Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-18144-465/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
2-18144-465/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10978-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
E. N. M.
Advokatai
Girdutis Vainius, Darius Gumbrevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-18144-465/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10978-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Aivai Jusytei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui Dariui Gumbrevičiui,atsakovės E. N. M. atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei E. N. M. dėl skolos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu Smėlio g. 5-24, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei E. N. M.. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad nuo šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens teikimo įrenginių datos, tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė savo prievolės mokėti mokesčius už šilumos energiją ir karštą vandenį tinkamai nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28 susidarė 1328,72 EUR įsiskolinimas. Be to, atsakovei už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-03-26 paskaičiuota 35,12 EUR palūkanų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1328,72 EUR skolą už šilumos energiją, 35,12 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė E. N. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 14-15), kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės manymu, ieškinyje nurodytos sumos neatitinka realių karšto vandens skaitiklių parodymų. Bute įstatymu nustatyta tvarka įrengti ir atsakingų institucijų užplombuoti karšto vandens apskaitos skaitikliai. Jokių skaitiklių naudojimo ar plombavimo tvarkos pažeidimų per visą laikotarpį nuo skaitiklių pastatymo iki ieškinio pateikimo teismui užfiksuota nebuvo. Atsakovė už karštą vandenį pastoviai mokėdavo pagal namuose esančių karšto vandens apskaitos skaitiklių parodymus, todėl ieškovo paskaičiuotas įsiskolinimas už karštą vandenį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28 yra neteisingas. Pagal atsakovės skaitiklių parodymus mokėti reikėtų 308,00 EUR, o ne 1328,72 EUR, kaip ieškinyje nurodo ieškovas. Atsakovė sutinka, kad privalo sumokėti ieškovui viso 343,12 EUR, tačiau dėl sunkios finansinės padėties (vienintelis pajamų šaltinis 275,00 EUR pensija), iš karto tokios sumos sumokėti negali, todėl prašo 343,12 EUR skolos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, o kitoje dalyje ieškinį atmesti, kaip nepagristą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. mokesčiai skaičiuojame pagal normatyvus, nes atsakovė tris kartus neįsileido į butą ieškovo atstovų patikrinti ir pakeisti skaitiklių. Atsakovei buvo surašyti pranešimai, kad nesuteikus galimybės patikrinti ir pakeisti skaitiklių, mokestis bus skaičiuojamas pagal normatyvus. Atkreipė dėmesį, kad ginčo dėl to, jog bute įrengti skaitikliai nėra, tačiau atsakovė nesuteikia galimybės ieškovo atstovams juos patikrinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko. Palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija 530,59 EUR sumos už buto šildymą, tačiau nesutinka, kad mokesčiai už karštą vandenį būtų skaičiuojami vadovaujantis Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26 patvirtinta metodika „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus“ (toliau – Metodika). Todėl ieškovui nurodžius, kad mokesčius už karštą vandenį ieškovas nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28 skaičiuoja vadovaudamasis Metodika, o atsakovei su tokius skaičiavimu nesutinkant, teismas ieškovo reikalavimą toje dalyje turėtų palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu Žirmūnų g. 122-7, Vilniuje, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. N. M. (b. l. 4-5). Kadangi minėto buto šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos tiekimo tinklų, todėl buto savininkams, jame faktiškai gyvenantiems ir besinaudojantiems tiekiama šilumos energija atsirado prievolė mokėti už teikiamas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.384 str.). Atsakovės teigimu, bute yra įrengtas ir užplombuotas karšto vandens skaitiklis – markė ALLMAC 93 – 0602165. Taip pat į bylą yra pateiktas Pastatų priežiūros tarnybos santechniko pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad adresu . yra įrengtas karšto vandens skaitiklis N 0602165 (00757), tačiau įrodymų, kad atsakovės bute įrengtas skaitiklis atitinka įstatymo reikalavimus, teismui nepateikta. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad karšto vandens kiekiui apskaičiuoti ieškovas taikė suvartojamo vandens kiekio normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26. Atsakovė tinkamai su ieškovu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28 susidarė 1328,72 EUR įsiskolinimas (b. l. 3). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, nėra (CPK 178 str.).

Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčui, dėl kurio ieškovas kreipėsi į teismą, išspręsti nustatyta išankstinė privaloma nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl mokesčių už karštą vandenį paskaičiavimo turi būti paliktas nenagrinėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 2 dalį išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Valstybinės energetikos inspekcija (toliau – Inspekcija) įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kasacinis teismas, aiškindamas EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, yra nurodęs, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013, 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014). Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta Inspekcijos ar Komisijos teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė kitai šaliai netinkamai vykdant sutartines prievoles, ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo vykdant prievolę iš šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė, kad jis tiekė atsakovei šilumos energiją ir karštą vandenį, už kuriuos ji nesumokėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą pinigų sumą. Tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepatenka į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijų kompetenciją, šie ginčai tiesiogiai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Ieškinio priteisti skolą pateikimas teismui nevaržo atsakovės teisių, t. y. atsakovė, manydama, jog ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė jos teises bei teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į vieną iš nurodytų institucijų pažeidimo klausimui pagal jų kompetenciją spręsti. Ieškovas, teikdamas atsakovei ieškinį dėl skolos už pateiktą šilumos energiją sumokėjimo, neprivalėjo EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka kreiptis į šioje normoje nurodytas institucijas nagrinėti ginčą išankstine ne teisme tvarka. Darytina išvada, kad teisinio pagrindo taikant CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinį palikti nenagrinėtą, kai nesilaikyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nėra.

Ginčas tarp šalių kilo dėl mokesčio už karštą vandenį apskaičiavimo, kada šis mokestis buvo paskaičiuotas ne pagal atsakovės bute įrengtų skaitiklių rodmenis, o taikant maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2008-01-01) 16 straipsnio 4 dalį karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Pagal Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (toliau – Taisyklės) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklėse nurodyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius. Karšo vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį ir apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys teisės aktai vartotojui nenumato galimybės atsisakyti leisti keisti (įrengti) karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ dar 2011-12-07 raštu Nr. 008-04-23171 (b. l. 69) informavo atsakovę, jog vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsniu bei jį detalizuojančiomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nuo 2010-05-01 UAB „Vilniaus energija“ tapo karšto vandens tiekėju Žirmūnų g. 122 daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų atžvilgiu. Šiame ieškovo rašte nurodyta, kad iki 2011-12-23 prašoma sudaryti sąlygas įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklį, pažymint, kad jei nustatytu terminu dėl karšto vandens skaitiklio įrengimo (pakeitimo) datos bei laiko suderinimo nebus sudarytos sąlygos, karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui bus taikomi maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, analogiški raštai atsakovei kelis kartus buvo siunčiami 2012 ir 2013 metais (b. l. 33, 34, 35, 70, 71, 72, 73-80). Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota tiek apie pareigą sudaryti ieškovui sąlygas įrengti (pakeisti) skaitiklį, tiek apie pasekmes, jeigu nebus sudarytos sąlygos įrengti skaitiklį. Kadangi atsakovė nesudarė sąlygų įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklį, ieškovas teisėtai ir pagrįstai mokesčius už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28 paskaičiavo karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui taikydamas suvartojamo vandens kiekio normatyvą, kuris įtvirtintas Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 1328,72 EUR skolos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas – 35,12 EUR už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-03-26 (b. l. 3) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių, motyvuodama sunkia turtine padėtimi, atsižvelgiant į jos amžių. Ieškovas su tokiu prašymu nesutiko.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nenurodė jokių kitų įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių egzistavimo būtų būtina taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutą (CPK 178 str., 185 str.), todėl atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo netenkintinas (CPK 284 str.).

Ieškovas patyrė 151,39 EUR bylinėjimosi išlaidų (b. l. 7-8), kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3.00 EUR suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1328,72 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 72 ct) skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-02-28, 35,12 EUR (trisdešimt penkis eurus 12 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2015-03-26 ir 151,39 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 39 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, naudai.

Atsakovės E. N. M. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą vieneriems metams atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė