Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo P. V. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio taikymo baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo, atsiliepimų skundą nagrinėjančiam teismui argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis P. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta, remiantis BPK 362¹ straipsniu, peržiūrėti jam paskirtą bausmę, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar galimas apkaltinamasis nuosprendis, pažeidus įtariamojo, suimtojo, nuteistojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, prašoma atstatyti elementarų teisingumą.

6. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais. Nurodo, kad jis nei tyčia, nei netyčia neatėmė gyvybės savo mylimai žmonai, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas, pažeidžiant jo Konstitucijoje numatytas teises, BK ir BPK normas, todėl yra neteisėtas. Teigia, kad bylos proceso metu buvo pažeista jo, P. V., teisė į gynybą, proceso nešališkumas ir nekaltumo prezumpcijos principai. Išdėstydamas įstatymo normas, reglamentuojančias teisės į gynybą užtikrinimą, atsisakymo ginti, gynėjo atsisakymo ar jo pakeitimo kitu atvejus, nuteistasis pažymi, kad byloje jį ginti paskirti advokatai nesuteikė savalaikės ir efektyvios teisinės pagalbos, neatstovavo jo interesų, todėl buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Bylos proceso šališkumą motyvuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų melagingų parodymų, išvadų davimu, įrodymų klastojimu, nurodo, kad teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, todėl buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą nuteistasis sieja su tuo, kad, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, valdžios pareigūnai, seimo nariai, generalinis policijos komisaras per visuomenės informavimo priemones kalbėjo apie jį, kaip apie asmenį, neabejotinai padariusį nusikaltimą.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

9. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje tinkamai įvertintos nuteistojo P. V. prašyme nurodytos aplinkybės ir jis pagrįstai atmestas, konstatavus, kad nėra pagrindo peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę prašyme nurodytais motyvais.

10. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. P. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. birželio 25 d. nutartimis atsisakyta atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir priimti nuteistojo P. V. kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštais nuteistasis informuotas apie atsisakymą priimti jo pareiškimus peržiūrėti baudžiamąją bylą BPK 451 straipsnio pagrindu, kai aiškiai neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

11. Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Remiantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostata, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais. Pareiškėjo atžvilgiu tokių sąlygų nėra.

12. Kaip minėta, įsiteisėju nuosprendžiu P. V. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę ar kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Nuteistasis P. V. nei prašyme sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nei skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria minėtas nuteistojo prašymas atmestas, nenurodo jokio konkretaus įstatymo, nagrinėjamu atveju panaikinančio jo padarytos veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį. Būtent į tai dėmesį skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė ir pirmosios instancijos teismas.

13. Skųsdamas žemesnės instancijos teismo nutartį dėl bausmės peržiūrėjimo – prašydamas teismo nutartį panaikinti, nuteistasis šį savo prašymą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir neteisingu jų vertinimu, tuo pačiu įvardindamas, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nekaltumo prezumpcijos principą, teisę į gynybą, pažeidimai bei bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į BPK 362¹ straipsnyje reglamentuojamų klausimų sąrašą bei nesąlygoja paskirtosios bausmės peržiūrėjimo, ją švelninant. Taigi, argumentai dėl, nuteistojo manymu, byloje padarytų procesinių pažeidimų ar to, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neteisingai, nesudaro skundo nagrinėjimo dalyko, todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje nutartyje dėl jų detaliau nepasisako.

14. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiui, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, įsiteisėjus, jis kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama ir jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas. Kaip jau minėta, remiantis BPK 362¹ straipsniu, pagrindo peržiūrėti nuteistajam P. V. paskirtą bausmę nėra.

15. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų, kai gali būti peržiūrimas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, yra BPK XI dalyje reglamentuotas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, t. y. numatyta proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galimybė (BPK 443–447 straipsnis). Taigi šiuo atveju nuteistasis, manydamas, jog yra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turi teisinę galimybę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl proceso atnaujinimo, o pastarasis nustatęs/nenustatęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priimtų vienokį ar kitokį sprendimą.

16. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pažymėtina tai, kad konkrečią bylą nagrinėjantis teismas į Konstitucinį Teismą pagal jam priskirtą kompetenciją (Konstitucijos 102, 105 straipsnis, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis) gali kreiptis tada, kai turi pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, taip pat tais atvejais, kai suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl konkrečioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ir tik tuo atveju, kai suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Tokiu atveju teismo priimti procesiniai sprendimai nagrinėjamose bylose (kaip šiuo atveju įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis) negali būti konstitucinės teisminės kontrolės objektu, t. y. skundų dėl teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, procesinių teisių pažeidimo Konstitucinis Teismas nenagrinėja, nes tai gali padaryti tik aukštesnės pakopos teismas. Gi, kaip minėta, nuteistojo P. V. atveju priimto Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. priimta nutartimi. Tuo tarpu, nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl, jo manymu, padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų ir dėl to priimto procesinio sprendimo neteisingumo, tuo akcentuojant į konstitucinių teisių pažeidimą, kartu įvertinus tai, kad konstitucinės teisminės kontrolės objektu negali būti ir pačios Konstitucijos nuostatos, nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Remdamasi išdėstytu, darytina išvada, kad nuteistojo P. V. skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamoje apygardos teismo nutartyje išdėstytų išvadų. Tenkinti skundą bei naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir tuo pagrindu revizuoti įsiteisėjusį ir vykdomą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendį, peržiūrint nuteistajam paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.