Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1. 2008 m. vasario 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 15 MGL (1950 litų) bauda, 2010 m. lapkričio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į 90 valandų viešųjų darbų;

2. 2014 m. vasario 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, 641 straipsnį.

4. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, 641 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 val. visuomenės labui.

5. 2017 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėn., laisvės atėmimo ir 1 mėnuo viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6. 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. 60 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2021 m. balandžio 20 d.

7. 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1d., BK 64¹ str. 1d.-50 parų arešto.

8. 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 281-1 str. 1 d., 140 str. 2 d. - 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. balandžio 13 d., apie 15 val. 30 min., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2024-04-13 15.41 val. nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, 2024-04-13 16.01 val. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas). Šiuose veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams (nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2028 m. birželio 6 d.) ir 2023 m. birželio 15 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo kelių transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje.

Dėl transporto priemonės, kai asmuo vairuoja neblaivus. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. dienos metu Ruklos mstl. automobiliu Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis valdytojas ir savininkas yra jis, važiavo iš plovyklos į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo neblaivus. Pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini), neblaivumo neginčijo.

Automobilį įsigijo, kad jį pavežiotų draugai. Probacijos skyriuje jam buvo išaiškintos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir tvarka. Nusikaltimą padarė įtakotas girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyresn. patrulio D. R. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nustatoma, kad dirbant kartu su tyrėja G. M., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas automobilis CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas į priekį ir atbuline eiga manevravo aikštelėje. Sustabdė automobilį. Patikrinus vairuotojo R. B. blaivumą bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė, kad asmuo vartojęs alkoholio. 2024–04-13 15 val. 41 min. patikrinus R. B. blaivumą alkotesteriu, šis parodė 2,45 prom. girtumą, 16 val. 01 min. alkotesteris parodė 2,60 prom. girtumą. R. B. sakė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. R. B. nesutiko su blaivumo tikrinimo rezultatais, nurodė, kad automobilio nevairavo, bei atsisakė, jog būtų įvertinta jo bendra būklė, t. y. ar jis sugeba eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (1 t., b. l. 7-8).

Liudytojo J. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatoma, kad jis yra karo policininkas. 2024 m. balandžio 13 d. apie 15 val. 34 min. patruliuodamas Ruklos miestelio teritorijoje pastebėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išeinantį vyrą, kuris pagal išorinius požymius buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. eidamas vyras svirduliavo. Atėjęs prie automobilio „CITROEN XSARA PICASSO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyras atsisėdo už automobilio vairo, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Šalia, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo keleivis. Vyras atvažiavo iki sankryžos ir pamatęs artėjantį policijos pareigūnų automobilį, atbuline eiga pradėjo važiuoti atgal į automobilių stovėjimo aikštelę. Po to prie minėto automobilio atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilyje sėdintys vyrai nebuvo išlipę iš automobilio ir vietomis neapsikeitė. Kai jis privažiavo prie policijos pareigūnų, automobilyje prie vairo sėdėjo tas pats vyras, kuris svirduliuodamas išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia vaizdo įrašą, kuris gali turėti reikšmės tyrimui (1 t., b. l. 69-72).

Liudytojos V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatoma, kad ji savo nuosavybėje turėjo automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2023 m. balandžio 26 d. pardavė T. Č., surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jam atidavė transporto priemonės registracijos liudijimą, bet jokių duomenų VĮ Regitra neperdavinėjo, registracijos nekeitė (1 t., b. l. 41-43).

Liudytojo T. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatoma, kad 2023 m. balandžio 26 d. jis iš V. M. įsigijo automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu VĮ Regitroje neužregistravo. 2024 m. sausio 17 d. šį automobilį jis pardavė R. B., surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. VĮ Regitroje nieko neformino (1 t., b. l. 49-50).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. balandžio 13 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-27).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad J. L. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 73-75).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas liudytojo J. L. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" aikštelė, kurioje stovi automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į automobilio vairuotojo vietą įsėda vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, su baltos spalvos juostomis ant striukės rankovių ir kelnių, kepure su snapeliu, įjungia variklį, pavažiuoja atbulas, važiuoja iš aikštelės (1 t., b. l. 76-79).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. balandžio 13 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnė prieina prie automobilio, už vairo sėdi vyriškis. Bekontakčiu alkoholio detektoriumi patikrinamas jo girtumas. Vairuotojas išlipa iš automobilio. Pareigūnė sako, kad matė kaip jis važiavo iš aikštelės. Patikrinamas vairuotojo girtumas alkotesteriu - pareigūnas pasako, kad 15.41 val. yra 2,45 promilės, vyras sako vardą pavardę - R. B., vėliau vėl tikrinamas girtumas - pareigūnas sako, kad 16.01 val. yra 2,60 promilės. Į policijos pareigūno klausimą R. B. atsako, kad vartojo alkoholį prieš 30 min. (1 t., b. l. 23-24).

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatoma, kad 2024 m. balandžio 13 d. 15.41 val. R. B. nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, 16.01 val. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 92-95).

VĮ "Regitra" duomenimis nustatoma, kad automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra V. M. (1 t., b. l. 56).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad V. M. pateikė transporto priemonės 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 44-46).

2023 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad V. M. pardavė automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. Č. (1 t., b. l. 47).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad T. Č. pateikė transporto priemonės 2024 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 51-53).

2024 m. sausio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad T. Č. pardavė automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. (1 t., b. l. 53-54).

2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu nustatoma, kad R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 22-33)

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu, kad 2023 m. birželio 15 d. R. B. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už jų nevykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo penkerius metus naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones pabaiga – 2028 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 85-86).

Lietuvos probacijos tarnybos pateiktu individualiu probuojamojo priežiūros 2023 m. birželio 14 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. B. 2023 m. birželio 15 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, atsakomybe (1t. b. l. 89-91).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neneigia padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju R. B. 2024 m. balandžio 13 d. 15.41 val. nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, 16.01 val. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 92-95), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. B. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smukus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, R. B. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2023 m. birželio 15 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tačiau kaltinamasis 2024 m. balandžio 13 d., Karaliaus Mindaugo gatvėje, Ruklos miestelyje, Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad R. B. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. R. B. veikoje yra piktybiškumo elementas, tai pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. B. teistas aštuonis kartus, tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (2 t. b. l. 8-21), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2023 m. kovo 5 d. (2 t., b. l. 34-44). VŠĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (2 t. b.l.53-54). VŠĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre nesigydė, nesilankė (2t. b.l.53-54). Augina mažametį sūnų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas daro sistemingai, jis teistas aštuonis kartus. Paskutinis nuosprendis už analogišką nusikalstamą veiką įsiteisėjo mažiau nei prieš metus. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bylos duomenis ir aptartas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesyje yra matyti piktybiško įstatymų nepaisymo, bendro pobūdžio elgesio standartų ignoravimo požymių, todėl kaltinamajam R. B. už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, už nusikaltimą numatytą BK 243 straipsnyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones septynerių metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra V. M. (1 t., b. l. 56). 2023 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad V. M. pardavė automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. Č. (1 t., b. l. 47). 2024 m. sausio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad T. Č. pardavė automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. (1 t., b. l. 53-54). Kaltinamasis nurodė, kad realiai jis naudojosi automobiliu Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo jo realus valdytojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki turto konfiskavimo.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys 2 vnt., nusiųstini turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, dvi CD laikmenos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 7 (septynis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

Paskirti R. B. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

2024 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki turto konfiskavimo.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis 2 vnt., nusiųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, dvi CD laikmenas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.