Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl pastato valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė Turto bankas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centras darbuotojai atliko minėto statinio kadastrinius matavimus ir sudarė kadastrinių matavimų bylą, tačiau įregistruoti jo turimas daiktines teises atsisakė, motyvuodami tuo, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomo įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (-toliau CPK) 526,527 str. Rokiškio rajono apylinkės teismo prašė:

- patvirtinti valdymo faktą, jog jis nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų įrodymų matyti, jog 2006 m. birželio 12 d. L. žemės ūkio bendrovė, atstovaujama vyr. inžinieriaus A. K. perduoda, o R. K. priima klojimą. Nurodoma, jog pirkėjas apžiūrėjo klojimą ir pretenzijų dėl jo būklės neturėjo (b.l.6).2007 m. balandžio 17 d. bendrovės valdybos posėdyje buvo nutarta parduoti klojimą (duomenys neskelbtini) už 1000 Lt (iš pajinių įnašų) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.5). L. žemės ūkio bendrovės 2013 m. vasario 11 d. pažymoje Nr.1-20 nurodoma, kad žemės ūkio bendrovė iki 2006 m. birželio 12 d. naudojosi klojimu, esančiu (duomenys neskelbtini). Klojimo inventorizacija nebuvo atlikta ir nebuvo sudaryta inventorinė byla. 2006 m. birželio 12 d. klojimą iš pajinių įnašų įgijo R. K. (b.l.4).

Valstybės įmonė Registrų centras įrašyti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis nekilnojamo turto registre bei nuosavybės teises į klojimą 1I1ž, esantį (duomenys neskelbtini) atsisakė 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ir 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. PAS-2757, nes pateikti dokumentai neįrodo pareiškėjo teisės pateikti prašymą, o taip pat jog nepateiktas teisių į statinį perleidimo notariškai patvirtintas sandoris (b.l.7-8).

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pastatas, kurio valdymo faktą prašo patvirtinti yra inventorizuotas, jam suteiktas unikalus numeris (b.l.10-18). Iš minėtos duomenų bylos matyti, kad yra inventorizuotas klojimas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1I1ž, 1961 kub.m. tūrio,320,05 kv.m. bendro ploto, statytas 1931 metais.

Teismas valdymo faktą gali patvirtinti tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 526 str. 3 d.). Remiantis CK 4.27 str. 2 d., nekilnojamojo daikto valdymas formaliai atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus matyti, jog klojimas ir nuosavybės teisės į jį nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Civilinio kodekso 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Tačiau valdymas gali atsirasti ir užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas visais atvejais atsiranda kai daiktas yra fiziškai užvaldomas, ir kuomet tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią bei išreiškia valią tą daiktą turėti kaip savą (Civilinio kodekso 4.25 str. 1-2 d.). Be to, nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (Civilinio kodekso 4.27 str. 1 d.).

Sprendžiant iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.4-6), klojimas faktiškai pareiškėjui buvo perduotas 2006 m. birželio 12 d. ir nuo to laiko pareiškėjas tuo klojimu naudojosi ir valdė jį kaip savą. Duomenų, jog tretieji asmenys būtų turėję teisių į ginčo pastatą, byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas klojimo perdavimo jam momentu ir po jo būtų žinojęs ar manęs, jog yra kitų asmenų, turinčių daugiau teisių į klojimą ar jo valdymas būtų buvęs neteisėtas (Civilinio kodekso 4.23 str. 3 d.). Civilinio kodekso 4.26 str. 2 d. numatyta valdymo sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsiradęs sąžiningai (Civilinio kodekso 4.26 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatytų kliūčių pareiškėjo prašomam valdymo faktui, jog jis nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinti, todėl pareiškimas tenkintinas.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos 2,43 Eur (8,40 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265 str., 526-527 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti valdymo faktą, jog pareiškėjas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. birželio 12 d. valdo klojimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.