Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. O. L., atstovaujamos globėjos D. R., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. O. L., atstovaujamos globėjos D. R., skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Bylos dalykas – atsakovo NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo atkurta nuosavybės teisė į T. B. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1076 ha pinigais (1 196,62 Eur), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja R. O. L., atstovaujama globėjos D. R., taip pat skundu prašo įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1076 ha.

31. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nustatęs, kad pareiškėja R. O. L. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte nustatyta tvarka kviečiama rinktis iš Palangos mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyko rinktis lygiaverčio naujo žemės sklypo ir motyvuotai nepateisino neatvykimo, pareiškėja 2007 m. liepos 21 d. raštu atsisakė siūlomo perduodamo neatlygintinai 0,1023 ha žemės sklypo, o R. L. ir D. R. 2016 m. kovo 4 d. raštu atsisakė 2016 m. vasario 9 d. R. L. pasirinkto T. B. (mirusi) vardu perduodamo neatlygintinai 0,1023 ha žemės sklypo, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pripažinti pareiškėją neveiksnia tam tikrose srityse ir skirti globėją priimtas 2020 m. spalio 1 d., o D. R. tik praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po Sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sprendimu, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte nurodytomis sąlygomis, pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog T. B. teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja R. O. L., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7938-862/2020 pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių, kitos asmeninių neturtinių santykių sritys; pilietinių teisų srityje; jai nustatyta globa šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, jos globėja ir jai priklausančio turto administratore paskirta D. R..

34. Šiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendime nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. konsultacijoje, sudarytoje suaugusiųjų psichiatrės R. R., nurodyta, jog R. O. L. gyvena viena, iš namų neišeina 7–8 metus, ja rūpinasi artimieji, ji yra įtari, kaupia namuose daiktus, įsitikinusi, kad yra persekiojama, vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko, nors išlieka aktyvi psichopatologija (kliedesiai, įtarumas, baimės). Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. birželio 30 d. akto Nr. TPE-209/2020 išvadoje R. O. L. konstatuoti lėtiniai progresuojantys psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini), padaryta išvada, kad dėl psichikos sveikatos būklės ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse bei pilietinių teisų srityje, negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti teismui paaiškinimų ir atsakyti į klausimus.

35. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dėl psichikos būklės tuo laikotarpiu, kai jai 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. sausio 16 d., 2013 m. balandžio 26 d., 2016 m. sausio19 d., 2019 m. gruodžio 6 d. buvo siunčiami raštai, kuriais ji buvo kviečiama atvykti į Palangos žemėtvarkos skyrių dėl naujo iki 0,1076 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai, ir Sprendimo priėmimo metu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors ir buvo veiksni. Ši būsena jai neleido adekvačiai įvertinti susiklosčiusios situacijos nuosavybės teisių atkūrimo procese ir priimti jos valią atitinkančius sprendimus dėl žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2016 m. kovo 31 d. ir vėliau pareiškėjos neįgaliotiems asmenims R. L. ir D. R. siuntė pranešimus apie žemės sklypo pasirinkimą, sudarė galimybę neįgaliotam asmeniui R. L. pasirinkti žemės sklypą bei jo atsisakyti, nors atsakovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriais šie asmenys buvo įgalinti atlikti šiuos veiksmus. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 31 d. ir vėlesniuose raštuose, adresuotuose R. L. ir D. R., buvo prašoma, jei R. L. ir D. R. atstovaus kitam asmeniui, su savimi turėti teisių ir teisėtų interesų atstovavimą juridiškai patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma, jog šie asmenys neturi teisės atstovauti R. O. L. ir veikti jos vardu nuosavybės teisių atkūrimo procese.

37. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo D. R., kad ji kviečiama atvykti į Palangos skyrių dėl naujo iki 0,1076 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai T. B. vardu. D. R. 2019 m. spalio 29 d. prašymu atsakovo prašė atidėti pasirinkimą perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Palangos mieste, kol bus teisme išspręsti pareiškėjos veiksnumo ir globos nustatymo klausimai, t. y. atsakovas buvo informuotas apie pareiškėjos sveikatos būklę, dėl kurios ji negali pasirinkti perduodamų neatlygintinai nuosavybei naują žemės sklypą individualiai statybai Palangos mieste. Nors atsakovas žinojo apie pareiškėjos sveikatos būklę ir tai, kad D. R. nėra įgaliota veikti pareiškėjos vardu, 2019 m. gruodžio 6 d. raštu informavo D. R., kad ji kviečiama atvykti į Palangos skyrių dėl naujo iki 0,1076 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai T. B. vardu, nurodė, kad D. R. į posėdį buvo kviesta 2019 m. spalio 22 d., tačiau nepateikė įgaliojimo ir neturėjo teisės žemės sklypo pasirinkti. Akivaizdu, kad pareiškėja negalėjo išduoti įgaliojimo D. R., nes civilinėje byloje pateikti medicininiai dokumentai tvirtina, jog pareiškėja buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pačios pareiškėjos atstovės D. R. pasirinktas elgesio modelis (delsimas kreiptis dėl pareiškėjos pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo) lėmė esamą situaciją, jog Sprendimas buvo priimtas iki pareiškėją pripažįstant neveiksnia atitinkamose srityse ir globos nustatymo, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina, nes iki Sprendimo priėmimo D. R. nebuvo pareiškėjos įgaliota atstovė, turinti teisę veikti pareiškėjos vardu. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl būtent pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo į T. B. priklausiusią turto dalį, o tai teisiškai nėra susiję su D. R. atliktais veiksmais (neveikimu).

39. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustato, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

40. Tvarkos 38 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus (toliau – susirinkimas), registruotu laišku pakviečia piliečius į susirinkimą, informuodamas juos apie susirinkimo laiką, vietą ir šiame punkte numatytas pasekmes dėl neatvykimo į susirinkimą <...>. Šio punkto 4 pastraipoje nustatyta, kad kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lotynų kalba – bonus pater falias) ir gero administravimo principo; kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.) (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2263-415/2021).

42. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2420-789/2021; kt.). Sprendimas dėl atlyginimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę pinigais pripažįstamas nepagrįstu, prieštaraujančiu gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principams, kai pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo bei įrodo, jog į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1674-552/2021).

43. Aparti šios bylos įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėja įrodė, jog iki Sprendimo priėmimo dienos ji negalėjo kvietimuose nurodytu laiku atvykti pasirinkti žemės sklypą bei įgalioti kitą asmenį atlikti tokį veiksmą dėl sveikatos būklės, kuri trukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, t. y. ji neatvyko ir nepasirinko sklypo dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių; kad nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėja piktnaudžiavo teise ar nesąžiningai įgyvendino savo teises, nebuvo atidi bei rūpestinga. Dėl to konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai sprendė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį ir Tvarkos 38 punktą yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjai nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais, o pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas – panaikinamas Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į T. B. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1076 ha. Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie panaikinus Sprendimą, yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjami skundo reikalavimai, susiję su atsakovo priimtais sprendimais dėl pareiškėjos įrašymo į bendrą eilę piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste.

45. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad ji advokatei už rašytinius paaiškinimus, pateiktus pirmosios instancijos teismui, 2021 m. gruodžio 7 d. sumokėjo 800 Eur, už apeliacinio skundo parengimą advokatei, kuri taip pat dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, 2022 m. sausio 20 d. sumokėjo 1 200 Eur, taip pat sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

46. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo atveju procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėjai atlygintinos jos patirtos išlaidos.

47. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, o 2 dalyje nurodyta, jog šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas 11 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

48. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokatės atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

49. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

50. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

51. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 p.), už apeliacinio skundo parengimą, jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.10 p.).

52. Taigi už pirmosios instancijos teismui teiktus rašytinius paaiškinimus maksimali mokėtina suma yra 626,56 Eur (0,4 x1 566,40) (pareiškėjos prašoma priteisti suma už paaiškinimų parengimą viršija maksimalų dydį), o už apeliacinio skundo parengimą 2 716,77 Eur (1,7x1 598,10).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisia 1 826,56 (626,56+1 200) Eur už atstovės suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. O. L., atstovaujamos globėjos D. R., apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. O. L., atstovaujamos globėjos D. R., skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. l6S-525-(14.16.3.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į pilietei T. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,1076 ha) klausimą.

Priteisti pareiškėjai R. O. L., atstovaujamai globėjos D. R., iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 826,56 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti pareiškėjai R. O. L., atstovaujamai globėjos D. R., 11 Eur (vienuolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Sprendimas neskundžiamas.