Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1002/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1-110-1002/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22739-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
P. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1002/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22739-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorei I. Ž.,kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei R. R.,nukentėjusiajam P. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2020-06-11 apie 13.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). kieme tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. T. po vieną kartą į abi rankas, kumščiu trenkė vieną kartą į kairįjį šoną, vieną kartą spyrė į kairiąją koją bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, taip nukentėjusiajam P. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose riešuose, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis V. P. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, davė parodymus, kad su nukentėjusiuoju buvo susipažinę dėl darbo. Nukentėjusysis jam paskambino. Jis buvo įdėjęs skelbimą, kad dengia stogus ir mūrija. Atvažiavo, sutarė, kad uždengs stogą, sutarė kainą, bet nebuvo medienos. Atvažiavęs kitą dieną sudėjo ,,murlotus“ (pastaba: lietuvių kalboje teiktinas žodis ,,mūrtašis“) ir laukė medienos. Nukentėjusysis sakė, kad paskambins, kai bus mediena. Paskambino, pasakė, kad atvežė medieną ir prašė susitikti. Nuvažiavo, pradėjo kalbėti ir jis pareiškė, kad prie to paties dar turi sudėti medinį perdengimą. Jis atsisakė už tą pačią kainą tai daryti ir pasakė, kad pasiieškotų kitų, nes už dyką nedirbs. Nukentėjusysis labai supyko ir pradėjo ant jo šaukti. Nukentėjusysis pasiūlė jį (kaltinamąjį) sumušti, užsimojo, jis (kaltinamasis) pasakė: ,,jeigu nori, duok“, tuo viskas ir baigėsi. Jis pasakė, kad su nukentėjusiuoju nedirbs, liepė už darbą jam (kaltinamajam) sumokėti 100 eurų, kitą dieną atvažiuos ir pasiims stelažus. Nukentėjusysis toliau jį ,,koliojo“ ir jis nukentėjusiajam pasakė, kad yra ubagas, jog buvo sakęs, kad veža į (duomenys neskelbtini) medieną, su kunigais sveikinasi. Tuo ir baigėsi. Ėjo prie mašinų. Nukentėjusysis išsitraukė banko kortelę ir pradėjo siūlyti jam ją, jis (kaltinamasis) pasakė, kur jis ją dės. Nukentėjusysis sakė, eik į banką ir nusiimk 100 eurų. Jis pasakė, kad nereikia, duok 100 eurų, ir viskas. Sakė, kad atvežtų 100 eurų, o jis atvažiuos, pasiims tuos stelažus, ir viskas baigta. Liepė samdytis kitus. Taip ir išsiskyrė, nukentėjusysis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę, o paskui į namus. Nebuvo prie nukentėjusiojo prisilietęs. Nežino, kaip pas jį galėjo atsirasti sužalojimai. Tarp jų buvo atstumas. Kai buvo susitikę, nematė ant nukentėjusiojo veido sužalojimų. Nukentėjusiajam nepatiko, kad pasakė, jog jis PVM grobstytojas, veža medieną į (duomenys neskelbtini), o gaila išmokėti kelių kapeikų. Tai nukentėjusysis atsakė, kad už tai jam neatleis. Darbų nepradėjo, nes nebuvo medienos. Buvo pradėti darbai, tik negali pasakyti kada. Gegnės buvo vietoje, sudėjo ir laukė, kol atveš medieną. Buvo sutarę, kokius darbus reikės atlikti, o medžiagas turėjo nukentėjusysis atvežti. Sudėjo ,,murlotus“ ant garažo stogo ir laukė, kol bus atvežta mediena. Kad yra atvežta mediena, P. T. informavo tą pačią dieną, kai buvo įvykis. Jam atrodo, kad tą pačią dieną. Prašė nukentėjusiojo nupirkti tai, ko reikia stogui dengti, jis pasakė, kad viską žino, nes yra statęs namus. Jam paskambino P. T. ir pasakė, kad reikia susitikti 13 valandą. Skambino, atrodo, vieną kartą. Atvyko, o jis jau buvo. Jis atvyko su žmona. Neminėjo to ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, bet žmona sėdėjo mašinoje, kuris buvo ant gatvės ir įvykio nematė. Ji tik galėjo matyti, kai jie ėjo link mašinų. Darbus pas P. T. atliko vienas. Patentą turėjo, bet jis buvo negaliojantis. Jis jį gali pratęsti, išsirinkdamas dienas, bet medienos nebuvo atvežtos, todėl jis neprasitęsė. Dėl kitų darbų, kuriuos P. T. nurodė atlikti, nebuvo sutarę. Darbus galima išskirstyti. Jo skelbime buvo nurodyta „mūrija, dengia stogus“. Žmogus gali paprašyti vien ,,murlotus“ sudėti. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad nedirbs už tą sumą, nes perdengimas yra kitas darbas. Paprašė jo 100 eurų už atliktus darbus. Už ,,murlotų“ sudėjimą paprašė 100 eurų. Jam atvykus P. T. nebuvo priėjęs prie automobilio. Kalbėjosi prie garažo. Mediena buvo ant kelio. Kiti daiktai, tokie kaip vinys, yra reikalingi. Jis pats sakė, kad viską apskaičiuos ir atveš, ko reikia. Jo automobilis stovėjo šalia kelio. Jo automobilis buvo prie įvažiavimo. P. T. automobilis buvo prieš jo automobilio. Žmona įvykio nematė. Po įvykio skambino P. T., nes buvo sutarę, kad paims stelažus, tačiau kai paskambino, jis pasakė, kad stelažų negaus, o jeigu paims – nušaus. Stelažai stovėjo šalia garažo. Kitą dieną po įvykio jis skambino P. T., o jis pasakė, kad negaus stelažų. Šita veikla užsiima visą savo gyvenimą. Niekada nėra buvę jokių nesusipratimų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kartu buvo ir žmona. Tardytojai nurodė. Jis netikėjo, kad nukentėjusysis jį apšmeiš, o tardytoja pasakė, kad jeigu nieko nepadarė, tai ir nereikia tos žmonos, o be to, ji nematė nieko.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P., 2020-07-20 įteikus jam pranešimą apie įtarimą parodė, kad įteiktą įtarimą suprato, nuorašą gavo. Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, psichinėmis ligomis nesirgęs, parodymus duos. Galimai gegužę, laiko nepamena, jam paskambino vyras ir susitarė pas jį statomame sklype ant garažo uždengti stogą. Iš kur jis gavo jo numerį, nežino. To vyro vardo nežino, jis nesisakė. Kažkokią dieną susitiko, aptarė kainą. Jis turėjo atvežti medienos, reikiamų medžiagų. Kitą dieną pas jį dirbo, sudėjo ant stogo „murlotus“, ir reikėjo daugiau medienos. Laukė medienos kažkiek laiko. Po kažkiek laiko atvežė medieną ir jie susitiko prie namo (duomenys neskelbtini) . Sutinka, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvyko prie namo ir rado jį. Laikas galėjo būti toks, koks įtarime. Pradėjo šnekėti dėl stogo dengimo. Jis pasakė, kad už tą pačią kainą jis turi sudėti perdengimą. O taip tartasi nebuvo, nes tai papildomas darbas ir dėl jo apmokėjimo kalbos nebuvo. Pasakė, kad už tą kainą nedirbs ir perdengimo nedarys. Jis pradėjo gąsdinti savo draugais, suprato, kad gaus. Kad nebūtų piktumų, jam pasakė, kad tegul jam sumoka 100 eurų už atliktą darbą ir baigia, skirstosi. Jis nesutiko. Jam pasakė, kad jis ubagas. Jis už tą ubagą labai supyko ir pasakė, kad jam bus blogai, tik nesuprato, kokia prasme. Galvojo, kad atvažiuos kokie vyrukai pas jį, o ne policija. Kur gyvena, jis nežinojo, tik, kad (duomenys neskelbtini) . Ėjo link savo mašinų, kurios buvo palei kelią, jis nuėjo iki savo mašinos, pasiėmė banko kortelę ir siūlė jam pačiam nusiimti pinigus. Jis jam pasakė, kad kur jis ją dės, pasiūlė jam nuvažiuoti pačiam ir nuimti jam pinigų. Jis tą kortelę kišo kaip patyčią. Ir sakė, kad kol neatsiprašys, negaus pinigų. Jokių smūgių jam nesudavė nei ranka, nei koja. Stovėjo per atstumą, artyn nėjo. Jokių sužalojimų nepadarė. Jis jį šmeižia. Nori akistatos su juo. Kaltės nepripažįsta ir daugiau neturi, ko papildyti (b. l. 127-130).

V. P., 2020-09-09 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, davė parodymus, kad įteiktą pranešimą suprato, nuorašą gavo. Kaltės nepripažįsta, nes nieko nepadarė. Apie įvykį yra papasakojęs per apklausą ir akistatą, todėl nieko patikslinti nenori. Nusikaltimo nepadarė, jis jį šmeižia (b. l. 135-137).

Nukentėjusysis P. T. teismo posėdyje davė parodymus, kad statosi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje namą. Reikėjo garažui uždengti stogą. Skelbimą rado laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Sutarė su V. P., kad atvažiuos apžiūrėti objekto. Jis pats nėra specialistas ir apie stogus neišmano. V. P. jam pasakė, kad reikės medienos, to ir to. Sutarė, už kokią kainą dirbs. V. P. teisingai paminėjo, kad ,,murlotai“ buvo likę nuo namo statybos, todėl V. P. juos uždėjo. Paskui jis nupirko reikiamą medieną. Birželio 11 dieną apie 13 valandą sutarė, kad atvažiuos. V. P. dar buvo minėjęs, kad reikės vinių ir troso. Jis pasakė, kad turi. Tą dieną V. P. buvo vienas, be jokios žmonos. Jis pasiėmė iš mašinos ir prie garažo nusinešė trosą. V. P. pradėjo kabinėtis, tai jis jam pasakė: ,,jeigu nepatinka, tegul nedirba“. V. P. buvo konfliktiškai nusiteikęs. Pasakė, kad atiduotų 100 eurų. Atsakė, kad už pusvalandį darbo nemokės. Tada „šovė“ į vieną ranką, į kitą, einant pro namą, spyrė į kairę blauzdą, davė iš kumščio, tik spėjo į mašiną atsisėsti, ir kirto į žandą. Iš karto nuvažiavo į budinčią dalį ir parašė pareiškimą. Nukreipė, kad pasidarytų ekspertizę. V. P. sako, kad neatiduoda stelažų, tačiau tie stelažai guli ir jie jam nereikalingi, V. P. pats jų nepasiima. Jeigu nepasiims, atiduos į metalo laužą. Jokios žmonos nebuvo, niekas įvykio nematė. Jis negali meluoti, juk nuėjo pas ekspertą, kuris padarė ekspertizę, ekspertas yra valstybės tarnautojas ir negali meluoti. V. P. davė su „kulokais“ per rankas, spyrė su batu per blauzdą. Kai atsisėdo į mašiną, su „kuloku“ davė į žandą, matėsi paraudimai. Policijos tyrėjas viską matė ir pasiuntė jį į ekspertizės biurą. Pirmas atvažiavo jis (nukentėjusysis). V. P. atvažiavo, jis (nuketėjusysis) pasiėmė daiktus, ir V. P. išlipo iš mašinos. Matė, kad V. P. atvažiavo vienas. Matė, kad buvo du „brūsai“ sudėti, o kaip vyko darbai, nematė. Pokalbis su V. P. vyko ne daugiau 10 minučių. Mano, kad žmogui pakrikę nervai. Žmogus supyko, nes jis apie stogą ne viską nutuokė. Jis V. P. aiškino, kad taip turi būti, o jis jam aiškina, kad jis to nedarys, tai pasakė, jeigu nedarys, tai jis pats padarys. Sutarė sumą ir, kad bus uždengtas stogas garažui. V. P. liko nepatenkintas, nes jis prašė taip, kaip jis (nukentėjusysis) nori, kad būtų padaryta, o V. P. nesutiko taip daryti. Buvo saulėta diena, viskas matėsi. V. P. davė jam per rankas ir atsirado kraujosruvos, gal kažką rankose laikė. Pamatė, kad bus blogai, pradėjo eiti link mašinos, tada kirto kumščiu į šoną, tada spyrė batu į šoną. Pro namą, kai išėjo, tai V. P. neėjo į savo automobilį, bet jį gynėsi, kad dar smogtų jam į žandą. V. P. jo prašė pinigų, jis atsakė, kad grynų nesinešioja. Pasakė: „imk kortelę, ir jeigu toks gudrus, nusiimk“. V. P. reikalavo jo pinigų. Pas medicinos ekspertą važiavo sekantį rytą. Gyvena vienas, niekas jo sužalojimų nematė. Trosai buvo padėti šalia ant padėklo, kuris buvo padėtas ant stelažo. Ir vinys, ir kitos medžiagos, trosas, tvirtinimo varžtai, – viskas buvo padėta vienoje vietoje. Jis nepyksta, V. P. pyksta, nes nori diktuoti tokią paslaugą, kurios jam nereikia. Jo skaičiavimais V. P. galėjo uždirbti 20 eurų. Jis V. P. nesiūlė 20 eurų, nes V. P. prašė 100 eurų, tai kaip jis gali siūlyti mažiau. V. P. gal kažką turėjo rankose, gal kokį žiebtuvėlį, nes kai kirto per rankas, jam liko mėlynės. Jis buvo pakėlęs rankas, nes V. P. jam norėjo trenkti į veidą. Serga cukriniu diabetu. Kai jam trenkė į žandą, atskilo dantis, nes buvo laikinai sudėti dantys ir gal netvirta buvo ta plastmasė, todėl ir atskilo. Ekspertas nustatė, kad jam buvo suduota į veidą. Po poros savaičių skambino kaltinamasis ir reikalavo pinigų. V. P. žmona sako neteisybę, jos nebuvo mašinoje, jis matė, kad jos nebuvo mašinoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-11 nukentėjusysis P. T. davė parodymus, kad 2020 m. gegužės mėnesio antroje pusėje skelbimuose ,, (duomenys neskelbtini)“ surado meistrą, kuris naujai uždengtų garažo stogą. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) , atsiliepė vyriškis, kuriam paaiškino, kad nori (duomenys neskelbtini) uždengti garažui stogą, vyriškiui sutikus atlikti stogo dengimo darbus, sutarė po kelių dienų susitikti. Kaip ir telefonu susitarė, susitiko (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) k., adresu (duomenys neskelbtini) , prie garažo, kuriam reikia uždengti naujai stogą. Susitikę apžiūrėjo objektą, aprodė garažą, kur ir ką reikia padaryti, minėtas asmuo, apžiūrėjęs garažą, atliko matavimus, sutarė darbų kainą, išsiaiškino, kiek ir kokių medžiagų reikės, taip pat sutarė, kad darbai bus pradėti kuo greičiau, orams pagerėjus. Birželio mėnesio pradžioje meistras garažui uždėjo du tašus per pastato ilgį, kadangi daugiau medienos nebuvo, kitų darbų neatliko. 2020-06-09 jam atvežus medieną, paskambino meistrui bei pasakė, kad yra atvežta mediena ir galima toliau tęsti darbus. Esant blogam orui, darbai buvo kelioms dienoms vėl atidėti. 2020-06-11 d. ryte vėl paskambino meistrui ir pasakė, kad nupirko trosą su laikikliais, kurių jis buvo prašęs nupirkti bei sutarė, kad lietui pasibaigus lyti, susitiks prie garažo bei aptars vėl tolimesnių darbų eigą. Prie garažo atvažiavo apie 13.00 val., meistras jau laukė vietoje, iškart paklausė, ar atvežė medvaržčių, jam pasakė, kad neatvežė, nes nežinojo, kokio kiekio ir ilgio reikėjo, tada meistras liko nepatenkintas jo atsakymu. Iš bagažinės paėmė kitas medžiagas, jam parodė, kaip turėtų būti viskas sumontuota, tada jis pradėjo sakyti, kad dėl šių darbų nebuvo sutaręs ir kad šių darbų neatlikinės, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu meistras pradėjo ant jo šaukti, pradėjo reikalauti už sugaištą laiką sumokėti 1000 eurų. Jam atsakė, kad kol darbai neatlikti, pinigų nesumokės, tada supykęs pradėjo mosikuoti rankomis, liepė jam nusiraminti, pasakė: ,,jeigu nenori nedirbk, yra kas dirba“, tada dar labiau supykęs priėjo prie jo bei po vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairę ir dešinę ranką, vieną kartą kumščiu trenkė į kairį šoną, vengdamas kilusio konflikto ir tolimesnio smurto, pradėjo eiti link savo automobilio, tada jis šaukdamas, kad su juo susidoros ir čia daugiau negyvens, pasivijęs vieną kartą spyrė į kairę koją, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Matydamas, kad meistras nenurims, greitai sėdo į automobilį, nespėjus uždaryti durelių, gavo dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Pavykus uždaryti dureles, išvažiavo. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Minėto meistro anketinių duomenų nežino, kiek jis yra minėjęs, jis gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Nukentėjusysis P. T., 2020-07-08 papildomos apklausos metu davė parodymus, kad jį sumušęs asmuo skambino jam birželio 12 dieną. Paskambinęs jį ,,iškoliojo“, sakė, kad jis dabar jam mokės, pradžioje sakė 1000 eurų, paskui 100 eurų. Klausė, už ką, kas nustatė kainą, tai atsakė, kad jis pats dirbo ir nustatė. Dėl galimos skolos už darbą jis jam atsakė, kad uždėjo du balkius ant garažo, ir tas darbas gali būti vertinamas 20-30 eurų. Daugiau kitų darbų jis neatliko. Telefoninio pokalbio metu jis galimai buvo neblaivus. Jo vardo neprisiminė, bet gali būti vardu V. . Jis labai agresyvus, konfliktiškas. Sunkiai rado kalbą, todėl įvyko šis įvykis. Jis pradėjo pirmas konfliktą dėl neatvežtų vinių, kurių jis net nebuvo prašęs nupirkti. Pradėjo jį pulti, ,,kolioti“ ir jam smūgiuoti. Kai jis priėjo link jo ir užsimojo, jis pakėlė rankas ir dengėsi, nes suprato, kad gaus. Jo smūgiai kliuvo į rankų delnų viršutinę dalį, buvo mėlynės ant plaštakų. Smūgius sudavė po vieną į abi rankas. Kumščiu trenkė į kairįjį šoną. Jis nesigynė ir atgal nesudavė nei vieno smūgio, nes žino pasekmes. Ėjo link savo automobilio, kad išvengtų tolimesnio smurto, tai jis pasivijęs jį, spyrė į kairiąją koją, pataikė į blauzdą. Įsėdo į mašiną ir nespėjo užsidaryti durelių, tai jis dar pripuolęs smūgiavo į veidą, pataikė į kairįjį skruostikaulį. Nuo smūgio į veidą jam matyt susikando dantys ir atskilo protezuotas priekinis dantis. Viską apžiūrėjo ir aprašė ekspertas. Dėl gautų smūgių patyrė fizinį skausmą, jautėsi pažemintas, nes sumušė už nieką. Aplinkui žmonių nebuvo, statomas objektas yra pas jį. Labai abejoja, ar jį sumušęs asmuo jo atsiprašys, pripažins kaltę. Tai labai konfliktiškas asmuo. Išaiškinta teisė paduoti civilinį ieškinį dėl neturtinės, turtinės žalos. Dėl to pagalvos ir praneš (b. l. 66-69).

2020-07-23 atliktos akistatos metu, kuri atlikta tarp įtariamojo V. P. ir nukentėjusiojo P. T. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis P. T. davė parodymus, kad gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, tiksliai nepasakys, su šiuo žmogumi buvo susitarta, kad jis atliks jo sklype, ant ūkinio pastato stogo, dengimo darbus. Telefonu jis jam paskambino, kad reikia atvežti sienų sutvirtinimo trosą. Nepamena tiksliai datos, dienos metu, apie pietus, atvažiavo prie statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atvažiavo šis vyriškis. Pradėjo kažko nepatenkintas priekabiauti. Kažkas jam buvo nutikę gal. Jis priekabiavo, kad neatvežė reikiamų vinių, medvaržčių. Jis paklausė, ar jo prašė. Prasidėjo tada. Jis išreiškė nepasitenkinimą, priėjo prie statomo pastato, jam padavė medžiagas. Jis susinervinęs kirto jam per rankas. Jis laikė rankose tuo metu trosą, tai jis jam sudavė iš kumščio per abi rankas, per viršų. Troso nepaleido. Po to pradėjo sakyti, kad čia nieko nedirbs, ir taip sakydamas spyrė į kairę blauzdą. Einant ties namu, šis vyras sudavė kumščiu jam į kairįjį šoną. Ėjo link savo mašinos, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad susidoros. Keiksmai buvo įvairūs, atseit ne su tokiais susitvarkęs yra. Po to tik spėjo atsisėsti į mašiną, iš ,,kuloko“ gavo į kairįjį skruostą. Vieną kartą. Pasakė, kad kreipsis į policiją, taip nepaliks, o jis sakė, kad jam „dzin“ ta policija. Jis tiesiai atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę rašyti pareiškimo. Gavo siuntimą iš policijos ir kitos dienos rytą vyko į ekspertizę. Jam atliko ekspertizę. Po šito įvykio, birželio 11 ar 12 dieną, šis žmogus skambino ir grasino. Sakė, kad susidoros su juo, kad gerai nesibaigs. Jis nesiklausė ir išjungė telefoną. Įtariamasis V. P., išgirdęs nukentėjusiojo P. T. parodymus, davė parodymus, kad nesutinka su šiais parodymais. Sutinka su laiku ir mėnesiu, buvo gegužės pabaiga ar birželio pradžia, telefonu jį susirado šis asmuo dėl stogo dengimo darbų. Susitiko ir aptarė darbus, darbų kainą. Po kažkiek dienų jis paskambino ir pasakė, kad atvežė medžiagas ir kad reikia aptarti darbų eigą. Nuvyko prie objekto (duomenys neskelbtini) , namą žino, bet adreso nežino. Buvo šis vyras. Pradėjo šnekėti, jis pasakė, kad norėtų prie to paties, už tą pačią kainą, kad padarytų medinį perdengimą. Pasakė, kad nesutinka už tą pačią kainą. Supyko jis, pilietis. Pradėjo gąsdinti draugais, užsimojo jam suduoti. Jis jam (P. T.) atkišo veidą, sakė: „duok, kad nori“. Jis nesudavė. Apsižodžiavo abu. Pasakė, kad nedirbs, kad už padarytą darbą duotų 100 eurų, ir skirstosi. Ėjo link mašinos, jis pradėjo siūlyti jam savo kortelę, kad nusiimtų pats pinigų. Pasakė, kad pats nuvažiuotų nuimti ir atvežtų, kortelės neims. Tuo viskas baigėsi. Jis (P. T.) sėdo į mašiną, jis į savo, ir išvažiavo. Dar jį išvadino ubagu, kad jeigu negali duoti pinigų. Jokio smurto nenaudojo, nesudavė niekur ir nespyrė. Fizinio kontakto nebuvo, buvo tik dviese. Jokių žmonių nebuvo. Nukentėjusysis P. T., išgirdęs įtariamojo V. P. parodymus, davė parodymus, kad nori papildyti savo parodymus ir nurodė, kad šis vyras buvo prašęs pinigų, primigtinai reikalavo sumokėti, su agresija. Iš karto buvo 1000 eurų įvardinęs, paskui 100 eurų, paskui nesuprasi. Jis pradėjo smurtauti prieš jį, kai pinigų nedavė. Sakė, kad grynų nesivežioja, siūlė kortelę, sakė: „nusiimk, jeigu toks gudruolis“. Po tų žodžių jis sudavė kumščiu į šoną, o įsėdus į mašiną, sudavė kumščiu į veidą. Įtariamasis V. P. davė parodymus, kad viską neigia, nori melo detektoriaus, nes dėl šmeižto negalima atleisti žmonėms. Buvo šnekėjęs, kad jo įmonė grobsto PVM, kažką statė jo įmonė, privačiai, buvo tokia šneka. Jis sakė, kad telefonu grasino, tačiau jis negarsino. Dar nori pasiimti ir stelažus (b. l. 75-78).

Liudytoja N. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad V. P. yra jos vyras. Ji su vyru važiavo pas klientą. Tiksliau vyras važiavo susitikti su juo, ji buvo kartu, sėdėjo mašinoje, o vyras nuėjo su klientu pakalbėti. Nežino, gal apie 10 minučių užtruko. Jie buvo nuėję už namo, paskui parėjo, vyras pirmas, o užsakovas antras. Vyras ėjo link mašinos, užsakovas pasikvietė pasišnekėti. Vyras nuėjo prie kelio, pasišnekėjo gal apie 5 minutes, parėjo į mašiną ir jai pasakė, kad žmogus siūlė kortelę. Nežino, apie jokius smurtinius veiksmus. Ji nieko nematė. Vyras, įlipęs į mašiną, pasakė, kad siūlė kortelę kaip pasityčiojimą. Siūlė kortelę už padarytą darbą. Vyras nesutiko paimti kortelės. Apie konfliktą nieko nesakė, nes jie nešneka tokių dalykų. Kai ji sėdėjo mašinoje, kliento mašina jai matėsi, ji stovėjo šone, apie 10 metrų nuo jos automobilio. Kai jie grįžo, nebuvo jokio konflikto. Vyras ėjo pirmas, užsakovas iš paskos. Ji dažniausiai su vyru pas klientus važiuoja. Žinojo, kad vyras atlieka kažkokius darbus pas užsakovą. Kai jis dirba, ji nevažiuoja kartu su vyru. Nepamena, dėl kokių priežasčių vyras tą dieną važiavo pas užsakovą. Žino, kad žmogus paskambino, ir reikėjo susitikti. Kažkas ten dėl darbo. Tą dieną jos vyras užsakovui neskambino. Užsakovas paskambino vyrui ir jie sutarė susitikti apie 13 valandą. Nepamena, kokiu adresu. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o užsakovas (duomenys neskelbtini) , atstumas apie 4 km. Adreso pasakyti negali, parodyti gali. Kai ji su vyru atvažiavo, užsakovas jau buvo atvykęs. Negali tiksliai pasakyti, atvyko apie 13 val. Kai atvažiavo, jau užsakovo automobilis buvo, „(duomenys neskelbtini)“ markės, tamsios spalvos, iš tų didesnių. Automobilis stovėjo šalia užsakovo namo, šalia sklypo. Jie nuėjo pasišnekėti už namo, ir viskas. Ten yra namas su priestatu, kaip supranta, garažas. Namas negyvenamas. Vyras išlipo ir nuėjo pas jį. Užsakovo nebuvo mašinoje ir vyras nuėjo ten prie garažo. Daugiau nematė, nes ta vieta jai nesimato. Vyras užtruko apie 10 minučių. Pirmas iš už namo išlindo vyras, o paskui užsakovas. Vyras ėjo link mašinos, o užsakovas jį pasikvietė, ir jie stovėjo prie kelio ir kalbėjosi. Stovėjo arčiau užsakovo automobilio. Jie jai buvo šone, jai nesimatė, ir ji nestebėjo ir nematė, kaip jie ten elgėsi. Užtruko apie 5 minutes. Vyras atėjo į mašiną, atsisėdo ir pasakė, kad siūlė kortelę. Suprato, kad siūlė kortelę, nes žmogus yra skolingas, nenori mokėti ir siūlė kortelę. Daugiau nieko nesiaiškino. Po to važiavo iki parduotuvės ir grįžo namo. Viso užtruko apie valandą. Negali pasakyti, ar vyras dar tą pačią dieną skambino užsakovui, jai atrodo, kad neskambino. Vėliau apie tai su vyru nesikalbėjo. Tai buvo birželio 11 diena, nes buvo jos sesers gimtadienis, nepamena, kokia buvo savaitės diena. Kaip ji ten galėjo nebūti, jeigu ji buvo mašinoje. Kai vyras pirmą kartą važiavo susitarti su užsakovu, ji važiavo kartu, bet nebendravo su užsakovu ir nežino, ką jie susitarė. Negali pasakyti, kada jis važiavo susitarti. Negali pasakyti tiksliai, bet jai atrodo, kad vyras pas užsakovą dirbo savaitę iki įvykio. Birželio 12 dieną skambino nukentėjusiajam ir paklausė, kada galės pasiimti stelažus, ir kada sumokės pinigus.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje davė parodymus, kad asmeniškai nei vieno nepažįsta, atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. Tai, kas buvo sakoma iš nukentėjusiojo ar kaltinamojo pusės, tai tas ir buvo užrašyta. Įtariamojo apklausos metu tikrai nebuvo minimas faktas, kad įvykyje dalyvavo jo žmona. Akistatos metu V. P. ištarė sakinį: „ jeigu aš pasakyčiau, kad su manimi buvo žmona“. Ji pasitikslino, ar tikrai buvo žmona, jis atsakė: „ne, nebuvo“. Ji dar kartą pasitikslino, ar tikrai nebuvo pašalinių asmenų, atsakė, kad ne, tai ir buvo užrašyta. Klausė P. T., ar tikrai buvo dviese, tai jis pasakė, kad tikrai dviese, ir jokių pašalinių asmenų nebuvo. V. P. išsakė tokį sakinį, kaip kad būtų jo gynybinė pozicija, sakė: „o kas būtų, jeigu pasakyčiau, kad su žmona buvau“. Su V. P. buvo problema bendrauti, nustatyti jo asmenybę, nekeldavo telefono. Sudėtinga buvo jį pasikviesti į apklausą. Tyrėjas pasakojo, kad nuvyko pas jį nurodytu adresu, kaimynai pasakė, kad V. P. tikrai gyvena, duris atidarė V. P. žmona, bet ji nebendravo, kažkur išbėgo. Paskui ji parašė V. P. iš savo tarnybinio žinutę, kad jeigu neatvyks, skelbs paiešką. Ji skatino pasakyti, ar tikrai buvo žmona, prašė nurodyti žmonos duomenis, tačiau atsisakė nurodyti. Iš V. P. pasakymo suprato, kad žmonos nebuvo. Buvo pasakyta jo frazė: „ o jeigu aš pasakyčiau, kad ji buvo“. Tada jo klausė, ar ji buvo, jis pasakė, kad nebuvo. P. T. paklausė, sakė, kad nebuvo. Prašė abiejų nurodyti asmenis, gal kas matė, gal turi liudytojų, bet sakė, kad nebuvo jokių liudytojų.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje davė parodymus, kad nepamena įvykio aplinkybių, prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. M. patvirtino jų teisingumą ir papildomai davė parodymus, kad nukentėjęs asmuo pats atvyko į policijos komisariatą. Jeigu atvyksta nukentėjęs žmogus, tai iš jo pareiškimas paimamas iš karto. Prieš tai pabendrauja, išsiaiškina aplinkybes ir tik po to rašo protokolą. Nepamena, kiek laiko bendravo šiuo atveju, viskas priklauso nuo aplinkybių, sudėtingumo, gali būti ir 10 minučių ir pusvalandis ir daugiau. Dabar tiksliai negali nurodyti, kokie buvo sužalojimai. Į įvykio vietą vyko vienas. Tikslas buvo apžiūrėti įvykio vietą. Nepamena, ar nusistatinėjo tikslų asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. davė parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) operatyvinėje grupėje, priima pareiškimus, važiuoja į įvykio vietas. Buvo gal birželio mėnesio pradžia, dienos nepasakys, buvo atvejis, kad į policijos komisariatą, OVS patalpas, atvyko vyresnio amžiaus vyras, laikas buvo po pietų. Jis kreipėsi su pareiškimu dėl sumušimo. Jis priėmė iš to vyriškio pareiškimą ir jį apklausė. Kiek pamena jo nurodytas aplinkybes, jį prie statomo objekto sukonfliktavus sumušė pasamdytas meistras stogui dengti. Vyriškis atrodė susijaudinęs, akivaizdžiai matėsi, kad patyręs fizinį smurtą tiek iš elgesio, tiek rodė kažkurią koją blauzdos srityje, kur matėsi šviežias sužalojimas, kaip nubrozdinimas. Sakė, kad meistras supykęs trenkė jam, kad vijosi į mašiną, pakeliui spyrė. Kiek pamena, buvo kelis kartus jam suduota iš meistro pusės, bet tiksliai viską nurodė jo apklausoje, dabar bijo suklysti. Kiek vyras sakė, kad pabėgo nuo meistro ir tiesiai vyko į policiją. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) . Vyras buvo apklaustas, išduota užduotis atlikti objektų tyrimą, pripažintas nukentėjusiuoju. Kartu su vyriškiu vyko į įvykio vietą, jis vyko su savo automobiliu. Parodė statomą objektą ir kur jį sumušė. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Iš nukentėjusiojo elgesio, jo susijaudinimo, pasakojimo, buvo akivaizdu, kad įvykis buvo, kad smurtas buvo naudotas. Be to, vyras iš karto atvyko į policiją, tiesiai iš įvykio vietos. Buvo išsigandęs, pasimetęs ir susijaudinęs (b. l. 81-84).

2020-06-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad P. T. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose riešuose, abiejuose plaštakose, kairiame dilbyje; odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. P. T. nustatytų viršutinių kairės pusės I-II dantų vainikų nuskilimai sužalojimais nevertinami, kadangi dantys buvo protezuoti. P. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu būdu. P. T. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). P. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių kontaktų metu. P. T. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38).

Ekspertas T. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą ir paaiškino, kad sergant cukriniu diabetu savaiminės kraujosruvos atsiranda, kai sutrinka kraujo krešumas, bet, negali teigti, kad esant diabetui, atsiranda savaiminės kraujosruvos. Paprastai, kraujosruvos savaime atsiranda ne dėl cukrinio diabeto, o dėl to, kad yra kraujo krešumo sutrikimai. Dilbis yra nuo riešo iki alkūnės. Šiuo atveju kažkokių ypatingų žymių nuo sudavimo kietu buku daiktu neužfiksavo, todėl tiksliai pasakyti, koks bukas daiktas, negali, bet kumštis, tokiu atveju, įeitų į tą daiktų grupę. Spiriant į koją gali atsirasti nubrozdinimas. Reiktų patikslinti griuvimo mechanizmo aplinkybes ir tada galėtų nustatyti, ar tokie sužalojimai, kuriuos jis konstatavo, galėjo atsirasti esant griuviminei traumai. Pagal jo duotą išvadą yra nustatyta, kad visi sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Paviršius yra traktuojamas nuo sužalotos srities. Atkreipus dėmesį į sužalotos srities anatomines savybes ir jas sulyginus su daiktu arba šiuo atveju paviršiumi. Tai šiuo atveju paviršius galėtų būti stalas, grindys, siena, o bukas daiktas šiuo atveju yra toksai, kuris yra savo dydžiu mažesnis tai sričiai, su kuria jis kontaktuoja. Pats nukentėjusysis buvo atvykęs į ekspertizės skyrių ir paaiškino, kaip buvo sužalotas. Įvykio aplinkybės gali būti skirtingos, bet būdas, kuriuo jis yra padarytas, šiuo atveju t. y. suduota ranka arba spirta koja, tai būdas yra tas pats – sudavimas. Šiuo atveju todėl ir buvo parašyta, kad tokiu būdu galėjo būti padaryti sužalojimai, kurie atitinka nurodytoms aplinkybėms, kurias nurodė nukentėjusysis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu, koks nurodytas užduotyje ir jam pateiktose ir nurodytose įvykio aplinkybėse. Dėl atsitrenkimo jam pačiam, negali pasakyti, ar tai jis pats atsitrenkė, ar sudavė kažkas. Tai tos sritys, kuriose padaryti sužalojimai vis tik gali būti tiek taip, tiek taip. Apžiūrėjo dantų nuskilimus, nuskilimai buvo nauji. Dantis, kai jis būna nuskeltas, per tam tikrą laiką, jo išvaizda keičiasi, tai ir nuo kramtymo veiksmų, ir nuo maisto. Jeigu dantis yra pakankamai šviežiai nuskeltas, kraštai turi būti aštrūs, o kai yra praėjęs tam tikras laikas, tai tie kraštai apvalėja. Kad ir kokie tie dantys bebūtų, nuskilimai buvo aštriais kraštai, nepaveikti laiko tarpo ir maisto. Išvadoje parašyta, kadangi dantis buvo protezuotas, jis kaip ir nebe to žmogaus, todėl ir nebuvo vertinami. Jeigu būtų gyvas asmens dantis, tai būtų galima traktuoti kaip sužalojimą. Apie veidą ir jo sritį sužalojimų nebuvo nustatyta. Dėl atitrenkimo ir griuvimo reikėtų, ypač dėl griuvimo, kažkokių aplinkybių, kur būtų surašyta pakankamai aiškiai, ant ko jis krito, tos vietos bendros savybės, kuria puse jis krito ir, jeigu įmanoma, kuriomis dalimis atsitrenkė. Nes šiuo atveju, didžioji dalis sužalojimų yra toje pačioje plokštumoje ir klausimas tik ant kurios pusės jis krito ir kokiomis dalimis atsitrenkė. Negali teigti, kad tiktai suduodant, jeigu vertinti atskirai kiekvieną sužalojimą, tai galima ir suduodant ir atsitrenkiant. Jeigu kiekvieną atskirai, tai taip, bet jeigu dėl griuvimo, dėl vienkartinio pasidarymo visų sužalojimų, reikėtų konkrečių aplinkybių. Dėl to, ar būdinga, ne visą laiką įmanoma pasisakyti, šiuo atveju geriau būtų pateikti aplinkybes, nes griuvimas yra skirtingas. Dėl atsitrenkimo taip, jis gali teigti, kad galėjo būti padaryti sužalojimai, o griuvimas yra aplinkybės, kurias reikėtų tikslinti. Visi sužalojimai buvo vienodo laikotarpio. Padėtis iš tų dviejų, kurias rodo, nėra svarbi, nes vienu momentu šita vieta yra pasiekiama tiesiogiai į priekį atsukta, jei sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgį, o jeigu rankos yra laikomos taip, ir duodama iš viršaus į apačią, tai lygiai į tą pačią vietą galima pataikyti, kaip ir iš priekio. Rankų ištinimas nuo smūgio priklauso nuo sužalojimo ir nebūtinai būna kažkoks patinimas. Kraujosruva yra pati iš savęs objektyvus požymis. Peržiūrėjus medicininę dokumentacija, t. y. ambulatorinę kortelę, nerado tokių duomenų, kuriais būtų patvirtinta, jog kraujosruvos gali atsirasti savaime. Asmeniui yra diagnozuotas cukrinis diabetas, yra jo komplikacijos – polineuropatija, tai yra regos sutrikimai, nefropatija – inkstų pažeidimai, retinopatija yra akies tinklainės pažeidimas, dėl kurio gali prastėti rega. Kitų komplikacijų dėl cukrinio diabeto medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ir jis nerado. Trys pagrindinai rodikliai dėl kraujo krešumo buvo normos ribose. Klausimo dalis dėl kraujo krešumo sutrikimo, jis minėjo, kad rado paskutinį tyrimą, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini) m., tai trys pagrindiniai rodikliai: protrombino aktyvumas į INR ir aktyvuotas tromboplastino laikas, buvo normos ribose. Liga yra progresuojanti, yra skirtingų stadijų, skirtingai kiekvienam žmogui reiškiasi, ir komplikacijos yra sunkesnės ir lengvesnės. Šiuo atveju, kaip ir sakė, iš medicininės dokumentacijos nerado. Jo peržvelgtuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota patologija, jog dėl cukrinio diabeto būtų atsiradusios kraujosruvos.

2020-06-11 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas P. T. pranešimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad 2020-06-11 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)r., susitikus su meistru, kurio anketinių duomenų nežino, jį rado internetiniame skelbimų tinklapyje ,, (duomenys neskelbtini)“, aptariant būsimų atliekamų darbų eigą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jį sumušė, t. y. po vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairę ir dešinę ranką, vieną kartą kumščiu trenkė į kairį šoną, vengdamas kilusio konflikto ir tolimesnio smurto, pradėjo eiti link savo automobilio, tada meistras jį pasivijęs vieną kartą spyrė į kairę koją, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Matydamas, kad meistras nenurims, greitai sėdo į automobilį, nespėjus uždaryti durelių, gavo dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Pavykus uždaryti dureles, išvažiavo (b. l. 6-9).

2020-06-11 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vietos apžiūra, esanti namo, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), kieme, prie statomo garažo (b. l. 20-25).

2020-06-23 nutarimas dėl susipažinimo su dokumentais (informacija), patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. K., kuriuo nutarta gauti informaciją apie atliktus šaukiamuosius ir atsakomuosius skambučius/SMS numerio - (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojasi V. P.) laikotarpyje nuo 2020-05-01 iki 2020-06-23 (b. l. 44; 46-49).

2020-06-30 kitų objektų apžiūros protokole, užfiksuota mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) gautos išklotinės apžiūra. Kaip matyti iš apžiūros protokole užfiksuotų duomenų: 2020-06-02 12:34:44 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.) skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), trukmė 163, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); 2020-06-03 11:29:07 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.), trukmė 146, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); 2020-06-05 13:15:45 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.),skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.), trukmė 57, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); 2020-06-06 10:02:17 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.) skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), trukmė 14, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); 2020-06-10 12:10:34 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.) skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), trukmė 48, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); įvykio dieną - 2020-06-11 08:52:56 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.) skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.), trukmė 173, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), 12:46:37 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.) skambino numeriui (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), trukmė 19, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini); 2020-06-12 16:19:02 numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas V. P.), skambino numeriu (duomenys neskelbtini) (naudotojas P. T.), trukmė 118, abonentas buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) Kiti išklotinėje esantys įrašai su ikiteisminiu tyrimu nesusiję (b. l. 53-55).

2020-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam P. T. pateikus 5 asmenų fotonuotraukas, jis atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 esantį V. P., kaip asmenį, kuris 2020-06-11 apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), jį sumušė (b. l. 59-63).

Iš 2020-06-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškimas iš pareiškėjo paimtas nuo 14.45 val. iki 15.00 val. Nukentėjusiojo apklausa atlikta nuo 15.04 val. iki 15.35 val. ( 1 t. b. l. 6-9).

Iš 2021-06-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis P. T. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Parodymų patikrinimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini). Atvykus į adresą, P. T. savo automobilį ,,N. Q.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastato taip, kaip buvo pastatęs įvykio metu, t.y. priekiu į namo pusę, pastatydamas ant asfaltuotos kelio dalies/įvažiavimo. Įvykio metu nebuvo akmenuoto keliuko, vedančio į namo kiemą. Atvyko jis pirmas, darbų atlikėjas kiek vėliau, po kelių minučių. P. T. teigimu, jis matė, kaip darbų atlikėjas pasistatė automobilį lygiai taip pat, priekiu į namo pusę, ant tokio paties asfaltuoto nuvažiavimo (tai trumpi 2-3 metrų asfaltuoti įvažiavimai). Atstumas tarp automobilių stovėjimo vietų yra 23,5 m. P. T. teigimu, jis pasitiko darbų atlikėją išeidamas prie namo kampo. Kartu su juo nuėjo prie garažo ir tarpe garažo bei namo, maždaug 1-1,5 m atstumu nuo garažo sienos, kalbėjosi su darbų atlikėju. Prie garažo buvo sustatyti stelažai. P. T. laikė rankose metalinį trosą. Kilo konfliktas dėl to, kad darbų atlikėjas pasakė, kad nedarys darbų, taip kaip nori jis, užsakovas. Dėl to pasakymo darbų atlikėjas supyko, trenkė kumščiais jam per rankas po vieną kartą (gerai neatsimena), per viršutinę plaštakos dalį. Nuo sudavimo per rankas iš rankų iškrito trosas. Pamatęs, kad darbų atlikėjas agresyvus, stengdamasis nutraukti konfliktą, pradėjo eiti link savo automobilio, o darbų atlikėjas, pasivijęs ties namo siena, jam sudavė kumščiu į šoną ir spyrė į koją (kurią tiksliai koją, nepamena). Nieko nekalbėdamas ėjo link mašinos, tada darbų atlikėjas, eidamas paskui, reikalavo pinigų, sakė, kad duotų už darbą 100 eurų. Jis atsakęs jam, kad grynųjų neturi, jeigu nori, gali imti kortelę ir nusiimti. Tačiau pačios banko kortelės jis nedavė, tik žodžiu taip sakė. Tada pusiau bėgomis priėjo savo automobilį, atsidaręs dureles įsėdo į vairuotojo priekinę sėdynę ir, nespėjus uždaryti durų, gavo smūgį į kairę veido pusę kumščiu nuo darbų atlikėjo. Užsidarė dureles, greitai ir išvyko tiesiai į policiją. P. T. teigimu, jis gerai matė stovinčią darbų atlikėjo mašiną, kurios salone nebuvo jokių kitų asmenų. Darbų atlikėjas buvo atvykęs vienas. Pabrėžia, kad smūgio į veidą metu buvo nuskeltas priekinis viršutinis dantis, buvo sužalojimai tiek ant rankų, kojos ir skaudėjo. Taip minėjo ir teismo posėdžio metu (2 tomas, b. l. 24-32).

Iš 2021-06-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad liudytoja N. P. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir parodyti, ką ji matė. N. P. nurodė, kad vyras V. P. vairuojamą automobilį ,,C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė toje pačioje vietoje, kur jis stovi šiuo metu, t. y. priekiu į namo pusę. N. P. rodo, kad ji sėdėjo priekinėje sėdynėje, keleivio pusėje. Atvykus jau buvo užsakovo automobilis, kurio ,,(duomenys neskelbtini)“ markė. Užsakovas automobilį buvo pasistatęs kiek daugiau įvažiavus į kiemo teritoriją, priekiu į namo pusę. Tuo metu nebuvo akmenuoto keliuko, vedančio į namo kiemą. Vyras išlipęs iš automobilio, nuėjo už namo ir ji paties įvykio nematė. Už kokių 10 minučių pamatė pareinant vyrą nuo namo pusės pirmą, paskui jį ėjo užsakovas ir jos vyras ėjo link savo automobilio. Nepriėjęs prie savo automobilio, vyras stabtelėjo ir apsisukęs nuėjo link užsakovo automobilio, kur stovėjo pats užsakovas. Ji suprato, kad užsakovas jos vyrą pasišaukė. Jos vyras kažką kalbėjo su užsakovu, tačiau, ką konkrečiai, ji negirdėjo, automobilio durys buvo uždarytos. Vyras trumpai, kelias minutes pakalbėjęs su užsakovu, grįžo į jų automobilį. Vyras jai sakė, kad užsakovas siūlė banko kortelę, vyro nuotaika buvo normali, nebuvo įsiaudrinęs ar piktas. Jos vyras su ja išvyko, o užsakovas liko prie mašinos. Fizinio kontakto tarp vyrų nebuvo, ji to nematė. Su vyru apie jo pokalbį su užsakovu jie nekalbėjo (2 tomas, b. l. 38-49).

Iš 2021-06-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo atliktas parodymų patikrinimo su kaltinamuoju V. P.. V. P. pastatęs savo automobilį ,,C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip kaip stovėjo įvykio metu, t.y., priekiu į namo pusę. V. P. atvykęs jau rado namo savininko-užsakovo automobilį. Jo automobilis stovėjo priekiu į namo pusę, tik įvažiavęs kiek daugiau į teritoriją. Matuojame atstumą nuo V. P. automobilio iki užsakovo automobilio stovėjimo galo, atstumas yra 23,30 m. Nuo užsakovo automobilio galo iki priekio maždaug apie 3 metrai. Įvykio metu nebuvo žvyruoto/akmenuoto keliuko, vedančio į namo kiemą, tuo metu buvo žolynas/purvynas. V. P. veda mus į namo kiemą, einame akmenuotu takeliu link namo, nuo užsakovo automobilio stovėjimo vietos, t.y. jo priekio iki namo yra 8,20 metro. V. P., atėjęs į kiemą, aiškina, kad rado užsakovą kieme, tarp namo ir garažo. Tarp namo ir garažo yra 5,85 metro atstumas. Už garažo stebimas šiltnamis. Pokalbio pradžia, pasak V. P., su užsakovu buvo tarp namo ir garažo, šalia stovėjo stelažai. V. P. nuveda prie garažo kampo ir parodo vietą, kur įvyko susižodžiavimas su užsakovu dėl papildomo darbo ir sumokėjimo. Toje vietoje, V. P. teigia, pasakęs užsakovui, kad veltui nedirbs, jeigu yra ubagas, tegul samdo kitus. Paprašęs už atliktą darbą 100 eurų, tačiau užsakovas nieko nesakė dėl sumokėjimo. Klausęs, kada galės atsiimti stelažus, užsakovas irgi nieko nepasakė. Tada apsisukęs ėjo pro namą, tuo pačiu keliu, pro namą ir per žolyną/purvyną, ėjo link savo automobilio. Užsakovas ėjo paskui jį ir jam, t.y. V. P. nepriėjus savo automobilio, užsakovas jį pašaukė: „ateik“, t.y. kad ateitų prie jo automobilio. Atsisuko ir pamatė, kad užsakovas stovi prie savo automobilio galo ir tada nuėjo link jo. Priėjęs per atstumą, per ištiestą ranką (abiejų asmenų rankų atstumą, t.y. apie 2 metrus), užsakovas jam tiesė į rankas ir siūlė imti banko kortelę, sakydamas: „nusiimk pinigus“. V. P. atsakęs, kad kur dės tą kortelę ir neėmęs jos nuėjo. V. P. teigimu, jis išvyko su savo automobiliu, o užsakovas liko prie savo mašinos. V. P. teigia, kad jo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo sutuoktinė N. P., kuri iš automobilio išlipusi nebuvo. V. P. teigimu, jokio fizinio kontakto su užsakovu nebuvo (2 tomas. b. l. 50-63).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Šioje baudžiamojoje byloje V. P. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam P. T., o būtent: 2020-06-11 apie 13.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), kieme tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. T. po vieną kartą į abi rankas, kumščiu trenkė vieną kartą į kairįjį šoną, vieną kartą spyrė į kairiąją koją bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, taip nukentėjusiajam P. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose riešuose, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kad konfliktas kilo dėl būsimų atliekamų stogo dengimo darbų bei sutarto darbo užmokesčio. Tačiau kilo nesutarimų dėl kitų įvykio aplinkybių, dėl smurto naudojimo konflikto metu.

Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2021-06-11 nuvažiavo pas P. T.. Jie kalbėjosi dėl atliekamų stogo dengimo darbų ir tada V. T. pasakė, kad V. P. papildomai turi sudėti medinį perdengimą. V. P. atsisakė už tą pačią kainą atlikti darbus ir pasakė, kad pasiieškotų kitų, nes už dyką nedirbs. P. T. labai supyko ir pradėjo ant V. P. šaukti. V. P. nukentėjusiojo prašė už darbą sumokėti 100 eurų. Nukentėjusysis išsitraukė banko kortelę ir pradėjo siūlyti kortelę V. P. sakydamas: ,,eik į banką ir nusiimk 100 eurų“. Įvyko tik žodinis konfliktas. Tuo ir baigėsi. Ėjo prie mašinų. Taip ir išsiskyrė, nukentėjusysis sėdo į mašiną ir išvažiavo. V. P. nebuvo prie nukentėjusiojo prisilietęs. Nežino, kaip pas P. T. galėjo atsirasti sužalojimai. Tarp jų buvo atstumas. Tokia kaltinamojo keliama versija laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje surinkti duomenys.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, svarbu tai, kad įvykio metu jie buvo tik dviese, ir įvykio niekas nematė. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja N. P., kuri yra kaltinamojo V. P. sutuoktinė. Ikiteisminio tyrimo metu ji apklausta nebuvo, kaltinamasis nebuvo nurodęs, kad ji kartu atvyko pas nukentėjusįjį P. T.. Liudytoja A. L., dirbanti (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu atliko ikiteisminį tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. davė parodymus, kad įtariamojo apklausos metu tikrai nebuvo minimas faktas, kad įvykyje dalyvavo V. P. žmona. Akistatos metu V. P. ištarė sakinį: „jeigu aš pasakyčiau, kad su manimi buvo žmona“. Liudytoja A. L. pasitikslino, ar tikrai buvo žmona, jis atsakė: „ne, nebuvo“. Ji dar kartą pasitikslino, ar tikrai nebuvo pašalinių asmenų, atsakė, kad ne. Klausė P. T., ar tikrai buvo dviese, jis pasakė, kad tikrai dviese, ir jokių pašalinių asmenų nebuvo. V. P. išsakė tokį sakinį, kaip kad būtų jo gynybinė pozicija, sakė: „o kas būtų, jeigu pasakyčiau, kad su žmona buvau“. Iš V. P. pasakymo suprato, kad žmonos nebuvo. Prašė abiejų nurodyti asmenis, gal kas matė, gal turi liudytojų, bet sakė, kad nebuvo jokių liudytojų. Pastebėtina, kad liudytoja A. L. nėra asmeniškai pažįstama su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju ir nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos duotais parodymais. Pati liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad įvykio ji nematė, nes ji sėdėjo automobilyje ir jai vaizdą užstojo namas. Teismas nesivadovauja liudytojos N. P. parodymais, kadangi ji yra kaltinamojo sutuoktinė ir aiškiai yra suinteresuota palankia V. P. bylos baigtimi.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (akistatos su nukentėjusiuoju metu) išsakė pageidavimą būti tiriamas poligrafu. Nagrinėjant bylą teisme, su poligrafo tyrimu sutiko ne tik gynyba, bet ir prokurorė. Vis dėlto, teisėjas nutarė neskirti kaltinamojo tyrimo poligrafu, kadangi toks procesinis veiksmas tiesiogiai nenumatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, teisės doktrinoje keliamos abejonės dėl tokio procesinio veiksmo suderinimo su esminiais baudžiamojo proceso principais. Tyrimas poligrafu, teismo vertinimu, šioje byloje – perteklinis procesinis veiksmas, negalintis nei patvirtinti, nei paneigti byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Esant tokiai situacijai, siekiant patikrinti nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos N. P. parodymų apie įvykio eigą teisingumą, esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys, užfiksuoti 2020-06-11 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 tomas, b. l. 6-9), 2020-06-12 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (b. l. ) ir liudytojo M. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 81-82).

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo P. T. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs. Nukentėjusysis P. T. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuoseklus, konkrečiai nurodė, kada, kurioje vietoje ir kokius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis V. P., kaip jis reagavo į jo atžvilgiu panaudotą smurtą bei kaip elgėsi iš karto po įvykio. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmai reaguojant į įvykį buvo nuoseklūs, jis iškart nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį policijai. Nukentėjusysis P. T. ir kaltinamasis nurodė, kad jie buvo susitikę apie 13.00 val. 2020-06-11 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad iš nukentėjusiojo pareiškimas priimtas 14.45 val. Nukentėjusysis apie įvykį pranešė pats, iškart po kaltinamojo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu atvykdamas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis užtruko tik kelyje, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) miestą.

Liudytojas M. M., dirbantis (duomenys neskelbtini)operatyvinėje grupėje, iš nukentėjusiojo P. T. priėmė pareiškimą ir jį apklausė. Su nukentėjusiuoju P. T. bendravo iškarto po įvykio. Iš jo duotų parodymų matyti, kad nukentėjusysis P. T. kreipėsi su pareiškimu dėl sumušimo. Nurodė, kad P. T. prie statomo objekto, sukonfliktavus sumušė pasamdytas meistras stogui dengti. P. T. atrodė susijaudinęs, akivaizdžiai matėsi, kad patyręs fizinį smurtą tiek iš elgesio, tiek rodė kažkurią koją blauzdos srityje, kur matėsi šviežias sužalojimas, kaip nubrozdinimas. Sakė, kad meistras supykęs trenkė jam, kad vijosi į mašiną, pakeliui spyrė. Kiek pamena, buvo kelis kartus jam suduota iš meistro pusės, bet tiksliai viską nurodė jo apklausoje, dabar bijo suklysti. Kiek vyras sakė, kad pabėgo nuo meistro ir tiesiai vyko į policiją. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) . Iš nukentėjusiojo P. T. elgesio, jo susijaudinimo, pasakojimo, buvo akivaizdu, kad įvykis buvo, kad smurtas buvo naudotas. Be to, vyras iš karto atvyko į policiją, tiesiai iš įvykio vietos. Buvo išsigandęs, pasimetęs ir susijaudinęs (1 tomas, b. l. 81-84).

Nukentėjusiojo P. T. parodymus apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis tyčia sudavė kumščiu po vieną kartą į abi rankas, kumščiu trenkė vieną kartą į kairįjį šoną, vieną kartą spyrė į kairiąją koją bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, patvirtina specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad P. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros, t.y. 2021-06-11 13.00 val., ir aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas T. Š. detalizavo sužalojimo mechanizmą. Nusikalstamos veikos padariniai, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas neginčijamai nustatyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyti įrodymai paneigia kaltinamojo V. P. ir jo sutuoktinės N. P. parodymus apie tai, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjusiojo net nepalietė. Teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinta gynybos versija, kad nukentėjusiajam dėl ligos (cukrinio diabeto) galėjo atsirasti kraujosruvos. Specialistas T. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad susipažinęs su nukentėjusiojo medicinos dokumentais, nerado duomenų, kuriuose būtų užfiksuota patologija, jog dėl cukrinio diabeto būtų atsiradusios kraujosruvos.

Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tyčia – sudavė kumščiu po vieną kartą į abi rankas, kumščiu trenkė vieną kartą į kairįjį šoną, vieną kartą spyrė į kairiąją koją bei vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, jis suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad P. T. gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad jis gali būti sužalotas. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas sąmoningai, taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. papildomai prašomų darbų už mažesnę kainą ir nesumokėtų 100 eurų už anksčiau atliktą darbą. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo V. P. neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas V. P. dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymiai sutrikdžius P. T. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo V. P. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 109), nedirbantis. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.) – 6 mėnesiai.

V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su išklotinėmis – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su išklotinėmis – palikti saugoti byloje.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, jis pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis