- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-639-504/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00314-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Beinaravičiaus, pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. pareiškime (b. l. 1-2) nurodė, kad 2014 m. lapkričio 24 d. jis, pareiškėjas, kreipėsi į Rokiškio r. apylinkės teismą, nurodydamas, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pajininkas. 2006 m. birželio 12 d. už 1000 Lt pajinių įnašų iš (duomenys neskelbtini) įsigijo ir priėmė klojimą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistravusi daiktinių teisių į klojimą, jis nebuvo inventorizuotas. Klojimą bendrovė naudojo ir faktiškai valdė iki pat jo pardavimo ir perdavimo pareiškėjui. Klojimą jis priėmė ir valdo faktiškai jau aštuonerius metus, jį prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį, tačiau be nuosavybės teisę ar kitokią daiktinę teisę patvirtinančio dokumento. VĮ Registrų centras darbuotojai atliko minėto statinio kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinių matavimų bylą, tačiau įregistruoti jo turimas daiktines teises atsisakė, motyvuodami tuo, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomo įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nurodė, jog jis klojimu naudojasi kaip savu, t. y. jį prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį, todėl jo veiksmai atitinka daikto valdymo teisės turinį (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso - toliau CK 4.22 str. 1 d.) ir egzistuoja visi pagrindai valdymo teisės buvimui konstatuoti. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso - toliau CPK 526, 527 str. Rokiškio rajono apylinkės teismo prašė patvirtinti valdymo faktą, jog jis nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teismui pateikto pareiškimo pagrindu Rokiškio r. apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-58-620/2015, kurioje 2015 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas visiškai.
Jis, pareiškėjas, šią valdymo teisę įregistravo viešame registre. Po minimo pastato valdymo teisės įregistravimo viešame registre, jis ir toliau valdo aukščiau nurodytą klojimą kaip savą turtą ir juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi: prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį daugiau nei dešimt metų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 530-533 str., CK 4.68 str., teismo prašo:
nustatyti pareiškėjui R. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į klojimą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui konstatavus esant sąlygų visumai nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti iš esmės ir sprendimą priimti savo nuožiūra, nedalyvaujant įgaliotam atstovui (b. l. 9-10).
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 15-16) nurodydama, jog pareikštam prašymui neprieštarauja. Informavo, jog klojimas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kriaunų seniūnijos balansą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-58-620/2015 matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Rokiškio rajono teismą su pareiškimu, prašydamas patvirtinti valdymo faktą, jog jis, R. K., nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, 2015 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimą patenkino visiškai (civilinė byla Nr. 2-58-620/2015). Teismas remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2006-06-12 turto priėmimo perdavimo aktu (b. l. 6), iš kurio matyti, kad Lašų žemės ūkio bendrovė, atstovaujama vyr. inžinieriaus A. K. perduoda, o R. K. priima klojimą, pažyma dėl pastato pardavimo Nr. 1-20, kurioje nurodyta, kad 2006 m. birželio 12 d. klojimą iš pajinių įnašų įgijo R. K. (b. l. 4), Valstybės įmonė Registrų centro įrašu (b. l. 7-8), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pastatas, yra inventorizuotas, jam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini),1961 kub. m. tūrio,320,05 kv. m. bendro ploto, statytas 1931 metais (b. l. 10-18)), nusprendė, jog klojimas faktiškai pareiškėjui buvo perduotas 2006 m. birželio 12 d. ir nuo to laiko pareiškėjas tuo klojimu naudojosi ir valdė jį kaip savą, bei patvirtino valdymo faktą, jog pareiškėjas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 6), matyti, kad 2015-01-16 teismo sprendimo pagrindu, pareiškėjas valdymo teisę į pastatą un. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo viešame registre. Iš pareiškėjo pareiškimo žinoma, kad po minimo pastato valdymo teisės įregistravimo viešame registre, pareiškėjas ir toliau valdo nurodytą klojimą kaip savą turtą ir juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi: prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį daugiau nei dešimt metų.
Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1d.).
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra klojimo savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą pastatą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 2006 m. birželio 12 d., tai yra daugiau kaip 10 metų. Šis pastatas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė pastatą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.
Byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas - nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į pastatą - klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.