Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-2666-865/2014, kurioje R. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, nusprendė G. M. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² straipsnį jam reiškiant kaltinimą tuo, kad jis administracinio teisės pažeidimo byloje davė žinomai melagingus parodymus, o būtent: jis, 2014-03-27, 8.40 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, 013 salėje vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, metu buvo apklaustas liudytoju ir apklausos metu žinomai melagingai nurodė, kad muzika negrojo.

Atvykęs į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog tuomet davė teisingus paaiškinimus, jei tuomet sakė, kad muzika negrojo, tai muzika negrojo. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus paaiškinimus. Nesupranta, kaip teismas nusprendė, kad muzika grojo. Policijos pareigūnai muzikos negalėjo girdėti, jie aiškiai matė, kada jie atvažiavo ir išvažiavo, patys pasakė, kad triukšmo neužfiksavo. Kiti apklausti žmonės buvo nukentėjusieji, suinteresuoti bylos baigtimi. Jei kaimynams triukšmas yra bet koks didesnis garsas, tai čia jų problema. Be to, tai yra konfliktiški kaimynai, iki jų atsikraustymo jokių problemų namo bendruomenėje nebuvo. Taip pat kaimynai turi suprasti, kad gyvena daugiabutyje ir visiškos tylos negali būti. Veikė televizorius, veikė normaliu garsu. Tai buvo ne vakarėlis, o vakarienė. Jei pažeidė įstatymus, dėl to gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 187² straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, vengęs ar atsisakęs duoti parodymus, taip pat davęs melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (LVAT 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-09 nutarimo matyti, jog G. M. administracinio teisės pažeidimo byla už melagingų parodymų davimą buvo iškelta vien už tai, jog šis liudytojas 2014-03-27, 8.40 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, 013 salėje vykusio teismo posėdžio metu duodamas parodymus R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškė, kad muzika negrojo. Nagrinėjant jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. pareiškė, jog jis melagingų paaiškinimų nedavė, jei tuomet sakė, kad muzika negrojo, tai muzika negrojo, veikė tik televizorius, bet jis veikė normaliu garsu. Kaip matyti iš minėto 2014 m. balandžio 9 d. nutarimo, R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, dauguma jų nurodė, jog buvo triukšmas, kai kurie nurodė, jog grojo garsi muzika. Pažymėtina, jog triukšmas tai nebūtinai yra garsiai leidžiama muzika, be to, kiekvienas žmogus triukšmą ir jo lygį supranta skirtingai. Taigi G. M. pareiškimas, jog muzika negrojo, nebūtinai yra melagingas, jis tam tikrus sklindančius garsus galėjo suvokti savaip, ne kaip grojančią muziką. Juo labiau, kad G. M. neneigė, jog jam vakarieniaujant pas R. Ž. namuose ten buvo įjungtas televizorius, kuris skleidė tam tikrus garsus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje triukšmo lygis nebuvo fiksuotas. Teismui nepakanka R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų, kad būtų galima akivaizdžiai tvirtinti, jog G. M. toje byloje duoti parodymai yra melagingi.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkti neginčytini įrodymai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje davė žinomai melagingus parodymus, tai yra, kad jis, 2014-03-27, 8.40 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, 013 salėje vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, metu buvo apklaustas liudytoju ir apklausos metu žinomai melagingai nurodė, kad muzika negrojo. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog G. M. padarė ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog G. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl G. M. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

G. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį nutraukti jo veikoje nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.