 ¹ straipsnio nuostatas sumažinti vienu trečdaliu.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės paskyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai ir neatitinkanti teismų praktikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus, pažeistos BK 64 ir 41 straipsnių nuostatos.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo padarytas veikas, tačiau apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad nuo pat pirmosios apklausos įtariamuoju niekuomet nekeitė parodymų, visuomet laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Taip pat jis apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl veikų, nurodytų kaltinime padarymo pripažino visiškai, blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl šios veikos padarymo. Todėl, apelianto nuomone, jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Taip pat, apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog jis nusikaltimus daro sistemingai, kad jo elgesyje yra matyti piktybiško įstatymų nepaisymo, bendro pobūdžio elgesio standartų ignoravimo požymių.
3.3. Apeliantas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Vertinant tai, kad jis kaltu prisipažino, dėl savo tokio elgesio labai gailisi, vertina jį kritiškai, taip pat į jo asmenybę, mažesnį pavojingumą visuomenei, norą gyventi, laikantis įstatymo reikalavimų, mano, jog jo ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius. Be to, apeliantas augina 4 nepilnamečius sūnus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismas pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu – prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl bausmės.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam R. B. paskirta teisingai.
8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. B. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pripažinęs kaltu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę. Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, ir nuteistajam R. B. paskyrė subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo.
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda arba areštas. BK 243 straipsnyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu R. B. buvo paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmės nuteistajam buvo paskirtos nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. B. praeityje teistas aštuonis kartus, tame tarpe tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (2 t., b. l. 8-21). Per paskutiniuosius trejus metus devynis kartus baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34 – 43).
11. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. B. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.
12. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą ir vaikų, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis R. B. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. R. B. būdamas anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.
13. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo.
15. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad R. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. B. teistas 8 kartus, tame tarpe tris kartus už tokios pat rūšies nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš ankstesnių nuteistojo R. B. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai R. B. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas, o šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus R. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo gynėjos prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 16 d. pažymą Nr. APD-2024-10251, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (2 t., b. l. 122). Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Angelė Fominienė, teikė antrinę teisinę pagalbą R. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 112,50 Eur.
18. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. spalio 8 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (2 t., b. l. 118). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam R. B. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 112,50 Eur (šimto dvylikos eurų 50 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. B. neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.