Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. O. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir BK 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 parų arešto bausme ir galutinė bausmė M. O. paskirta 4 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų M. O. ir D. K. (duomenys neskelbtini), UAB naudai solidariai priteista 290,62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. O. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, tai yra ji, veikdama bendrininkų grupe su D. K., 2019 m. sausio 10 d. apie 16.12 val., iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) pagrobė 107,20 Eur vertės 10 vnt. tablečių „Detralex N30“, kurių vienos vertė 10,72 Eur, 63,57 Eur vertės 3 vnt. tablečių „Detralex N60“, kurių vienos vertė 21,19 Eur ir 119,85 Eur vertės 15 vnt. „Lioton gel 50 g", kurių vieno vertė 7,99 Eur, tokiu būdu pagrobė 290,62 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji M. O. kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka su jai paskirta bausme, prašo jos atžvilgiu taikyti priverstinį gydymą reabilitacijos centre.

7. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

8. Skirdamas nuteistajai M. O. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininkės asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. O. pripažinta kalta padariusi tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, šią veiką nuteistoji padarė bendrininkų grupėje, kas teismo pripažinta sunkinančia aplinkybe, svarbu ir tai, jog teismas konstatavo nusikaltimų recidyvą. Nuteistosios padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Paskirta bausmė M. O. yra žymiai mažesnė nei minėto straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. O. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. O. anksčiau teista 6 kartus, tame tarpe 4 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (t.1, b.l.130-133), daug kartų bausta administracine tvarka, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, turtinio pobūdžio nusižengimus ir pan. (t.1, b.l.124-129). Bylos duomenimis, nuteistoji nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad M. O. dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojinga visuomenei, anksčiau jai paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė nuo naujų nusikaltimų padarymo nesulaikė, nepaveikė jos taip, kad nebenusikalstų. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

11. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistoji M. O. nurodė, kad jai reikalinga vykti į pagalbos priklausomybes turintiems asmenims grupių susitikimus, kad ketina įsidarbinti, siekdama atlyginti padarytą žalą vaistinei, kad paskyrus laivės atėmimo bausmę ji negalės dirbti, šiuo metu ji yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, pasižada keistis ir pradėti gyventi kitaip, tačiau šie nuteistosios argumentai laikytini deklaratyviais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip nurodė pati nuteistoji bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prieš metus jos gydymas trukęs 4 mėnesius, nebuvo efektyvus. Nusikaltimo padarymo metu nuteistoji ne tik nedirbo, tačiau ir nebuvo užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, kas rodo M. O. abejingumą teigiamiems savo gyvenimo pokyčiams. Nuteistoji apeliaciniame skunde apygardos teismui taip pat nurodo siekius keistis, tačiau tokias galimybes ji turėjo ir ankščiau, tačiau pastarosiomis nepasinaudojo, vėl padarė nusikalstamą veiką. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad apeliantės ketinimai gydytis priklausomybes būtų iš tikrųjų realizuojami. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus M. O. realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsta. Nuteistoji skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir taikyti jai priverstinį gydymą reabilitacijos centre, tačiau tokios rūšies bausmės baudžiamasis įstatymas (BK 42 straipsnis) nenumato.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios M. O. apeliacinį skundą atmesti.