Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio1 dalį 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto bausme; bausmė atlikta 2018-07-18;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme; bausmė atlikta 2018-09-21;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlyginti išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui,

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. , 64(1) str. – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; BK 63 straipsnio 4,9 dalies pagrindu bausmę subendrinus su 2018-07-30 nuosprendžiu skirta viešųjų darbų bausme, nustatyta galutinė bausmė - 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, arešto bausmė neatlikta,

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi pakeista bausme - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir nutartimi pakeistos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 MGL (780 litų) dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-13 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. 28 parų arešto bausme, bausmė neatlikta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jų parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojui bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

2019-01-22 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateikti vaizdo įrašai (1 t., b.l. 21)

2019-01-31 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų apžiūra (b.l.22-23).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal jas (taisykles) teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. K. ir M. O., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos padarymą, be jų pačių parodymų, patvirtina liudytojos G. G. parodymai, įvykio vietos apžiūra, vaizdo įrašo medžiaga.

Kaip nurodo kaltinamieji, jie specialiai nesitarė vykdyti vagystę iš vaistinės, veiksmus atliko spontaniškai. Nors veiksmų žodžiu ir nederino, abu aiškiai suprato, jog kartu vykdys vaistų pagrobimą. Vaizdo įraše matyti, kaip M. O. stebi aplinką, tuo metu bendrininkas iš lentynos paima prekes ir užsikiša jas už striukės, kaip (16.14 val.) M. O. prisiartina prie D. K., tuo momentu kaltinamasis D. K. įdeda 2-4 vaistų pakuotes į M. O. rankinuką. Tokiu būdu, teismo vertinimu, abu kaltinamieji veikė bendrais konkliudentiniais veiksmais.

Kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus, įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad vagystę jis vykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), tačiau sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe to teismas nepripažįsta.

Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Prieš nusikaltimo padarymą nedirbo, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 str. (smulki vagystė), ANK 71 str. 2 d. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo), ANK 446 str. 4 d. (važiavimas be bilieto).

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už šį nusikaltimą numato kelias alternatyvias bausmes, tarp jų - laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto už įvykdytą nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytinos BK 64(1) nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Kaltinamoji M. O. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jos atsakomybę tai, kad vagystę ji vykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teista už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), tačiau sunkinančia jos atsakomybę aplinkybe to teismas nepripažįsta.

Kaltinamoji įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Prieš nusikaltimo padarymą nedirbo, nebuvo registruota užimtumo tarnyboje, daug kartų bausta už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 str. (smulki vagystė), ANK 71 str. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo), ANK 446 str. 4 d. (važiavimas be bilieto).

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už šį nusikaltimą numato kelias alternatyvias bausmes, tarp jų - laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajai už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto už įvykdytą nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytinos BK 64(1) nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu.

Paskirtoji bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. paskirtos jai 28 parų arešto bausmės dalimi (bausmė neatlikta).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 290,62 eurų sumai (b. l. 27). Teismas pripažino kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 290,62 eurų vertės turto grobimo. Civilinis ieškinys įrodytas ištirta medžiaga. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais D. K. bei M. O. veiksmais. Kaltininkai padarytą žalą pripažino savo parodymais, ieškinio pagrindo ir dydžio neginčija. Dėl to teismas civilinį ieškinį tenkina pilnai, priteisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą prašomą žalos dydį.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam D. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė -suėmimas, kadangi jis teistas, pragyvenimo šaltinio bei pastovios gyvenamosios vietos neturi, nesuimtas gali vykdyti naujus nusikaltimus. Šiuo metu jo atžvilgiu vykdomas naujas ikiteisminis tyrimas, kur jam skirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Kaltinamajai M. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - CD su vaizdo įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. K. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Paskirti nuteistajam kardomąją priemonę - suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2019-05-29 d.

M. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. O. skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu ir BK 65 str. taisyklėmis dalinio sudėjimo būdu bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. paskirtos jai 28 parų arešto bausmės dalimi, galutinę bausmę nuteistajai nustatyti 4 mėnesius ir 20 dienų laisvės atėmimo, atliekant šią bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuteistajai skaičiuoti nuo jos sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Nuosprendžiui perdavus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajai - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 290,62 eurų sumai.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų D. K. bei M. O. „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti 290,62 eurų.

Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.