- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2622-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13451-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė A. Z. ieškiniu prašo nustatyti Ū. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. Z. jos gyvenamojoje vietoje, nustatyti Ū. V. bendravimo su atsakovu V. V. tvarką, priteisti iš atsakovo V. V. Ū. V. išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį iki Ū. V. pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei A. Z., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė A. Z. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną Ū. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo mažametės Ū. V. laikinam išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, taip pat nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1 nuo 2022-12-29 šalys kartu nebegyvena. Šalių mažametė dukra Ū. V. gyvena kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Didelę dalį laiko ieškovė rūpinasi dukra, mažametė dukra šalia namų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl yra pagrindas nustatyti laikiną mažametės Ū. V. gyvenamąją vietą su ja iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje;
1.2 šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas išlaikymo vaikui neskyrė, išskyrus ugdymo įstaigos išlaidų pasidalijimą (šalys šias išlaidas moka per pusę). Ieškovė nereikalauja išlaikymo įsiskolinimo nuo 2022-12-29, tačiau mano, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie mažametės dukters išlaikymo;
1.3. nors iš esmės šalys stengiasi susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovas dažnai keičia susitarimus, bendravimo tvarka turi būti patogi išskirtinai jam, neatsižvelgiant į tai, ar tokia tvarka yra tinkama ir atliepianti mažametės interesus. Jei bendravimo tvarka nebūna tokia, kokios pageidauja atsakovas, tarp šalių kyla nesutarimai. Kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos, atsakovas jau yra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su skundu, todėl siekiant užtikrinti skyriumi gyvenančio tėvo teises ir kartu išvengiant galimų vaiko tėvų konfliktų, būtina nustatyti siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad:
2.1 faktinės aplinkybės dėl šalių dukros Ū. V. gyvenamosios vietos nevisiškai atitinka tikrovę. Šalių santykiai nutrūko 2022 m. birželio–rugsėjo mėn., 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas išsinuomojo butą, bet santykiai dar nebuvo nutrūkę, buvo bandoma rasti išeičių, kaip išsaugoti šeimą. Tuo metu atsakovas praleido daug laiko ieškovės namuose, kuriuose bendraudavo su dukra, vaiko bendravimas su tėvu nepasikeitė. 2022-12-29, nebematydamas galimybių toliau tęsti santykius, atsakovas oficialiai juos nutraukė, išsinuomojo namą Dvarčionyse, vaikas turėjo savo kambarį, didelį kiemą, su dukra laiką leido 50:50 bendravimo principu;
2.2 dukters ir tėvo santykiai yra puikūs. Mediacijoje šalys kompromiso nepasiekė, bet susitarė dėl 12 vaiko nakvynių per mėnesį tėvo namuose. Dažniausiai tai vyko savaitgaliais ne tik dėl to, kad taip buvo patogiausia derinantis prie atsakovo užimtumo, bet ir dėl to, kad vaiko motina deklaruodavo, jog jai savaitgaliais reikia dirbti;
2.3 vaikui su abiem tėvais praleidžiant beveik vienodą laiko tarpą, jokia vaiko išlaikymo suma nebuvo sutarta – būtinuosius vaiko poreikius tenkindavo kiekvienas iš tėvų savo buvimo su vaiku metu, o visas kitas išlaidas šalys geranoriškai dalindavosi pusiau pagal išlaidų faktą;
2.4 2023 m. vasario mėn. atsakovas užmezgė naujus santykius. Tai sužinojusi ieškovė ėmė iš dalies keisti tarpusavio bendravimą, riboti tėvo bendravimą su dukra be objektyvių priežasčių, trumpinti pasimatymų laiką. Pradėjo neleisti matyti / pasiimti vaiką pagal susitarimą, dažnėjo tarpusavio konfliktai. Atsakovas reikalavo lygių teisių į vaiko priežiūrą,, dėl to kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Po šio kreipimosi ieškovė ėmė bendradarbiauti. Vaiko nakvynių skaičius tėvo nuomojamuose namuose buvo didinamas palaipsniui, stebima vaiko emocinė būklė. Dukrai greitai prisitaikė atsakovo išsinuomotuose namuose. Dukra su tėvu ėmė leisti panašius laiko intervalus, kaip ir su motina. Vaiko santykis su tėvu yra ne mažiau artimas, nei su motina. Vaiko santykiai su tėvo drauge taip pat yra šilti ir nuoširdūs;
2.5 vaiko gyvenamoji vieta taip pat gali lygiai būti nustatyta su atsakovu. Šiuo metu laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra reikalingas, kadangi grėsmė vaiko interesams neegzistuoja. Ieškovė nepateikė argumentų, dėl kurių būtina taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę;
2.6 iki šiol šalys abipusiai susitarė dėl vaiko priežiūros. Nesutarimai atsiranda tik dėl to, jog ieškovė bando kištis į atsakovo asmeninį gyvenimą. Tokie nesutarimai nesudaro pagrindo manyti, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaiko interesai geriausiai užtikrinami tėvams tariantis tarpusavyje, nes jokia nustatyta bendravimo tvarka negali užtikrinti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų, tuo labiau, kai abiejų vaiko tėvų darbo grafikai nėra pastovūs. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra apibrėžta šalių susitarimais. Laikinoje bendravimo tvarkoje yra palikta daug erdvės šalių tarpusavio susitarimams, neprašoma detalizuoti, kokiu būdu ir kada tie susitarimai turi įvykti. Ieškovė pripažįsta, jog šalys geba be didelių konfliktų tarpusavyje derinti vaiko priežiūros grafiką. Jeigu teismas nuspręs, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas sutiktų, kad teismas nustatytų pagrindines bendravimo su vaiku gaires;
2.7 atsakovo darbo grafikas nėra ir ateityje nebus kliuvinys bendrauti su dukra. Atsižvelgtina į lygias abiejų tėvų teises, iki šiol susiklosčiusią praktiką, kad tėtis su vaiku praleidžia ne trumpesnius laiko intervalus kaip ir motina, vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų vienodai. Prašo nustatyti: vaiko tėvai V. V. ir A. Z. su savo nepilnamete dukra Ū. V. bendrauja įgyvendinami lygių tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu principą: vaikas kiekvienų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis gyvena pas motiną A. Z., o porinėmis savaitėmis – pas tėvą V. V.. Vaiko perdavimas iš vieno tėvo kitam vyksta sekmadieniais nuo 18 iki 19 val. Tėvo bendravimas su vaiku prasideda neporinės savaitės sekmadienį, vaikas motinai perduodamas porinės savaitės sekmadienį. Šiam punktui gali būti taikomos išimtys esant force majeure aplinkybėms, kaip pvz., vaiko ar vieno iš tėvų ligos atvejai, komandiruotės ir panašiai – tokiais atvejais, kai tėvas, kuris dėl objektyvių aplinkybių negali jam numatytą savaitę pasirūpinti vaiku, vaiku rūpinasi kitas tėvas, o jei šis tokios galimybės neturi dėl iš anksto turimų planų, tuomet vaiko priežiūrą turi užtikrinti tėvas, su kuriuo tuo metu nustatyta bendravimo tvarka. Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra nepilnametis vaikas, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaiku esant reikalui susisiekti mobiliuoju telefonu ar kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis. Laikinoji bendravimo tvarka nėra įgyvendinama krikščionių švenčių dienomis, Naujųjų Metų dieną, vaiko gimimo dieną – dėl bendravimo su vaiku šių laikotarpių metu tėvai tariasi atskirai, privalomai išlaikant tėvų lygiateisiškumo principą kiekvienai šventei;
2.8 tokia minimali laikina bendravimo tvarka leistų proceso metu išlaikyti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumą, pašalintų galimus tėvų nesutarimus ir nesuteiktų nei vienai iš šalių procesinio pranašumo. Ši tvarka nedaug skirtųsi nuo dabar faktiškai įgyvendinamos. Duomenų byloje nėra, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų savo tėvo teises vaiko atžvilgiu;
2.9 tėvai jau praktiškai dabar įgyvendina bendravimo su vaiku tvarką po lygiai, dėl to būtinieji vaiko poreikiai, susiję su vaiko buvimu su kiekvienu iš tėvų, tenkinami pagal faktą kiekvieno tėvo atskirai. Kiti vaiko poreikiai yra tenkinami to tėvo, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas arba atskiru tėvų susitarimu. Papildomos išlaidos tėvų yra pasidalinamos per pusę ir dėl to nėra kilę ginčo. Atsakovas nėra atsisakęs tenkinti ar kompensuoti ieškovės patirtų išlaidų vaikui ½ dalies, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas netikslingas. Atsakovo gaunamos pajamos apie 1 400 Eur, atskaičius mokesčius.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad:
3.1 Tarnybos specialistės lankėsi ieškovės, atsakovo bei vaiko gyvenamosiose vietose. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad nepilnametė Ū. V. kartu su mama A. Z. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas, pasak ieškovės, priklauso jai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitė miega viename kambaryje su mama, o žaidžia svetainėje. Apsilankymo metu vaikas buvo pas atsakovą. A. Z. nurodė, kad dirba AB ,, (duomenys neskelbtini)”, darbo pajamos – apie 1 100 Eur per mėnesį, taip pat gauna 85,75 Eur per mėnesį už vaiką, su atsakovu V. V. skyriumi gyvena apie 1 metus, o dukra pas tėvą praleidžia 10 nakvynių per mėnesį bei susitinka vakarais po darželio be nakvynių. Anot A. Z., V. V. nori vaiko priežiūra dalintis 50:50 principu, kad nereikėtų mokėti išlaikymo, šiuo metu išlaikymas nemokamas;
3.2 lankantis pas atsakovą nustatyta, kad V. V., kartu su sugyventine, gyvena dviejų aukštų mūriniame name, (duomenys neskelbtini). Būste yra visi patogumai. Vaikas turi atskirą vaikišką lovytę, kuri stovi atsakovo miegamajame. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaiko svečiavimosi metu, atsakovas miega tame pačiame kambaryje su vaiku, o sugyventinė – kitame. Anot vyro, toks yra ieškovės ir atsakovo susitarimas. Atsakovas nurodė, jog dabartinėje gyvenamojoje vietoje gyvena laikinai, nuo lapkričio mėnesio planuoja išsikelti į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), minėjo, jog yra nupirkęs namą, kuris šiuo metu yra renovuojamas. V. V. nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, jo darbo pajamos – apie 1 500 Eur per mėnesį. Su ieškove A. Z. skyriumi gyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, šalių bendru sutarimu buvo sutarta, jog vaikas jo gyvenamojoje vietoje turės mažiausiai 12 nakvynių, o išlaidos, susijusios su vaiku, bus dalinamos pusiau (ieškovė siunčia čekius, sąskaitas ir atsakovas dalį apmoka). V. V. pažymėjo, jog nesutinka su pateikto ieškinio reikalavimais – nei dėl gyvenamosios vietos, nei dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo. Pasak atsakovo, ieškovei yra paliktas butas, kuris buvo įrenginėjamas jo bei įneštas pradinis įnašas iš jo pinigų;
3.3 šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma – V. V. 2023-05-23 kreipėsi į Tarnybą dėl bendravimo su vaiku, tačiau vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo;
Šalies argumentai
3.4 ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas darytų žalą nepilnamečio vaiko interesams;
3.5 kaip nurodo ieškovė, tėvo bendravimo su dukra tvarka yra nusistovėjusi, atsakovas bendrauja su vaiku pagal tėvų susitarimą, nors kartais kyla nesutarimų, jei bendravimo tvarka nebūna tokia, kokios pageidauja atsakovas;
3.6 vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl, siekiant užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai atsakovo teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad:
4.1 nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje proceso stadijoje nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti. Iš pateiktų teismui duomenų, matyti (juos vertinant preliminariai), kad abu tėvai rūpinasi dukra, turi gerą ryšį su vaiku, vaikas aktyviai nakvoja pas tėvą, nėra duomenų apie tėvo ar motinos netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, tikėtina abiem tėvams vaikas yra labai svarbus ir abu tėvai sieja savo interesus su vaiko geriausių interesų užtikrinimu. Tarpusavio nesutarimai, su kuo bus nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, bus išspręsti išnagrinėjus ginčą iš esmės;
4.2 dėl vaiko gyvenamosios vietos (tiek dėl laikinos gyvenamosios vietos) negali būti priimtas skubotas sprendimas, neįvertinus visų ginčo aplinkybių išsamiai, nes gali būti padaryta didesnė žala vaikui. Prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas;
4.3 nepateikta duomenų apie pablogėjusį vaiko ir tėvo ryšį, ar nevykstantį skyrium gyvenančio tėvo ar vaiko bendravimą. Pagal pateiktus duomenis, bendravimas vyksta reguliariai ir intensyviai, vaiko interesas bendrauti su abiem tėvais užtikrintas ir vykdomas. Teismui nepateikta objektyvių duomenų, kad tėvai negalėtų susitarti (kaip iki šiol daro) iki kol bus išspręstas jų ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo;
4.4 išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima susidaryti tikėtiną vertinimą, kokia bendravimo tvarka (jos intensyvumas) šalių vaikui bus geriausia, o ne šioje proceso stadijoje skubiai nustatyti bet kokią laikiną bendravimo tvarką, kai bendravimas faktiškai vyksta. Šioje proceso stadijoje dar nėra aišku, ar ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina. Taip pat trūksta duomenų, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų bendravimas 50:50 modelio tvarka;
Šalies argumentai
4.5 ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka apibrėžta tik šalių susitarimais. Tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas nepadėtų išvengti tėvų tarpusavio ginčų. Ieškovė siūlo apriboti atsakovo (tėvo) bendravimą iki ne daugiau kaip 10 nakvynių per mėnesį. Kyla ginčas dėl bendravimo tvarkos intensyvumo, ieškovė norėtų, jog tėvas su vaiku bendrautų mažiau. Trūksta duomenų išvadai, jog apribotas iki 10 nakvynių, bendravimas atitiktų geriau vaiko interesus, nei šiuo metu vykstantis bendravimas ar 50:50 modelio bendravimas;
4.6 ieškovė iš esmės pripažįsta, jog derinimas dėl vaiko grafiko vyksta, vaikas bendrauja su tėvu, įrodymai patvirtina, jog vaiko interesas (turėti kartu bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu) yra palaikomas. Nepateikta duomenų, kad šalys negeba susitarti dėl švenčių, vaiko ligos ar, kad būna tarp tėvų ginčų dėl vaiko pasiėmimo / grąžinimo;
4.7 ieškovė neneigia, jog šalys dalinasi ugdymo įstaigos išlaidas. Atsakovas pateikė teismui susirašinėjimą, jog atsakovas tenkina ieškovės prašymus dėl tam tikro išlaikymo teikimo vaikui, dalijasi išlaidomis. Ieškovė nepateikė priešingų įrodymų, kad atsakovas būtų nepadengęs kokių nors papildomų išlaidų vaikui, ar kad iki ieškinio pateikimo dienos ji būtų reiškusi pretenzijas atsakovui. Vien tai, kad atsakovas teiraujasi ieškovės, kur konkrečiai buvo išleistos lėšos ar pan., ir kartais dėl to tarp šalių atsiranda pykčių, nepaneigia, jog faktiškai atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo. Todėl nėra tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad:
5.1. mažametė Ū. V. šalia namų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, didelę dalį laiko mažamete dukra rūpinasi ieškovė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną mažametės Ū. V. gyvenamąją vietą su ieškove, Nors šalys stengiasi susitarti dėl bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas dažnai keičia susitarimus. Bendravimo tvarka turi būti patogi atsakovui, neatsižvelgiant į tai, ar tokia tvarka yra atliepia dukros interesus. Kad tarp šalių kyla ginčų dėl bendravimo tvarkos, pažymėjo ir atsakovas, kuris kreipėsis Tarnybą. Susitarimas dėl bendravimo tvarkos vyksta ieškovei sutinkant su atsakovo grafikų pakeitimais. Atsakovo teiginiai, kad viskas vyksta susitarimo būdu, yra nepagrįsti, nes kompromisas yra pasiekiamas tik tada, jei ieškovė derinasi prie atsakovo. Atsakovas nesutinka su kompromisais ir dėl to kyla šalių ginčai bei nukenčia vaiko interesai. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, šalims nepriimant taikaus sprendimo, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos;
5.2. šalių dukrai yra treji metai. Tokio amžiaus vaikui yra svarbus saugumo jausmas, stabilumas ir nusistovėjusi dienotvarkė. Šalių dukra, šalims dar gyvenant kartu ir vėliau, nutrūkus santykiams, gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikas jame augo nuo mažens, aplinka yra pažįstama, dukra prie jos pripratusi. Atsakovas ne kartą keitė gyvenamąsias vietas, ieškovei nėra žinoma, kokiu adresu yra nauja atsakovo gyvenamoji vieta. Emocinis stabilumas tokio amžiaus vaikams yra esminis ir kertinis aspektas, kurio nevertino teismas. Atsakovui dažnai keičiant gyvenamąsias vietas, šalių dukrai, būnant mažo amžiaus, nėra užtikrinamas stabilumas. Teismas nevertino, jog vaikas yra mažametis, nevertino ir nepasisakė dėl dažnai keičiamų atsakovo gyvenamųjų vietų vaiko saugumo jausmo užtikrinimo kontekste;
5.3. pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka derinama prie vaiko, o ne prie tėvo interesų. Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama išspręsti ginčą, įskaitant ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jei tarp šalių nebūtų konfliktų, ieškovė nesikreiptų į teismą. Ieškovė nesiekia apriboti atsakovo ir šalių dukters bendravimo, tačiau yra būtina nustatyti bendravimo gaires, nes dėl dažnų atsakovo planų pasikeitimų, bendravimo grafikas yra keičiamas. Šalys susitaria vis sunkiau. Ieškovei atsakovo asmeninis gyvenimas yra įdomus tik tiek, kiek tai liečia jų dukros interesus. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, konfliktinių situacijų sumažėtų;
5.4. nors ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra paremta galimybėmis tartis, toks siūlymas paremtas siekiu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu atsakovu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo pobūdis neleidžia nustatyti konkrečių dienų, kuriomis vyktų bendravimas. Be to, teismas nepadarė išvados, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų ir poreikių;
5.5. atsakovo pateiktas susirašinėjimas buvo tie atvejai, kuomet jis dengė dalį išlaidų. Šalys taip pat dalinasi vaiko ugdymo įstaigos mokesčių. Vaikas faktiškai gyvena su ieškove didesnę laiko dalį ir jai tenka didesnė našta dėl kasdienio rūpinimosi vaiku, todėl laikinas išlaikymas vaikui gali būti skiriamas. Vaiko poreikių tenkinimas apima ne tik ugdymosi išlaidų dalijimąsi per pusę, tačiau apima ir vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovo pateiktais duomenimis, šalys dalijasi pavienių pirkinių išlaidomis (brangesnių drabužių, gimtadienių, skiepų ar pan.), tačiau kasdieniai pirkiniai lieka ieškovės finansine našta;
5.6. šalys kartu negyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėn., oficialiai nutraukė santykius nuo 2023 m. sausio mėnesio, tačiau per šį laikotarpį atsakovas dengė tik pavienes išlaidas. Dukra auga, jai nuolat reikalinga pirkti drabužius, avalynę, aprūpinti jos amžių atitinkančiais žaislais, lavinamosiomis priemonėmis ir t.t. Atsakovo vertinimu, tai yra ieškovės pareiga, o jo pareiga išlaikyti apima tik tuos atvejus, kai kreipiasi ieškovė, tačiau pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką neturėtų būti siejama išskirtinai su tuo, ar ieškovė pareikalavo padengti konkrečias išlaidas. Iš atsakovo pateikto išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. liepos atsakovas išlaidų padengimui pervedė tik 777,98 Eur;
5.7. teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo apmokėdamas dalį išlaidų, nevertino, kokio pobūdžio yra šios išlaidos, kaip dažnai prisideda ir kokias patirtas išlaidas padengė bei nepagrįstai sprendė, kad pavienių išlaidų dengimas yra laikomas pakankamu siekiant užtikrinti bent būtiniausių poreikių tenkinimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
6.1. nuo 2022-12-29 šalys dalinosi vaiko priežiūra, dukra gyveno su kiekvienu tėvu po 12-15 nakvynių per mėnesį principu. Atsakovas su dukra iš esmės leidžia laiką 50:50 bendravimo principu. Nėra visiškai tiesa, kad bendravimo tvarka yra tokia, kokios nori atsakovas, abi šalys tariasi, atsakovas stengiasi derintis prie ieškovės, ieško geriausių būdų. Susirašinėjimas patvirtinta, kad atsakovas linkęs prisiderinti ir, esant galimybei, stengiasi leisti laiką su dukra, kai ieškovė to padaryti negali (pvz., dėl darbo savaitgaliais). Atsakovo darbo grafikas nėra ir nebus kliuvinys bendrauti su dukra;
6.2. vaiko gyvenamoji vieta taip pat gali lygiai būti nustatyta su atsakovu, o šiuo metu laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra reikalingas, kadangi grėsmė vaiko interesams neegzistuoja;
6.3. ieškovei sužinojus apie naujus atsakovo santykius, ji ėmė keisti tarpusavio bendravimą, ėmė riboti tėvo bendravimą su dukra. Atsakovas reikalavo lygių teisių į vaiko priežiūrą, dėl to teko kreiptis į Tarnybą. Po šio kreipimosi ieškovė ėmė bendradarbiauti;
6.4. vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, o ne konkrečiame turte, todėl faktas, kad atsakovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų, neturi teisinės reikšmės klausimo sprendimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, dėl ko būtina byloje taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pagrįstai nevertino aplinkybių dėl dažnai keičiamų atsakovo gyvenamųjų vietų, kadangi jos nėra esminės. Atsakovas gyvenamąją vietą keitė porą kartų ir tik atsakovo buvimas su vaiku, o ne gyvenamoji vieta pati savaime, gali užtikrinti saugumo jausmą, todėl vaiko teisės bei interesai negali būti pažeisti esant kituose namuose kartu su tėčiu. Ieškovei yra žinomos atsakovo gyvenamosios vietos ir kur laiką leidžia šalių dukra;
6.5. iki šiol šalys tarėsi dėl vaiko priežiūros ir bendravimo, didelių nesutarimų nebuvo kilę. Nesutarimai šalių kyla, kai ieškovė bando kištis į atsakovo asmeninį gyvenimą bei tuomet, kai ieškovė, atsisakydama vairuoti automobilį, naudojasi atsakovu, savo bendravimo su vaiku metu, savo kasdienybei palengvinti. Tokie nesutarimai negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Geriausiai vaiko interesai užtikrinami vaiko tėvams tariantis tarpusavyje. Jokia bendravimo tvarka negali užtikrinti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų, tuo labiau, kai abiejų vaiko tėvų darbo grafikai nėra pastovūs;
6.6. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (o taip pat ir prašoma nustatyti galutinė bendravimo su vaiku tvarka) yra apibrėžta šalių susitarimais. Laikinojoje bendravimo tvarkoje yra palikta itin daug erdvės šalių tarpusavio susitarimams. Taigi ieškovė pripažįsta, jog šalys geba tarpusavyje derinti vaiko priežiūros grafiką be didelių konfliktų;
6.7. atsakovo siekis yra maksimaliai bendrauti su vaiku, išlaikyti glaudų ryšį, o ne būti įspaustam į ieškovės rėmus. Konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas nepadėtų išspręsti ieškovės nurodomų konfliktų, bet galimai iš tiesų juos iššauktų. Tik šalių bendru susitarimu pavyksta spręsti bendravimo su vaiku klausimus. Ieškovė nurodo, kad derintų grafiką pagal atsakovo užimtumą, taigi nėra aišku ar tai jai kelia sunkumus ar ne. Ieškovė pripažįsta, kad derinantis vienam prie kito, yra geriausias būdas tartis ir ieškoti kompromisų. Laikinai nustačius bendravimo tvarką su vaiku, vėliau teismui priimant galutinį sprendimą ji vėl būtų keičiama, kas vaikui keltų didesnį stresą;
6.8. būtinieji vaiko poreikiai, susiję su vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų, yra tenkinami pagal faktą kiekvieno tėvo atskirai. Visi kiti vaiko poreikiai yra tenkinami to tėvo, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas arba atskiru tėvų susitarimu. Visos papildomos išlaidos yra pasidalinamos per pusę ir dėl to nėra kilę ginčų. Atsakovas nėra atsisakęs kompensuoti ieškovės patirtų išlaidų vaikui dalies. Atsakovas neprašo ieškovės kompensuoti išlaidų, kurias jis patiria besirūpindamas vaiku (treniruotės, ugdymas, drabužiai, vaistai, būtinosios kasdieninės išlaidos ir pan.);
6.9. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas būtų netikslingas, o net ir žalingas, nes ieškovė nėra pateikusi jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kad būtų galima bent preliminariai vertinti jos patiriamas išlaidas vaikui. Atsakovas yra aprūpinęs vaiką vaikiška lovyte, rūbais, žaislais, ugdymo priemonėmis savo gyvenamajame būste, išlaidas už šiuos daiktus patyrė pats vienas, ieškovės neprašydamas kompensuoti pusės. Ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą, siekia eliminuoti savo pareigą bendradarbiauti su vaiko tėvu ar net išvis pašalinti vaiko tėvą iš sprendimų vaiko atžvilgiu priėmimo;
6.10. ieškovė nėra pateikusi pilnos informacijos apie savo turtinę padėtį. Ieškovė dirba ne vieną darbą ir už savaitgalinį darbą gauna papildomas pajamas, kurios, tikėtina, nėra deklaruojamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisiant laikiną išlaikymą ir nustatant laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Bylos faktinės aplinkybės
10. Ieškovui A. Z. ir atsakovas V. V. (duomenys neskelbtini) gimė duktė Ū. Z.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.
11. Nuo 2022-12-29 šalys kartu nebegyvena. Šalių mažametė duktė gyvena kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
12. Ieškovė prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną Ū. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo mažametės Ū. V. laikinam išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką
Dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo
13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
15. Apeliantė prašo nustatyti šalių dukros laikiną gyevnamąją vietą su ja. Atskirajame skunde nurodo, kad šalių dukrai yra treji metai, tokio amžiaus vaikui yra svarbus saugumo jausmas, stabilumas ir nusistovėjusi dienotvarkė. Dukra, šalims gyvenant kartu ir vėliau, nutrūkus santykiams, gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikas jame augo nuo mažens, aplinka yra pažįstama. Atsakovas ne kartą keitė gyvenamąsias vietas, ieškovei nėra žinoma, kokiu adresu yra nauja atsakovo gyvenamoji vieta. Emocinis stabilumas tokio amžiaus vaikams yra esminis aspektas, to teismas nevertino. Teismas nevertino, jog vaikas yra mažametis, nepasisakė dėl dažnai keičiamų atsakovo gyvenamųjų vietų vaiko saugumo jausmo užtikrinimo kontekste.
16. Atsakovas atsiliepime teigia, kad išnagrinėjus bylą, vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su atsakovu. Laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nėra reikalingas, kadangi grėsmė vaiko interesams neegzistuoja. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, o ne konkrečiame turte, todėl faktas, kad atsakovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų, neturi teisinės reikšmės klausimo sprendimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, dėl ko būtina byloje taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pagrįstai nevertino aplinkybių dėl dažnai keičiamų atsakovo gyvenamųjų vietų. Atsakovas gyvenamąją vietą keitė porą kartų, atsakovo buvimas su vaiku, o ne gyvenamoji vieta savaime, užtikrina saugumo jausmą. Ieškovei yra žinomos atsakovo gyvenamosios vietos.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove (su kuria šiuo metu vaikas faktiškai gyvena), nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai galėtų būti iš esmės pažeisti. Įrodymų, kad būtina laikinai vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepateikta. Tarpusavio nesutarimai, su kuo bus nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, bus išspręsti, išnagrinėjus ginčą iš esmės, įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, kadangi ir pats atsakovas norėtų (neatmeta pozicijos), jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog yra būtinybė nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su motina ir vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Be to, šalių dukra ir taip faktiškai gyvena su motina (ieškove), jos gyvenamojoje vietoje, tuo tarpu atsakovas gyvena skyrium.
19. Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, kad atsakovas dažnai keičia gyvenamąsias vietas ir todėl šalių dukrai nėra užtikrinamas stabilumas. Nepateikta įrodymų, jog yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tačiau ne konkrečiu adresu, kadangi gyvenamoji vieta gali keistis.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis ir Tarnybos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, kad netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nenustačius laikinos dukros gyvenamosios vietos su ieškove, būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti aptartą laikinąją apsaugos priemonę, todėl nėra ir pagrindo manyti, kad nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti ir bus pažeisti ar kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
22. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ieškovė (pas kurią gyvena šalių nepilnametė dukra) turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kitu tėvu, kuris gyvena skyrium, t. y. šiuo atveju atsakovu.
23. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodo, kad kreipėsi į teismą siekdama išspręsti ginčą, įskaitant ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jei tarp šalių nebūtų konfliktų, ieškovė nesikreiptų į teismą. Ieškovė nesiekia apriboti atsakovo ir šalių dukters bendravimo, tačiau yra būtina nustatyti bendravimo gaires, nes dėl dažnų atsakovo planų pasikeitimų, bendravimo grafikas yra keičiamas. Šalys susitaria vis sunkiau. Ieškovei atsakovo asmeninis gyvenimas yra įdomus tik tiek, kiek tai liečia jų dukros interesus. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, konfliktinių situacijų sumažėtų. Nors siūloma bendravimo tvarka yra paremta galimybėmis tartis, toks siūlymas paremtas siekiu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu atsakovu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo pobūdis neleidžia nustatyti konkrečių dienų, kuriomis vyktų bendravimas. Be to, teismas nepadarė išvados, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų ir poreikių.
24. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad iki šiol šalys tarėsi dėl vaiko priežiūros ir bendravimo, didelių nesutarimų nebuvo kilę. Nesutarimai kyla, kai ieškovė bando kištis į atsakovo asmeninį gyvenimą. Tokie nesutarimai negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Geriausiai vaiko interesai užtikrinami vaiko tėvams tariantis tarpusavyje. Jokia bendravimo tvarka negali užtikrinti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų, tuo labiau, kad abiejų vaiko tėvų darbo grafikai nėra pastovūs. Prašoma taikyti bendravimo tvarka yra apibrėžta šalių susitarimais. Taigi ieškovė pripažįsta, jog šalys geba tarpusavyje derinti vaiko priežiūros grafiką be didelių konfliktų. Tik šalių bendru susitarimu pavyksta spręsti bendravimo su vaiku klausimus.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepateikta duomenų apie pablogėjusį vaiko ir tėvo ryšį, ar nevykstantį skyrium gyvenančio tėvo ar vaiko bendravimą. Pagal pateiktus duomenis, bendravimas vyksta reguliariai ir intensyviai, vaiko interesas bendrauti su abiem tėvais užtikrintas ir vykdomas. Nepateikta objektyvių duomenų, kad tėvai negalėtų susitarti (kaip iki šiol daro) iki kol bus išspręstas jų ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka apibrėžta tik šalių susitarimais. Tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas nepadėtų išvengti tėvų tarpusavio ginčų. Ieškovė siūlo apriboti atsakovo (tėvo) bendravimą iki ne daugiau kaip 10 nakvynių per mėnesį, jog tėvas su vaiku bendrautų mažiau. Trūksta duomenų išvadai, jog apribotas iki 10 nakvynių, bendravimas atitiktų geriau vaiko interesus, nei šiuo metu vykstantis bendravimas ar 50:50 modelio bendravimas. Ieškovė iš esmės pripažįsta, jog derinimas dėl vaiko grafiko vyksta, vaikas bendrauja su tėvu, įrodymai patvirtina, jog vaiko interesas (turėti kartu bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu) yra palaikomas. Nepateikta duomenų, kad šalys negeba susitarti dėl švenčių, vaiko ligos ar, kad būna tarp tėvų ginčų dėl vaiko pasiėmimo / grąžinimo.
26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Taigi, turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Siekiant išvengti šalių konfliktų, bendravimo tvarka turėtų būti detalizuota, konkreti ir visiškai aiški.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti, kad šalių duktė Ū. V. kartu su atsakovu praleidžia ne daugiau nei 10 nakvynių per kalendorinį mėnesį šalių ne vėliau kaip prieš mėnesį sutartu grafiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neaiški, nes atsakovo bendravimo su dukra įgyvendinimas yra susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neišspręstų tarp šalių galimai kylančių ginčų, kadangi siūloma teismui įtvirtinti laikina bendravimo tvarka yra paremtais tėvų susitarimu, kas iš esmės ne daug kuom skiriasi nuo šalių faktiškai vykdomos bendravimo tvarkos šiuo metu, t.y. šalys iki šiol bendravo ir bendrauja su dukra ne aiškiai apibrėžtomis dienomis ir laiku, tačiau tarpusavyje tardamiesi ir derindami savo darbo grafikus / užimtumą.
28. Apeliantė taip pat nurodo, kad tarp šalių kyla konfliktai, susitarti dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra darosi vis sunkiau, todėl yra būtina nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tam, kad būtų užtikrinti tiek vaiko, tiek tėvo interesai. Nepateikta objektyvių įrodymų, kad šalims nepavyksta susitarti dėl atsakovo bendravimo su dukra, nepagrįsta, kodėl siūloma tvarka – ne daugiau nei 10 nakvynių per kalendorinį mėnesį, yra būtina, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas neprieštarauja ir nori su savo dukra bendrauti, ją auginti, auklėti. Bylos duomenimis nustatyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo ir šalių dukros vyksta nuolatinis, reguliarus ir intensyvus bendravimas, vaiko interesas turėti bendravimą su abiem tėvais užtikrintas ir vykdomas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nustatymas šioje proceso stadijoje nėra objektyviai būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus.
29. Nustatyta, jog abi šalys tinkamai vykdo savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tėvo bendravimo su dukra tvarka jau yra nusistovėjusi, atsakovas bendrauja su vaiku pagal tėvų susitarimą. Tiek šalys, tiek nepilnametis vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra pripratę, bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Esant tam tikriems šalių nesutarimams, pvz., dėl to, kuris iš tėvų turėtų atvežti / parvežti vaiką, šalys šį klausimą turėtų spręsti atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus.
30. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu pakeitus atsakovo bendravimo su vaiku tvarką gali būti sukuriamas nesaugumo jausmas vaikui, nestabilumas. Esant nustatytoms aplinkybės, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliktina nepakeista ir šioje dalyje ieškovės pateiktas atskirasis skundas atmestinas.
31. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
32. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į tėvų interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
33. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo pateiktu susirašinėjimu patviritnti atvejai, kuomet jis dengė dalį išlaidų. Šalys taip pat dalinasi vaiko ugdymo įstaigos mokesčių. Šalys dalijasi pavienių pirkinių išlaidomis (brangesnių drabužių, gimtadienių, skiepų ar pan.), tačiau kasdieniai pirkiniai lieka ieškovės finansine našta. Šalys kartu negyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėn., oficialiai nutraukė santykius nuo 2023 m. sausio mėnesio, tačiau per šį laikotarpį atsakovas dengė tik pavienes išlaidas. Dukra auga, nuolat reikalinga pirkti drabužius, avalynę, aprūpinti amžių atitinkančiais žaislais, lavinamosiomis priemonėmis ir t.t. Iš atsakovo pateikto išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. liepos atsakovas išlaidų padengimui pervedė tik 777,98 Eur.
34. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad būtinieji vaiko poreikiai, susiję su vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų, yra tenkinami kiekvieno tėvo atskirai. Visi kiti vaiko poreikiai yra tenkinami tėvo, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas, arba atskiru tėvų susitarimu. Visos papildomos išlaidos pasidalinamos per pusę ir dėl to nėra kilę ginčų. Atsakovas nėra atsisakęs kompensuoti ieškovės patirtų išlaidų dalies. Atsakovas neprašo ieškovės kompensuoti išlaidų, kurias jis patiria, besirūpindamas vaiku (treniruotės, ugdymas, drabužiai, vaistai, būtinosios kasdieninės išlaidos ir pan.). Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad būtų galima bent preliminariai vertinti jos patiriamas išlaidas vaikui. Atsakovas savo gyvenamajame būste yra aprūpinęs vaiką vaikiška lovyte, rūbais, žaislais, ugdymo priemonėmis, išlaidas už šiuos daiktus patyrė pats vienas, ieškovės neprašydamas kompensuoti pusės. Ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą, siekia eliminuoti savo pareigą bendradarbiauti su vaiko tėvu. Ieškovė nėra pateikusi pilnos informacijos apie savo turtinę padėtį – ji dirba ne vieną darbą ir už savaitgalinį darbą gauna papildomas pajamas, kurios, tikėtina, nėra deklaruojamos.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovas gana geranoriškai padengia ieškovės prašymus dėl išlaikymo teikimo vaikui, dalijasi išlaidomis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų atsisakęs ir (ar) nepadengęs kokių nors papildomų išlaidų vaikui, ar kad iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė būtų reiškusi dėl to rašytines pretenzijas atsakovui. Vien tai, kad atsakovas teiraujasi, kur konkrečiai buvo išleistos lėšos ar pan., kartais dėl to tarp šalių atsiranda pykčių, nepaneigia, jog faktiškai atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo. Todėl šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti šias ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo.
36. Išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau bylose dėl vaikų išlaikymo kartais keliami klausimai dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgiant į faktiškai vaikų praleidžiamą laiką su vienu ar kitu iš tėvų. Jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį. Tais atvejais, kai nustatoma bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 53)).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo iš šalių dukros vyko / vyksta bendravimo modelis, kuris yra artimas 50:50 bendravimo modeliui. Atsakovas nurodo, kad dukra pas jį praleidžia 12-15 nakvynių, ieškovė nori sumažinti nakvynių pas ieškovą skaičių iki 10.
38. Ieškovė patvirtino, jog šalys dalinasi ugdymo įstaigos išlaidas ir atsakovas dengia dalį vaiko išlaidų, kurias paprašo kompensuoti ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad nors kartu su ieškiniu ieškovė ir yra pateikusi vaiko poreikių lentelę, tačiau nėra pateikta pagrindžiančių įrodymų, jog būtų galima bent preliminariai vertinti ieškovės patiriamas išlaidas vaikui.
39. Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią ypatingą situacija, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo. Spręstina, kad kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.) tenkina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu laiką leidžia šalių dukra. Taip pat ir kiti šalių dukros poreikiai, tokie kaip vaiko ugdymas, poilsis ir laisvalaikis yra tenkinamas kiekvieno iš tėvų, jų bendravimo metu. Kaip matyti iš atsakovo kartu su atsiliepimu (DOK-159541) pateiktų nuotraukų, jis su dukra aktyviai leidžia laisvalaikį kartu. Tam tikros dukros išlaikymo išlaidos, pvz., ugdymo įstaigos išlaidos, brangesnių drabužių, gimtadienių, skiepų ar pan. išlaidos, tarp šalių yra dalinamos per pusę, dažniausiai apeliantei apie jas informavus atsakovą (pateikus detalius išlaidų paskaičiavimus) arba atsakovui pačiam paklausius, kiek jis ieškovei turėtų pervesti pinigų (pvz., už medžiagas, už striukes ir pan.). Nors apeliantė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. liepos atsakovas išlaidų padengimui pervedė tik 777,98 Eur, tačiau ieškovė nepagrindžia, kad tokio dydžio atsakovo padengtos išlaidos nepatenkina šalių dukros poreikių. Nenustatyta, kad atsakovas būtų atsisakęs prisidėti prie šalių dukros papildomų išlaidų. Taigi, nustačius, kad atsakovas faktiškai prisideda prie vaiko išlaikymo, spręstina, kad vaiko poreikiai yra patenkinami. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys gali teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl laikino išlaikymo priteisimo. Be to, aplinkybė, jog šalys iki bylos nagrinėjimo teisme gebėjo tarpusavyje bendrauti ir bendradarbbiauti, rodo, kad yra taikaus susitarimo galimybė, t. y. galimybė ginčą šalims išspręsti taikiai.
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės A. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.