- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1023-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01522-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- J. L.
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. L., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 14 parų areštu;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimu;
6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 14.00 val., paskambinus K. V. į gyvenamosios vietos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei, melagingai pranešus, kad jos (K. V.) AB „Swedbank“ banko sąskaita yra naudojama atliekant neteisėtas finansines operacijas, tokiu būdu padarius psichologinį poveikį, bei šio poveikio įtakoje K. V. padiktavus savo prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijus prisijungimo duomenis, bei jų dėka, 2014 m. rugsėjo 13 d. prisijungus prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės K. V. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš greituosius kreditus teikiančios UAB „4Finance“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš UAB „Moment Credit“ paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2014 m. rugsėjo 14 d. iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), po ko, 2014 m. rugsėjo 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai, nukentėjusiosios vardu inicijavus finansines operacijas, t. y. 2014 m. rugsėjo 13 d. iš nukentėjusiosios K. V. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis (po 1 000 Lt (289,62 Eur), 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 1 900 Lt (550,28 Eur)) pervedė 3 900 Lt (1 129,52 Eur) į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 14 d. dalimis (du kartus po 2 000 Lt (579,24 Eur)) pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) į jo (J. L.) prašymu J. V. surastą bei nenustatytiems asmenims pateiktą, M. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, M. Č. kartu su J. V. nuvažiavus prie AB „Swedbank“ bankomato Vilniuje, Geležinkelio g. 2, M. Č. su savo vardu išduota banko kortele, 2014 m. rugsėjo 14 d. AB „Swedbank“ bankomate Vilniuje, Geležinkelio g. 2, išgrynino dalimis: 08.50 val. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 08.51 val. – 1 990 Lt (576,34 Eur), viso 3 990 Lt (1 150,58 Eur), kuriuos perdavė J. V., po ko, jo (J. L.) nurodymu, kartu nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, kur J. V., pagal jo (J. L.) nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, K. V. priklausantį 4 000 Lt (1 158,48 Eur) vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. L. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą
Kaltinamasis J. L. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, jog yra davęs vienam asmeniui J. V. telefono numerį. Kadangi tai buvo 2014 m., nepamenu kokiam tikslui davė numerį. Kaltinamajame akte parašyta, kad jis nurodė nuvykti prie bankomato 13 ar 14 dieną, bet tuo metu jis gulėjo ligoninėje, teismui pateikta tai patvirtinanti pažyma. Nedavė nurodymų J. V. nuvykti išgryninti pinigus, nes negalėjo naudotis telefonu, kadangi ten yra stebima palata, yra stebintis darbuotojas. Tuo metu buvo gydomas nuo narkomanijos, jam buvo detoksikacija, todėl negalėjo turėti telefono. J. V. matė vieną kartą, kai šis jį pavežė. Atrodo, tai buvo iki to, kai davė jo numerį. Gal šis pats davė jam savo numerį, nepamena. Kažkas jo paprašė, kad duotų J. V. numerį. Nesidomėjo, kam to reikia. Gal girtas buvo. M. Č. nepažįsta, nėra apie šį girdėjęs. S. M. taip pat nepažįsta. Pažįsta vieną asmenį, kuris sėdėjo Pravieniškėse, vardas S., o kitų asmenų nepažįsta. S. pavardės nežino, gali būti, kad jo pavardė G. Susipažino su šiuo asmeniu, kai jį pervežė į Pravieniškių pataisos namus. Teko bendrauti, nes jis buvo vilnietis. Apie šią bylą jie nekalbėjo, kaip ir apie draugus ar sukčiavimą. Moters vardu J. B., kuri yra atėjusi į posėdį, taip pat neteko matyti. Mano, kad duoti numerį tai ne nusikaltimas. Davė mobilaus telefono numerį. Nežino, kam jį davė. Nusiuntė jį į kalėjimą. Jam paskambino ir jis pasakė tą numerį. Asmens, kuriam pasakė numerį, nežino. Išeidamas iš kalėjimo paliko kažkam savo numerį, tai ir paskambino. Asmens vardo nežino. Asmuo pasakė, kad jam reikia žmogaus, su kuriuo galėtų pakalbėti. Nesakė apie ką nori kalbėti. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad nieko nežino, daugiau nenori nieko bendro turėti su sukčiavimu, kadangi jau buvo už tai teistas. Pataisos namuose pravardės neturi. Žino, kad J. V. jį atpažino. Neprašė sąskaitos numerio. Vieną arba du kartus J. V. yra jį pavežęs. Kitokių reikalų neturėjo, nekalbėjo su J. V. apie banko sąskaitas ar korteles. Nukentėjusiosios taip pat nepažįsta (3 t., b. l. 51–52).
Nukentėjusioji K. V. apklausiama teisme parodė, kad viską pasakė, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena datos, bet buvo skambučių, kad iš banko sąskaitos vis dingsta nedidelės sumos pinigų. Galvojo, kad vėliau nueis ir pasitikrins, tačiau tuo metu buvo savaitgalis, turėjo labai daug reikalų. Galvojo, kad nueisiu iki komisariato po poros valandų ir viską išsiaiškinsiu. Taip išėjo, kad nenuėjo, dar visokių aplinkybių atsirado. Nežino kodėl, bet pasakė kelis banko kodus tam skambinančiajam. Kiek jų pasakė, neprisimena. Jai žmogus sakė, kad iš banko sąskaitos dingsta pinigai, jos klausinėjo, ar būna Vilniuje, o ji ten tikrai važinėja, ar imdavo pinigus iš bankomato, labai daug aplinkybių sutapo telefoninio pokalbio metu. Jai dar skambino ir moteris, kaip patvirtinimas iš banko. Tuo metu banko telefono numerio neturėjo. Patikėjo, kad iš jos banko sąskaitos nuiminėjami pinigai. Viskas greit įvyko. Ji pasakė banko kortelės kodus, t. y. prisijungimo kodus prie el. bankininkystės. Sakė, kad kelių kodų užteks, kad taip kartais būna, kad viską išsiaiškins. Kai padiktavo tuos kodus, jai dar kelis kartus skambino, tuo metu ji buvo mieste, bet jau nieko nebesakė. Skambino ir iš policijos komisariato, prisistatė kaip tyrėjas, nurodė vardą ir pavardę, net kabinėto numerį. Nukentėjo, nes jos vardu buvo paimta greitoji paskola. Jai po to tikrai paskambino iš banko, tai buvo pirmadienį, tada ji sužinojo apie paskolą. Nepamena, kokio dydžio paskola buvo paimta. Buvo tai perdavusi policijos komisariatui. Ji didelę dalį paskolos grąžino, bet ne visą, kadangi buvo nuimta per kelis kartus. Kiek buvo paimta paskolų, turėtų būti nurodyta išrašuose. Davė iš pradžių prisijungimo kodus. Diktavo ir kortelės generatoriaus kelis kodus, bet turbūt, kad jų užteko paskolai paimti. Nepamena, kiek tų kodų padiktavau. Buvo paimta maždaug 2 000 Eur dydžio paskola. Buvo paimta didelė suma, nežino, ar buvo paimta viena paskola, ar kelios nedidelės, ir tie pinigai buvo pervesti iš jog sąskaitos kitur. Po pinigų išgryninimo jai daugiau neskambino tie asmenys. Bandė pati skambinti į tuos numerius, bet nesėkmingai. Signalas gal ir buvo, bet nepavyko prisiskambinti. Žino, kad T. prisistatė, policijos darbuotoju (3 t., b. l. 32–33).
Posėdyje paskelbus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugsėjo 15 d. duotus parodymus (1 t., b. l. 34–35), nukentėjusioji juos patvirtino.
Liudytojas J. V. apklausiamas teisme parodė, kad pirmą kartą kaltinamąjį pamatė bare, ten susipažino. Nepamena, kaip kreipėsi į jį. Susitiko bare prie Aušros vartų, ten toks mažas senas bariukas buvo. Prieš porą metų tai buvo. Kažkur jį (kaltinamąjį) pavežė, apsikeitė telefono numeriais. Antrą kartą, atrodo, davė pinigų, kuriuos norėjo pervesti. Kaltinamasis prašė banko sąskaitos, kad galėtų pervesti pinigus. Gal ir paaiškino, kam to reikia, bet dabar nepamena. Jis (liudytojas) turėjo minusą kortelėje, turėjo reikalų su antstoliais, todėl nenorėjo duoti savo sąskaitos. Tada davė kaltinamajam M. banko sąskaitą. Nepamena, ar jie susitiko ir jis davė sąskaitos numerį, ar žinutę išsiuntė. M. yra bendras jo ir T. draugas, jie buvo sodyboje, kur ir susipažino. M. davė jam sąskaitą, o jis davė ją kaltinamajam. Pasakė M., kad reikia pervesti pinigus. Paprašė M. sąskaitos, nes kaltinamasis pažadėjo jam 200 Lt už banko sąskaitą. M. davė sąskaitą, atrodo, kad sąskaita buvo „Swedbanke“. Nepamena, lygtais važiavo į Akropolį, kad padidintų banko sąskaitos limitą. Nepamenu, ar M. norėjo atidaryti antrą banko sąskaitą. Atrodo, kad M. davė jam sąskaitą, o jis ją išsiuntė kaltinamajam. M. nuėmė pinigus, nes kaltinamasis paskambino jam (liudytojui) ir pasakė, kad tuoj bus pervesti pinigai į M. sąskaitą. Nuvažiavo su M. prie bankomato, bet nepamena, kur tiksliai važiavo. Nuvažiavus, M. nuėmė apie 5 000 Lt. Kad galėtų atiduoti pinigus, kaltinamasis atsiuntė numerį. Jis paskambinau kaltinamajam ir pasakė, kad pinigai jau yra nuimti. Kaltinamasis pasakė, kad reiks pinigus nuvežti prie „Maximos“ Naujininkuose, ten atvažiuos mergina ir jai reiks atiduoti tuos pinigus. Nuvažiavo ten, atidavė pinigus ir su M. pasiėmė po 200 Lt. Kaltinamasis pasakė, kad mergina bus prie įėjimo. Jie paskambino ir ta mergina atsiliepė. Visus nurodymus davė kaltinamasis. Jo pravardė buvo M. Atpažino kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis pažadėjo 400 Lt ir jie su M. pasidalino tą sumą. Nesidomėjo, kodėl kaltinamasis pats negali pasiimti pinigų. Kilo klausimų dėl to, bet tuo metu jam buvo sunku su pinigais, senelis sirgo ir reikėjo padėti šeimai. Susigundė dėl galimybės užsidirbti (3 t., b. l. 60–61).
Posėdyje paskelbus liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 12 d. duotus parodymus (2 t., b. l. 33–34), liudytojas juos patvirtino ir papildomai parodė, kad nelabai pamena tų aplinkybių, kaip susipažinome su mergina, kuri paprašė draugą pavežti.
Liudytojas M. Č. apklausiamas teisme parodė, kad pravardė M. jam nežinoma. Pažįsta J., net dėl pavardės negali pasakyti. J. pravardė – K. Teko su juo bendrauti pakankamai kartų. Praėjo daug laiko, negali nurodyti tikslių aplinkybių, kaip jie susipažino. Yra kompanija, tiksliau dvi, draugai atskrido iš Anglijos ir netikėtai susipažino. Tai buvo prieš 4–5 metus. Nepamena, apie ką bendravome. Susipažinus teko su juo susitikti, bendrauti. Sulaukė pasiūlymo į savo sąskaitą gauti pinigus, tai pasiūlė J. Sumos nepamena, gal apie 4 000 Lt. Tą sumą nuėmė ir perdavė J. Po to karto jis prapuolė. J. sakė, kad tai jo pinigai už darbus iš užsienio. Jei J. pervestų pinigus į jo sąskaitą, antstolis juos nuimtų, todėl paprašė to jo (liudytojo). Turėjo sąskaitą „Swedbanke“. Nepamena, ar sake J. savo sąskaitos numerį. Pamena, kad kai nuėmė pinigus, davė jam banko kortelę, o šis vėliau su ja dingo. Dabar nepamena, ko jie važiavo į banko skyrių „Akropolyje“, galėjo būti taip, kad dėl to, jog pasididintų limitą, kurį būtų galima nuimti vienu metu. Atrodo, kad reikėjo pasididinti tos pačios sąskaitos limitą. Atrodo, kad į banko skyrių važiavo kartu su J. Jiems pavyko pasididinti sąskaitos limitą. Nepamena, kada perdavė J. sąskaitos numerį. Pervestus pinigus nuėmė stotyje. J. laukė jo stoties stovėjimo aikštelėje, o jis pats nuėjo iki bankomato, nuėmė pinigus, nepasakys per kiek kartų tą sumą nuėmė, ir grįžo į automobilį. Pinigus perdavė J. ir kartu su juo nuvažiavo į Naujininkus, o ten J. perdavė pinigus moteriai. J. perdavė visą sumą, bet tikslios sumos nežino, nes jam (liudytojui) buvo duota 100 ar 200 Lt. Tų pinigų iš karto negavo. Kai jie nuvažiavo į Naujininkus, J. atsiskaitė su ta moterimi, parvežė jį (liudytoją) namo ir tada davė pinigų. Po to karto jie buvo dar kartą susitikę ir buvo dar toks pat pasiūlymas. J. visą laiką su kažkuo susirašinėjo, visą laiką prie savęs turėjo atskirą telefoną. Jo nedomino, su kuo šis bendrauja, nes nelenda į kitų gyvenimą, jam tai neįdomu. Man tai buvo dideli pinigai tais laikais, tai buvo lengvi pinigai (3 t., b. l. 72).
Posėdyje paskelbus liudytojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. duotus parodymus (1 t., b. l. 168–170), liudytojas parodė, kad galėjo būti, jog jis atidarė antrą sąskaitą, tiksliai nepamena. Nepamena, ar išsiuntė savo sąskaitos numerį. Mano, kad tuo metu (parodymų davimo metu) geriau prisiminė tas aplinkybes. Jokio spaudimo tyrimo metu nejut, neteisingų duomenų nenurodė. Nurodytas aplinkybes patvirtina.
Liudytoja J. B. apklausiama teisme parodė, kad buvo jau tyrėjos apklausta dėl to, kad neva J. jai pinigus perdavinėjo. Asmuo, pravarde M., jai nežinomas. Girdėjo apie jį tik iš tyrėjos. L. pavardė jai irgi nežinoma. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Visų asmenų kitų asmenų, nežinojo iki apklausos. S. G. yra jos brolis. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atrodo, kad 2014 m. jis buvo Alytaus pataisos namuose. Ten susirgo tuberkulioze ir buvo perkeltas į Pravieniškių ligoninę. Brolis jai neminėjo, kad susipažino su asmeniu L. Jai teko ir tenka siųsti broliui pinigus. Mama jai duoda pinigų ir ji nusiunčia juos iš savo sąskaitos. Jos vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę, gali būti, kad jis buvo nuteistas 2008 m. Teko jam siųsti pinigus. Vienu metu jo sąskaitai buvo uždėtas areštas, todėl teko siųsti pinigus ir į kito asmens sąskaitą. Jis jai taip aiškino. Siuntė savo ir mamos pinigus (3 t., b. l. 52).
Liudytojo S. M. nepavyko apklausti teisme (vykdant teismo nutartį dėl šio liudytojo atvesdinimo, teismui pateikti duomenys, kad jis išvykęs iš Lietuvos), todėl teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas S. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank” jis turi jau apie 3–4 metus. Šia sąskaita jis naudojosi vienas, į ją buvo pervedami atlyginimai. Maždaug prieš du mėnesius jis su draugu V. B. buvo Nemuno gatvės parke, Panevėžio mieste. Galėjo būti apie 15.00–16.00 val., sėdėjo ir kalbėjosi. Prie jų priėjo V. B. pažįstamas ir jie kalbėjosi. Iš pokalbio suprato, kad jie kažkada kartu dirbo statybose Norvegijoje. Vaikiną A. B. vadino V., gyvena kažkur prie Vilniaus. V. pasakė, kad norėtų persiųsti pinigus į jo arba V. B. sąskaitą, nes jam iš Norvegijos darbdavys nori persiųsti atlyginimą, o V. į savo sąskaitą negali, kadangi antstoliai atskaičiuos alimentus vaikui, nes V. yra įsiskolinęs. V. pasakė, kad pinigų suma būtų apie 16 000 litų, sakė, kad galėtų jiems abiem padalinti. Jis paklausė, ar V. atsilygintų ir V. pasakė, kad sumokėtų jam gal tūkstantį ar du. Jis dar paklausė, ar nebus kokių nors nesąmonių, turėdamas omenyje, ar ne apgavystės kokios nors, nes šiais laikais, žino kas vyksta. V. pasakė, kad pinigai tikrai švarūs. Jis su V. B. jam padiktavo savo sąskaitų numerius, būtent jis (S. M.) ir padiktavo savo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). V. užsirašė sąskaitų numerius ir pasakė, kad su jais susisieks poros valandų bėgyje. Dar pasakė, kad pabandys pinigus pervesti per vieną kartą ir kai perves pinigus, paskambins V. B. ir pasakys, kad jau reikia eiti ir nuimti nuo sąskaitų pinigus. Tuo pokalbis baigėsi ir V. išėjo. Jis dar V. B. paklausė įdomu, kokią sumą V. perves, nes sąskaitoje buvo likutis pinigų ir jis būtų nežinojęs, kokią tiksliai sumą perves V. V. B. dar kartą paskambino V., (jo numerio jis nežino, nes telefonu su V. nebendravo) ir paklausė kokios bus tikslios pinigų sumos. Pakalbėjęs V. B. pasakė, kad kai V. perves pinigus, iš karto paskambins ir pasakys, kokias tikslias pinigų sumas pervedė. Praėjo maždaug 2–3 val. ir V. paskambino V. B. ir pasakė, kad į jo (S. M.) sąskaitą pervedė 2 000 Lt ir pasakė, kad kai jis nuims pinigus iš karto atvežtų juos prie baro „Rombas“, esančio prie prekybos centro „Žara“, ir V. ten kieme lauks. Tada jis su V. B. nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Klaipėdos gatvėje, prie bankomato, esančio lauke. V. B. liko sėdėti automobilyje, o jis nuėjo prie bankomato. Pasinaudojęs „Swedbank“ kortele „MasterCard“ nuėmė per kelis kartus po kelis šimtus litų. Tada nuvažiavo prie minėto baro „Rombas“. Ten stovėjo vienas V., kuris atėjo nuo turgelio pusės. Jis padavė 2000 Lt V., o V. jam nuo tų pinigų padavė 200 Lt kupiūrą. Tada V. pasakė, kad dėl sekančio pavedimo V. su V. B. vėl susisieks, paprašė, kad jie niekur iš miesto nevažiuotų, kad V. vėl paskambins V. B., kai perves sekančius pinigus. Tuo pokalbis baigėsi ir jie išsiskyrė. Apie 24.00 val. jie buvo su V. B. kartu, kai jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad vėl į jo (S. M.) sąskaitą pervedė apie 1 500 Lt. Tikslesnės sumos jis neprisimena. Jam kilo įtarimas, kad tam V. darbdavys iš Norvegijos pinigus siunčia smulkiomis sumomis, per kelis kartus ir dar naktį. Jie vėl su V. B. nuvažiavo į tą patį bankomatą ir jis vėl nuėmė kaip ir sakė tiksliai neprisimena, tačiau apie 1 500 Lt, ir vėl nuvažiavo prie baro „Rombas“, kur laukė V., kuriam jis padavė pinigus. Tada V. jam davė apie 100 Lt. V. atsisėdo į jo automobilį ir jis pasakė, kad užtenka. V. pasakė, kad dar sekančią dieną padarys vieną pavedimą ir viską pabaigs. Jis sutiko ir jie išsiskyrė. Jis su V. B. buvo visą laiką kartu ir sekančią dieną, V. paskambino V. B. apie 16.00 val. ir pasakė, kad į jo (S. M.) sąskaitą pervedė 4 000 Lt. Jie vėl jo automobiliu su V. B. nuvažiavo prie to paties bankomato ir jis nuėmė tuos 4 000 Lt. Vėl nuvažiavo prie baro „Rombas“, kur jis padavė V. pinigus ir V. jam padavė 400 Lt. Jis pasakė, kad tikrai daugiau nieko nebedarys. Jie išsiskyrė ir maždaug už valandos laiko V. vėl paskambino V. B. ir ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo, nes V. B. nuo jo nuėjo toliau. Kai jie pasikalbėjo V. B. sugrįžo ir sakė, kad V. prašo dar kartą į jo sąskaitą pervesti pinigus. Jis pasakė, kad nebesutinka ir viskas tuo baigėsi. Praėjus maždaug 3–4 dienoms, jis pasitikrino savo sąskaitą bankomate AB „Swedbank“ bankomate, prie prekybos centro „Rimi“, esančio Klaipėdos gatvėje, ir buvo likutis sąskaitoje 1 900 Lt, nes buvo pervestas atlyginimas. Kadangi visi jo pinigai buvo vietoje, jis nusiramino ir jokie įtarimai jam nekilo. Maždaug dar po dviejų dienų jis pasitikrino savo sąskaitą, pasinaudodamas elektronine bankininkyste, nes norėjo pažiūrėti iš kur buvo pervedami į jo sąskaitą pinigai (nes matosi pervedimų istorija). Tada pamatė, kad 1 900 Lt jo sąskaitoje yra, tačiau buvo parašyta, kad visos operacijos uždraustos. Nuvažiavo į banką „Swedbank“ ir jam operatorė pasakė, kad jo sąskaita yra areštuota dėl kažkokių neaiškių dalykų. Jis atėjo dar sekančią dieną, apie 12.00 val., vėl nuėjo į banką, kur kita darbuotoja kompiuteryje įėjo į kažkokią duomenų bazę ir prie jo sąskaitos parodė kažkokių nepažįstamų dviejų moterų atvaizdus. Pasakė, kad rodo kažkokius „aferizmus“. Darbuotoja paskambino į Vilnių, į centrinį banką ir pakalbėjusi jam pasakė, kad jis toms moterims turi grąžinti bendroje sumoje 6 000 Lt, kuriuos tipo persivedė iš jų sąskaitų į savo sąskaitą. Pasakė, kad kai pinigus grąžins, tai jo sąskaitą uždarys visam laikui ir jis niekada nebeturės sąskaitos AB „Swedbank“. Tuo viskas ir baigėsi. Jis susitiko su V. B. ir viską jam pasakė. V. B. pasakė, kad ir jo sąskaita yra areštuota. Patikslina, kad jis nežino nei kada, nei kokiomis sumomis ir ar apskritai V. B. V. pervedinėjo pinigus. V. B. gal dvi savaites skambino Vovkos nurodytu numeriu. Iš pradžių niekas neatsiliepdavo, o vėliau numeris iš viso dingo. Jis tikrai nieko neįtarė, kad tai sukčiavimai, tačiau pradėjo įtarti, kai areštavo jo sąskaitą. K. V. ir M. Č. jis nepažįsta, jų vardus ir pavardes išgirdo pirmą kartą. V. buvo apie 35 m. amžiaus, apie l,90 ūgio, stambaus, sportiško sudėjimo, tamsaus gymio, juodų trumpų plaukų, akys tamsiai rudos, dėvėjo mėlynus džinsus, dryžuotą džemperiu su „Lacoste“ ženkliuku, tamsios spalvos striukę, jautėsi rusiškas akcentas, žemas balso tembras. V. atpažintų iš nurodytų požymių (1 t., b. l. 133–135).
Liudytojo V. B. nepavyko apklausti teisme (vykdant teismo nutartį dėl šio liudytojo atvesdinimo, teismui pateikti duomenys, kad jis išvykęs iš Lietuvos), todėl teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta S. M., jis yra jo draugas. K. V. jis nepažįsta, tačiau jį yra apgavęs asmuo vardu V., kuris jį įpainiojo į finansines aferas ir dėl kurio jis jau kelis kartus buvo apklausiamas policijos pareigūnų, apie tai gali pasakyti, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, bet žino, kad buvo šeštadienis, jis susitiko su savo draugu S. M.. Nusipirkę alaus kartu nuėjo į Panevėžyje Parko gatvėje esantį parką. Jiems būnant parke, visiškai netikėtai susitiko „V.“, koks šio vyro vardas ir pavardė jis nežino. V. jis pažįsta nuo tada, kai Norvegijoje vienam mėnesiui buvo bendradarbiais. Su V. susipažino 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. V. yra sakęs, kad yra iš Vilniaus. V. buvo maždaug 32–37 metų amžiaus, 190 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, gal kiek turintis pilvuką, turintis trumpus plaukus, sunkiai nusakomos spalvos, nei tamsūs, nei šviesūs sunku nupasakoti, nes jie buvo trumpi. Susitikęs V. šnekėjosi gyvenimiškais reikalais. Klausė ką veikia Panevėžyje, V. atsakė, kad čia turi reikalų ir pakreipė kalbą apie tokį pasiūlymą, kad jam (V.) reikia išgryninti pinigus, kuriuos jam atsiųs iš Norvegijos. V. pasakojo, kad pinigai bus atsiųsti iš darbdavio Norvegijoje, tačiau V. negalintis persiųsti į savo sąskaitą, nes bijantis, kad antstoliai pamatę gautus pinigus areštuos sąskaitą. V. pasakė, kad už tokią pagalbą sumokės 150 Lt nuo 1 000 Lt. Jis klausė, kodėl negali prašyti artimųjų, draugų ir V. atsakė, kad turintis daug pykčių su artimaisiais, yra jiems skolingas, todėl artimieji negrąžintų jam pinigų. Jis klausė, kaip V. čia juo pasitiki, kad persiuntęs pinigus į jo sąskaitą juos tikrai atgaus, o V. tepasakė, kad jis niekur nuo jo nepabėgs. Klausė kiek jam turi persiųsti darbdavys pinigų ir V. atsakė, kad apie 100 000 kronų, t. y. apie 40 000 Lt. V. aiškino, kad pinigai buvo uždirbti dirbant statybose. Jis V. atsakė, kad apie pagalbą jis pagalvos. Taip ir išsiskyrė su V., tačiau prieš išsiskiriant jis V. davė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Pabendravo su S. ir nusprendė, kad nieko bloga neatsitiks, jei duos savo banko sąskaitas ir padės V. gauti savo pinigus, tikrai nieko bloga net neįtarė. Kada V. jam paskambino, jis tikrai nepamena, bet gali būti, kad tą pačią dieną ir jis padiktavo savo DNB banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), taip pat paskambinęs S. sužinojo jo „Swedbank“ sąskaitos numerį, kurio dabar nepasakys, nes nepamena ir padiktavo paskambinusiam V. V. jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių ir šiuo metu jis niekur nėra išsisaugojęs nei vieno V. numerio, tačiau V. skambindavo į jo telefono numerį. V. skambindavo jam, o jis skambindavau S. ir pasakydavo kada į jo sąskaitą yra įkritę pinigai. Tada S. atvažiuodavo pas jį ir važiuodavo nuimti nuo jo sąskaitos pinigus, o paskui važiuodavo prie Panevėžyje esančios „Rombo“ parduotuvės, prie kurios ateidavo V. ir V. paduodavo S. pinigus. V. S. duodavo dalį pinigų iš tų, kurios nuėmęs duodavo S., kiek žino 150 Lt nuo 1 000 Lt. Kiek tiksliai S. gavo pinigų, jis nežino. Jis taip pat eidavo į bankomatus kai paskambindavo V. ir sakydavo, kad į jo sąskaitą įkrito pinigai. Eidavo pėsčiomis, nuimdavo pinigus ir ateidavo prie „Rombo“ parduotuvės. Prie minėtos parduotuvės V. duodavo pinigus, kurie įkrisdavo į jo sąskaitą, o V. iš jo atneštų pinigų duodavo dalį pinigų jam, tai yra 150 Lt nuo 1 000 Lt, už tai, kad turėjo vargo tiek vaikščiojant. Galvoja, kad S. V. galėjo atiduoti apie 5 000 Lt, tačiau kada tiksliai, kokiomis dienomis ir iš kokių bankomatų, jis dabar tikrai nepamena. Jis mano, kad V. davė apie 12 000 Lt iš šių pinigų jis gavo apie 700–800 Lt. S. pinigus V. nešė apie dvi dienas, o jis apie savaitę laiko, tačiau tikslių datų jis dabar nepamena, tačiau viskas vyko 2014 m. rugsėjo mėnesį. Jis gavęs tokias sumas pasakė V., kad daugiau nebenori gauti tokių didelių sumų į savo sąskaitą ir paaiškino, kad daugiau nebepadės jam, V. jį įkalbinėjo ir kiek pamena paskutinis pervedimas buvo į jo „Swedbank“ banko sąskaitą ir tai buvo paskutinė pagalba V.. 2014 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam paskambino S. ir pasakė, kad buvo nuėjęs į banką ir S. banko sąskaita yra blokuota, pasakė, kad per jo sąskaitas ėjo iš kažkokių aferų gauti pinigai. Tik tada jis suprato, kad V. galėjo padėti praplauti kokius nors nelegalius pinigus. Jis pats ėjo į „Swedbanką“ ir sužinojo iš banko darbuotojos, kad jo sąskaita yra užblokuota, nes yra kažkas negerai su jo pinigais. Taip pat žiūrėjo į savo DNB elektroninę banko sąskaitą ir pamatė, kad sąskaita yra užblokuota. Ir taip įsitikino, kad V. juo ir S. pasinaudojo. Bandė skambinti V. į visus numerius iš kurių jis jam skambino, bet visi numeriai buvo išjungti kelias dienas. Tačiau vieną kartą jam pavyko prisiskambinti ir jis pasakė, kad daugiau jokių siuntimų į jo sąskaitą nebūtų, jis pradėjo pykti, o V. pasakė, kad nesinervuotų ir viską V. suprato (1 t., b. l. 148–150).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad K. V. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 14.00 val., tikslaus laiko nepamena, į jos namų laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pradėjo vesti pokalbį dėl jos sąskaitoje dingstančių pinigų. Pokalbio metu, kai ji buvo sunerimusi, iš jos apgaule išviliojo jos elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos, kaip vėliau suprato, pasinaudojus jos vardu, paėmė apie 22 000 Lt paskolą. Pagal banko išrašą, iš šių pinigų iki jai užblokuojant sąskaitą, buvo nuimta apie 8 000 Lt . Dalis pinigų liko užblokuotoje sąskaitoje (1 t., b. l. 32).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. V. savo iniciatyva pateikė AB „Swedbank“ išrašą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., iš kurio matyti, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. iš UAB „4finance“ K. V. vardu paimti 1 000 Lt ir 1 000 Lt kreditai, 2014 m. rugsėjo 13 d. į jos sąskaitą pervesta 10 000 Lt paskola, 2014 m. rugsėjo 14 d. į M. Č. banko sąskaitą pervestos 2 000 Lt ir 2 000 Lt sumos, o 2014 m. rugsėjo 14 d. į K. V. sąskaitą pervesta 10 000 Lt paskola (1 t., b. l. 37–38).
Iš UAB „MomentCredit“ pateikto rašto ir priedų matyti, kokiu būdu K. V. vardu buvo paimtas 1 000 Lt kreditas (1 t., b. l. 64–71).
Iš UAB „4finance“ pateikto rašto matyti, kokiu būdu K. V. vardu buvo paimtas 1 000 Lt kreditas (1 t., b. l. 78–79).
Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matyti, kad 2014 m. rugsėjo 14 d. iš K. V. sąskaitos buvo nuimti 2 000 Lt ir 1 990 Lt, 2014 m. rugsėjo 13 d. buvo nuimti 1 000 Lt, 1 000 Lt, 1 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 14 d. nuimti 900 Lt ir 2 000 Lt (1 t., b. l. 87–99).
Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas V. B. pareiškė, kad iš peržiūrėtų asmenų tikrai nebuvo asmens V., apie kurį davė parodymus byloje (1 t., b. l. 151).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad spec. liudytojas M. Č. pareiškė, kad, iš jam atpažinimui pateiktų 5 vaikinų nuotraukų, jis atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 2, tai vaikinas, vardu J., jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. Tai būtent tas vaikinas, kuris prašė jo banko sąskaitos ir kuriam jis davė savo sąskaitą. Būtent šis vaikinas jį apgavo (1 t., b. l. 171–172).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad spec. liudytojas M. Č. pareiškė, kad iš jam atpažinimui pateiktų 5 merginų nuotraukų, jis atpažįsta merginą nuotraukoje Nr. 4. Tai būtent ši mergina, kuriai J. perdavė pinigus, kuriuos jis (M. Č.) nuėmė nuo savo „Swedbank“ banko sąskaitos, pinigus perdavė Naujininkuose prie parduotuvės „Maxima“. Merginos vardo nežino, tačiau ją atpažįsta pagal veido formą, bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 173–175).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis J. V. pareiškė, kad iš jam atpažinimui pateiktų 4 vaikinų nuotraukų jis atpažįsta vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 4, tai vaikinas, pravarde „M.“, apie kurį davė parodymus apklausos metu. Vaikiną atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nosies formą. Būtent šis vaikinas prašė ieškoti banko sąskaitų, už tai žadėdavo ir mokėdavo piniginį atlygį (1 t., b. l. 186–188).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis J. V. pareiškė, kad iš jam atpažinimui pateiktų 4 merginų nuotraukų jis neatpažįsta merginos, kuriai, kaip sakė apklausos metu, du kartus perdavė pinigus kaip kad liepė vaikinas, pravarde „M.“, panašiausia mergina yra nuotraukoje Nr. 2, tačiau nėra tuo tikras (1 t., b. l. 189–190).
Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti J. V. ir J. B. (2 t., b. l. 18–19).
Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti M. Č. ir J. B. (2 t., b. l. 23–24).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01522-14, įtariamojo J. V. atžvilgiu bei įtariamosios J. B. atžvilgiu (2 t., b. l. 25–28).
Iš akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti J. V. ir J. L. (2 t., b. l. 93–94).
Iš J. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad maždaug 2014 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 14 d. buvo psichiatrinėje ligoninėje, kai buvo vykdomas nusikaltimas ir jis fiziškai negalėjo jo padaryti, kadangi ligoninės skyriuje yra uždrausti mobilieji telefonai (2 t., b. l. 156).
Iš VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos apie asmens gydymą matyti, kad J. L. nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 48).
Iš VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad J. L. nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Gydymo stacionare metu J. L., kaip ir kitiems pacientams, buvo užtikrinta galimybė naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Medicininių įrašų duomenimis, J. L. nuo rugsėjo 11 d. buvo gydomas ne stebėjimo palatoje (3 t., b. l. 68).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. liepos 12 d.) kaltės nepripažino ir paaiškino, kad J. V. nepažįsta, pirmą kartą girdi, niekada nėra prašęs ko nors, kad duotų banko sąskaitas pinigų pervedimui, niekada niekieno neprašė, kad ieškotų asmenų, kurie galėtų leisti pasinaudoti banko sąskaitomis. Po kaltinamojo ir liudytojo J. V. apklausų suvedus juos į akistatą (2016 m. liepos 12 d.), kaltinamasis visgi nurodė, kad su priešais sėdinčiu vaikinu (J. V.) susipažino, kai šis vežė jį iš baro, po to dar kelis kartus šis asmuo jį pavežė; šiam vaikinui paskambindavo ir paklausdavo, ar laisvas ir gali pavežti, tačiau niekada neprašė šio vaikino banko sąskaitos numerio arba kad šis ieškotų asmenų, kurie galėtų duoti banko sąskaitas. Papildomos apklausos metu (2016 m. gruodžio 23 d.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 13–14 d. jis buvo sesers gimtadienyje ir šį faktą gali paliudyti gimtadienyje dalyvavę asmenys. Kaltinamasis apklausiamas teisme iš dalies pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta tai, kad 2014 m. yra davęs vienam asmeniui J. V. telefono numerį, tačiau nepamena kokiam tikslui. Be to, jau baigus ikiteisminį tyrimą, pateikė rašytinį paaiškinimą, kad 2014 m. rugsėjo 13–14 d. jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, todėl fiziškai negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, kadangi skyriuje, kuriame jis gulėjo, buvo uždraustos mobiliojo ryšio priemonės (2 t., b. l. 156). Kaip matyti, kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuolat keitėsi, jo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Iš pradžių jis teigė, kad J. V. nepažįsta ir nėra prašęs iš šio banko sąskaitos numerio, vėliau (akistatos metu) pripažino, kad kelis kartus buvo susitikęs su šiuo asmeniu ir net buvo kažkam perdavęs šio asmens telefono numerį, nors ir nežino, kokiu tikslu. Šios kaltinamojo pozicijos nenuoseklumas sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti nuoseklūs liudytojo J. V. parodymai, kuriuos savo ruožtu patvirtina kito liudytojo M. Č. duoti parodymai.
Liudytojas J. V. nuosekliai parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. jam teko pavežti vaikiną, kurio pravarde buvo „M.“ ir kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų už tai, kad jis paskolintų šiam vaikinui savo banko sąskaitą; jam atsakius, kad jis turi skolų ir kad antstolis nuskaičiuoja visus pinigus, vaikinas pasakė, kad jeigu nori užsidirbti pinigų, tai turi surasti banko sąskaitą, į kurią bus pervesta apie 4 000 Lt už automobilį; jis sutiko su vaikino pasiūlymu ir jie sutarė, kad jis paskambins šiam vaikinui, kai suras sąskaitą; kiek vėliau, 2014 m. rugsėjo mėn., jis susipažino su M. Č., kuriam pasiūlė užsidirbti pinigų ir papasakojo viską, ką jam siūlė „M.“; M. Č. sutikus, jie nuvažiavo į banką, kad pasididintų M. Č. sąskaitos limitą, nes reikėjo išgryninti neribotą pinigų sumą; po to vėl susitiko su M. Č. ir paprašė pasakyti banko sąskaitos numerį, tikslų vardą ir pavardę, paprašė, kad šiuos duomenis M. Č. persiųstų SMS žinute ir padiktavo „M.“ numerį; po kurio laiko jam paskambino „M.“ ir pasakė, kad yra pervesti 4 000 Lt; tada jis susitiko su M. Č., pasakė, kad pinigai yra pervesti į šio sąskaitą ir reikia juos nuimti; jis nuvežė M. Č. prie bankomato stotyje, pastarasis nuėmė 4 000 Lt ir padavė jam, iš šių pinigų jis 200 Lt pasiliko sau, nes taip buvo susitarta su „M.“; tada paskambino „M.“ ir pasakė, kad pinigus jau turi, o „M.“ pasakė nuvažiuoti į Naujininkus ir prie parduotuvės „M.“ perduoti merginai. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. liepos 21 d. protokolo matyti, kad J. V. atpažino J. L., kaip vaikiną pravarde „M.“, apie kurį yra davęs parodymus. Savo parodymus J. V. patvirtino ir akistatos su J. L. metu.
Minėta, kad J. V. parodymus patvirtina ir M. Č. duoti parodymai. Pastarasis parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. susipažino su vaikinu J., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų; J. jo paklausė, ar galėtų pasinaudoti jo banko sąskaita, nes J. turi būti pervesti pinigai, tačiau sąskaitą yra areštavę antstoliai, už šią paslaugą siūlydamas 400 Lt; kadangi tuo metu labai reikėjo pinigų, sutiko; kitą dieną kartu su J. nuvažiavo į banką „Swedbank“ ir atsidarė sąskaitą, iš kurios būtų galima išgryninti neribotą sumą pinigų; po kurio laiko jam vėl paskambino J., prašė susitikti, jie dviese nuvažiavo į banką; išėjus iš banko J. paprašė pasakyti banko sąskaitos numerį, vardą ir pavardę, taip pat paprašė šiuos duomenis išsiųsti SMS žinute į telefono numerį, kurį jam padiktavo J.; grįžtant namo J. kažkas paskambino ir po šio skambučio J. pasakė, kad 4 000 Lt yra pervesti ir juos reikia nuimti; tada J. nuvežė prie bankomato stotyje, kur jis per du kartos po 2 000 Lt nuėmė 4 000 Lt, kuriuos jis atidavė J.; kol kas atlygio už savo paslaugą negavo; tada kartu nuvažiavo į Naujininkus, kur prie parduotuvės „Maxima“ J. perdavė pinigus merginai. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. liepos 8 d. protokolo matyti, kad M. Č. atpažino J. V., kaip vaikiną vardu J., apie kurį yra davęs parodymus.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo J. V. duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, logiški ir sutampantys su liudytojo M. Č. parodymais. Aplinkybių, kad liudytojas J. V. būtų linkęs apkalbėti J. L., byloje nenustatyta.
Dėl kaltinamojo pozicijos, kad jis neturėjo galimybės nurodinėti J. V., ką daryti, t. y. kam siųsti sąskaitos duomenis, kada išgryninti pinigus ir kur juos nuvežti, pažymėtina, kad, visų pirma, ji yra nenuosekli. Iš pradžių kaltinamasis teigė, kad 2014 m. rugsėjo 13–14 d., t. y. tada, kad nukentėjusiosios vardu buvo imami kreditai ir pinigai iš jos sąskaitos pervedami į kitas sąskaitas, jų tarpe ir į M. Č. sąskaitą, jis dalyvavo gimtadienyje ir net yra liudytojai, galintys tai patvirtinti. Vėliau kaltinamasis teigė, kad nurodytomis dienomis gulėjo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kurioje neturėjo galimybės naudotis mobiliojo ryšio priemonės, ir iš tiesų pateikė tai patvirtinančią pažymą. Tačiau teismas, siekdamas patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo galimybės buvimo ligoninėje metu naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, išsiuntė minėtai ligoninei paklausimą, ar dėl J. L. jo gydymo metu taikomo režimo jam buvo draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemone, ar jis turėjo galimybę turėti mobiliojo ryšio priemonę. Iš gauto atsakymo matyti, kad gydymo stacionare metu J. L., kaip ir kitiems pacientams, buvo užtikrinta galimybė naudotis mobiliojo ryčio priemonėmis; medicininių įrašų duomenimis, jis nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo gydomas ne stebėjimo palatoje. Taigi teismas kaip nepagrįstą atmetą kaltinamojo poziciją, kad jis 2014 m. rugsėjo 13–14 d. neturėjo galimybės naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, t. y. atitinkamai telefonu bendrauti su J. V. ir duoti jam nurodymus.
J. L. pareikštame kaltinime inkriminuota dar viena aplinkybė, t. y. kad nenustatytas asmuo iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedė 3 900 Lt į jo (J. L.) surastą ir nenustatytiems asmenims pateiktą S. M. sąskaitą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad J. L. surado bei pateikė nenustatytiems asmenims ir S. M. banko sąskaitos numerį, nepasitvirtino. Dar daugiau, net ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Iš liudytojo S. M. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie nurodė visai kitą asmenį, kuris siūlė jiems už atlygį leisti šiam pasinaudoti jų banko sąskaitomis pinigams gauti. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2015 m. sausio 30 d. protokolo matyti, kad V. B. neatpažino nei vieno asmens, apie kurį buvo davęs parodymus. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytos aplinkybės tikslintinos, pašalint aplinkybę, kad kaltinamasis surado ir pateikė nenustatytiems asmens S. M. banko sąskaitą.
Kaip minėta, kitas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios K. V., liudytųjų J. V. ir M. Č. parodymai, taip pat išvardyta bylos rašytinė medžiaga: protokolas-pareiškimas, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašas, kreditus internetu suteikiančių bendrovių rašai ir jų priedai, AB „Swedbank“ pateikti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, akistatos protokolai, VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštas.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. L., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 14.00 val., paskambinus K. V. į gyvenamosios vietos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei, melagingai pranešus, kad jos (K. V.) AB „Swedbank“ banko sąskaita yra naudojama atliekant neteisėtas finansines operacijas, tokiu būdu padarius psichologinį poveikį, bei šio poveikio įtakoje K. V. padiktavus savo prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijus prisijungimo duomenis, bei jų dėka, 2014 m. rugsėjo 13 d. prisijungus prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės K. V. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš greituosius kreditus teikiančios UAB „4Finance“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš UAB „Moment Credit“ paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2014 m. rugsėjo 14 d. iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), po ko, 2014 m. rugsėjo 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai, nukentėjusiosios vardu inicijavus finansines operacijas, t. y. 2014 m. rugsėjo 13 d. iš nukentėjusiosios K. V. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis (po 1 000 Lt (289,62 Eur), 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 1 900 Lt (550,28 Eur)) pervedė 3 900 Lt (1 129,52 Eur) į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 14 d. dalimis (du kartus po 2 000 Lt (579,24 Eur)) pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) į jo (J. L.) prašymu J. V. surastą bei nenustatytiems asmenims pateiktą, M. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, M. Č. kartu su J. V. nuvažiavus prie AB „Swedbank“ bankomato Vilniuje, Geležinkelio g. 2, M. Č. su savo vardu išduota banko kortele, 2014 m. rugsėjo 14 d. AB „Swedbank“ bankomate Vilniuje, Geležinkelio g. 2, išgrynino dalimis: 08.50 val. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 08.51 val. – 1 990 Lt (576,34 Eur), viso 3 990 Lt (1 150,58 Eur), kuriuos perdavė J. V., po ko, jo (J. L.) nurodymu, kartu nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, kur J. V., pagal jo (J. L.) nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, K. V. priklausantį 4 000 Lt (1 158,48 Eur) vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į įgyto turto vertę, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę J. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogiškas veikas (2 t., b. l. 125–128), nedirbantis (2 t., b. l. 129), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130–138). Aplinkybė, kad J. L. anksčiau buvo teistas už analogiškas veikas parodo, kad jis nelinkęs daryti teigiamų išvadų ir jo vykdomus sukčiavimus galima apibūdinti kaip jo gyvenimo būdą, kaltinamasis nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nors turi tėvus, pas kuriuos anksčiau gyveno. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. L. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnesnės (areštas), ir griežtesnės (laisvės atėmimas) bausmės. Akivaizdu, kad šios bausmės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog J. L. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi J. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeitė į suėmimą ir paskelbė šio asmens paiešką (3 t., b. l. 95–97). Vykdant šią nutartį, J. L. 2017 m. rugsėjo 20 d. 16.00 val. buvo suimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi J. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir kaltinamąjį nurodė iš suėmimo paleisti teismo posėdžiu salėje (2017 m. rugsėjo 21 d. 15.53 val.). Suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 16.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 15.53 val. (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su kompaktinėmis plokštelėmis, prisegti prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji K. V. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 2 288 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 40). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad, pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės duomenimis, gaunant jos vardu paskolas, dalis gautų pinigų buvo pervesti į kitų asmenų sąskaitas. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl J. L. veiksmų iš nukentėjusiosios sąskaitos į jo prašymu surastą M. Č. sąskaitą buvo pervesta tik 4 000 Lt, nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo J. L. priteisia nukentėjusiajai 1 158,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. L. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. 16.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 15.53 val. (vieną dieną).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su kompaktinėmis plokštelėmis, prisegtus prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nukentėjusiosios K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš J. L. 1 158,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.