Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-07 · Administracinė byla Nr. eI2-2696-595/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-07Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
eI2-2696-595/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00862-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
L. I.
Kategorijos
  • 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI2-2696-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00862-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui L. I. dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. I. 325,85 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,56 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso – 330,41 Eur.

Nurodo, kad atsakovui 2019-06-04 Tarnybos sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-1787-9287 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, parengiant peticiją į Europos žmogaus teisių teismą (toliau – ir EŽTT), 2020-03-23 sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-773-3861 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-675-565/2020 peržiūrėjimo kasacine tvarka. Atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą mokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia bylinėjimosi išlaidų neapmokėjo, nors teikdamas prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo prašymus, nustatė, kad atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, kad advokatė R. J. 2019-10-29 pateikė Tarnybai prašymą sumokėti už suteiktą atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos projekto parengimo, kuriam skyrė 35 valandas ir dėl kasacinio skundo parengimo, kuriam skyrė 12 val. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur, o nuo 2020-01-01 – 16 Eur. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 459,69 Eur (35 val. x 13 Eur + 4,69 Eur pašto išlaidos), ir 192 Eur (12 val. x 16 Eur), viso 651,69 Eur. Todėl atsakovo mokėtina 50 procentų suma yra 325,85 Eur. Tarnyba pranešimais, kurie buvo siųsti atsakovo nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, informavo atsakovą, kad jis sumokėtų nurodytas sumas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tačiau įmokos skola nesumokėta. Pranešimai atsakovui buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis-faktūromis valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu sudaro 4,56 Eur. Papildomai pažymi, kad atsakovui iš dalies 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba suteikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir 7 dalimi, t. y. įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsakovas L. I. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad su Tarnybos prašymu nesutinka. Tarnyba nepateikė įrodymų, kad jam antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose ir yra pagrindas taikyti Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį. Nurodo, kad iš turto deklaracijų matyti, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymi, kad Tarnyba nepriima prašymų jei nebūna pažymėta, kad sutinka apmokėti 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, neaišku, kokiais kriterijais remiantis Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Sumokėti išlaidų jam neleidžia finansinės galimybės. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021-04-27 pažyma apie pajamas. Prašyme nurodyti Įstatymo straipsniai prieštarauja LR Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašo netenkinti Tarnybos prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal 2019-06-04 Tarnybos sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-1787-9287 ir 2020-03-23 Tarnybos sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-773-3861, priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. I. 2019-05-27 pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2.)VTP-1-1787 suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją į EŽTT (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35423-2017-6), 2020-03-17 pateikė Tarnybai prašymą Nr. (8.1)VTP-773 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-675-565/2020 peržiūrėjimo kasacine tvarka (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06770-2019-1). Prašymuose pareiškėjas nurodė, kad jis sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Prašymų 9 punktas).

Tarnyba įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, 2019-06-04 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-1787-9287 ir 2020-03-23 sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-773-3861 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą minėtuose teisminiuose procesuose, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą atsakovui paskyrė teikti advokatę R. J..

Advokatė R. J. Tarnybai 2019-10-29 pateikė prašymą Nr. (3.11) VADV-2-7339 išmokėti užmokestį už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagal Tarnybos 2019-06-04 sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-1787-9287 – už parengtą peticiją EŽTT, nurodė, kad skyrė peticijos parengimui 35 val. 2020-05-29 advokatė pateikė Tarnybai prašymą Nr. (12.12) VAP-3347 išmokėti užmokestį už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2020-03-23 sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-773-3861 – už parengtą kasacinį skundą teismui, nurodė, kad skyrė jo parengimui 12 val.

Tarnyba advokatei išmokėjo užmokestį už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą ir pranešė atsakovui apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, - 50 procentų: 325,82 Eur. Atsakovui jo nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Tarnyba siuntė pranešimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo: 2020-04-17 Nr. (12.31) FS-1007, 2020-06-08 Nr. (12.31) FS-1814, 2020-07-08, Nr. (12.31) FS-2131, 2020-09-08 Nr. (12.31) FS-2788. Atsakovas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skundęs Tarnybos sprendimus, kurių pagrindu šioje administracinėje byloje yra siekiama išsiieškoti išlaidų skolą, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad šias išlaidas atsakovas yra sumokėjęs.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 8 dalis). Šio straipsnio 7 ir 8 dalys netaikomos baudžiamosiose bylose (14 straipsnio 9 dalis).

Pagal Įstatymo 19 straipsnį prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 dalis). Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (2 dalis). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (3 dalis). Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba Sprendimais nustatė, kad pareiškėjo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7-9 dalimis valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą yra 50 procentų apmokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, Tarnybos Sprendimai yra galiojantys, atsakovas jų neskundė. Todėl atsakovo nurodyti atsiliepime argumentai, kad nėra pagrindo taikyti Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, kad iš turto deklaracijų matyti, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, kad Tarnyba nepriima prašymų, jei nebūna pažymėta prašyme, jog sutinkama apmokėti 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, tokiu būdu neaišku, kokiais kriterijais remiantis Tarnyba priėmė jo atžvilgiu Sprendimus, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl šios administracinės bylos dalyko pagrįstumo.

Remiantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-11 įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punktu pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės R. J. prašymu ir pateiktais dokumenais. Nustatyta, kad teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos projekto parengimo, kuriam advokatė skyrė 35 valandas, išlaidų suma sudaro 459,69 Eur sumą (35 val. x 13 Eur + 4,69 Eur pašto išlaidos), antrinės teisinės pagalbos teikimo parengiant kasacinį skundą, kuriam buvo skirta 12 valandų, išlaidos sudaro 192 Eur (12 val. x 16 Eur), viso 651,69 Eur. Todėl atsakovo mokėtina 50 procentų suma yra 325,85 Eur. Atsakovas neginčija šių aplinkybių, sumos dydžio.

Taigi, remiantis nustatytų aplinkybių visuma bei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis atsakovas turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teisminiame procese Nr. 2-68-3-35423-2017-6 ir teisminiame procese Nr. 2-68-3-06770-2019-1. Atsakovas nepaneigė advokatės nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundęs Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kad yra sumokėjęs apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, kaip minėta, nepaneigia pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta ar kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadas apie pareiškėjos prašymo nepagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo 325,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,56 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos Lietuvos pašto ir UAB „Samus“ PVM sąskaitos faktūros.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,56 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 4,56 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kodas 125817744, 325,85 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė