Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tenkintas iš dalies nukentėjusiosios K. V. civilinis ieškinys ir jai iš J. L. priteista 1 158,48 Eur turtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. L. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 14.00 val., paskambinus K. V. į gyvenamosios vietos fiksuoto ryšio telefoną Nr. 463445, ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei, melagingai pranešus, kad jos (K. V.) AB „Swedbank“ banko sąskaita yra naudojama atliekant neteisėtas finansines operacijas, tokiu būdu padarius psichologinį poveikį, bei šio poveikio įtakoje K. V. padiktavus savo prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijus prisijungimo duomenis, bei jų dėka, 2014 m. rugsėjo 13 d. prisijungus prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės K. V. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš greituosius kreditus teikiančios UAB „4Finance“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš UAB „Moment Credit“ paėmė 1 000 Lt (289,62 Eur) greitąjį kreditą, iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2014 m. rugsėjo 14 d. iš AB „Swedbank“ banko paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), po ko, 2014 m. rugsėjo 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neteisėtai, nukentėjusiosios vardu inicijavus finansines operacijas, t. y. 2014 m. rugsėjo 13 d. iš nukentėjusiosios K. V. AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis (po 1 000 Lt (289,62 Eur), 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 1 900 Lt (550,28 Eur)) pervedė 3 900 Lt (1 129,52 Eur) į S. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 14 d. dalimis (du kartus po 2 000 Lt (579,24 Eur)) pervedė 4 000 Lt (1 158,48 Eur) į jo (J. L.) prašymu J. V. surastą bei nenustatytiems asmenims pateiktą, M. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, M. Č. kartu su J. V. nuvažiavus prie AB „Swedbank“ bankomato Vilniuje, Geležinkelio g. 2, M. Č. su savo vardu išduota banko kortele, 2014 m. rugsėjo 14 d. AB „Swedbank“ bankomate Vilniuje, Geležinkelio g. 2, išgrynino dalimis: 08.50 val. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 08.51 val. – 1 990 Lt (576,34 Eur), viso 3 990 Lt (1 150,58 Eur), kuriuos perdavė J. V., po ko, jo (J. L.) nurodymu, kartu nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, kur J. V., pagal jo (J. L.) nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, K. V. priklausantį 4 000 Lt (1 158,48 Eur) vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. L. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti 1 metų laisvės atėmimo bausmę į 1 metus priverstinio gydymosi nuo narkomanijos.Taip pat prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, nes jis nuteistas vadovaujantis vieno asmens parodymais. Būtent šis asmuo, o ne jis turi būti pripažintas kaltu šioje byloje. Pažymi, jog turi pažymą, patvirtinančią, jog 2014-09-13 jis gulėjo ligoninėje, neturėjo mobiliojo telefono, todėl negalėjo įvykdyti inkriminuoto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo pakeisti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliaciniame skunde taip pat neigia padaręs inkriminuotą nusikaltimą.Nors apeliantas savo prašymą jį išteisinti grindžia teiginiu, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro priešingą išvadą.Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šios analizės pagrindu padarytomis išvadomis bei jų detaliai nekartoja. Nuosprendyje nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jų pagrindu J. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tad pagrindo išteisinimui nėra.Nepagrįsti J. L. skundo argumentai, jog jis nuteistas vadovaujantis vieno asmens parodymais ir būtent šis asmuo, o ne jis turi būti pripažintas kaltu šioje byloje. Visų pirma pažymėtina, jog nuteistasis šio asmens apeliaciniame skunde neįvardija. Antra, J. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra grindžiama tiek liudytojo J. V. parodymais, patvirtinančiais, jog būtent J. L. prašė jo surasti banko sąskaitą, į kurią jis galėtų pervesti pinigus, tiek liudytojo M. Č. parodymais, patvirtinančiais J. V. parodymus. Iš liudytojo M. Č. parodymų seka, jog jis savo sąskaitos numerį, paprašytas J. V., nusiuntė kitam asmeniui SMS žinute, o nuėmus į sąskaitą pervestus pinigus, J. V. perdavė pinigus merginai. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. V. atpažino J. L., kaip vaikiną, pravarde „Markofka“, apie kurį yra davęs parodymus, taip pat savo parodymus patvirtino ir akistatos su J. L. metu. Be šių aukščiau paminėtų įrodymų J. L. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios K. V. parodymai, o taip pat bylos rašytinė medžiaga: protokolas-pareiškimas, daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašas, kreditus internetu suteikiančių bendrovių raštai ir jų priedai, AB „Swedbank“ pateikti duomenys, VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštas. J. L. kaltės nepaneigia ir į baudžiamąją bylą pateikta pažymą apie jo gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2014-09-06 iki 2014-09-15 (t. 3, b.l. 48), kuri neva patvirtina, jog jis minėtu laikotarpiu neturėjo mobiliojo telefono, todėl negalėjo įvykdyti inkriminuoto nusikaltimo. Vilniaus mieto apylinkės teismas, siekdamas patikrinti šią kaltinamojo versiją, išsiuntė minėtai ligoninei paklausimą. Iš 2017-07-20 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės teismui pateikto rašto Nr. K6-8637 matyti, jog gydymo stacionare metu J. L., kaip ir kitiems pacientams, buvo užtikrinta galimybė naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, medicininių įrašų duomenimis, jis nuo 2014-09-11 buvo gydomas ne stebėjimo palatoje (t. 3, b.l. 68). Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ir į nenuoseklią kaltinamojo poziciją apie tai, jog jis neva neturėjo galimybės nurodinėti J. V., ką daryti, nes jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2014 m. rugsėjo 13–14 d. dalyvavo gimtadienyje, vėliau, teismo posėdžio metu, jau keisdamas savo parodymus, nurodė, kad šiomis dienomis gulėjo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas J. L. veiksmuose BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius nustatė pagrįstai, nustatyta veika kvalifikuota teisingai.Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde kelia jam parinktos bausmės tinkamumo klausimą. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė skiriama atsižvelgus į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pastarosios teisės normos 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismo skiriamų bausmių rūšys yra apibrėžtos BK Bendrosios dalies 42 straipsnyje ir apelianto nurodomas priverstinis gydymas nuo narkomanijos kaip bausmė BK apskritai nėra numatyta. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, o būtent ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taip pat stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau šios priemonės gali būti taikomos tik asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju pagrindo išvadai, kad J. L. atitinka minėtoje teisės normoje pateiktus kriterijus, byloje nėra. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 dalimi teismas asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Taigi, toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei asmeniui yra paskirta laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuteistas J. L., sankcija numato galimybę skirti šios rūšies bausmę. Ir nors apeliantas skunde neįvardijo šios rūšies bausmės skyrimo jam galimybės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju skundo ribos nebus peržengtos ir pasisako dėl laisvės apribojimo bausmės su minėtu įpareigojimu skyrimo J. L. galimybės. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis parenkant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip nurodyta ginčijamame nuosprendyje, J. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė ir į duomenis, charakterizuojančius J. L. asmenybę – teistas, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nors turi tėvus, pas kuriuos anksčiau gyveno. Be to, byloje yra duomenų apie jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jis yra teistas septynis kartus, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad J. L. skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatlieka, J. L. pavojingumas visuomenei nemažėja, nes jis nedaro jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių patraukimų baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Todėl laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta pagrįstai.Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, J. L. parinka bausmės rūšis ir jos dydis jas atitinka, bausmė nėra per griežta ar neteisinga, tad ją keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.