Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui J. Č., jo atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai, atsakovų atstovei Justinai Baumilienei, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Automagistralė“ atstovui K. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys G. M., VĮ „Automagistralė“, UAB „Sweco hidroprojektas“, VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės). Remiasi Nuostatų 76 punktu ir paaiškina, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. spalio 4 d. pateikė NŽT Elektrėnų skyriui prašymą Nr. 32-1404 „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al ribų nustatymo“, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centras atsisakė atlikti ginčo žemės sklypo išankstinę patikrą. UAB „Sweco hidroprojektas“ parengė ginčo žemės sklypo magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km žemės sklypo planą M 1:1000 ir vadovaudamasis Nuostatų 76 pateikė jį kadastro tvarkytojui, t. y. VĮ Registrų centrui. Kadastro tvarkytojas atsisakė suderinti ginčo žemės sklypo planą ir pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, nes nustatė, kad magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. VĮ Registrų centras, atlikdamas išankstinę ginčo žemės sklypo patikrą, nenustatė, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas Al 37,22–39,13 km ribos kirstų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius kiemo statinius. NŽT Elektrėnų skyrius, išnagrinėjęs prie UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. spalio 4 d. prašymo Nr. 32- 1404 pateiktą medžiagą ir skyriuje esančius dokumentus, 2013 m. sausio 3 d. raštu Nr. 51SD- (14.51.92.)-6 „Dėl VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al ribų nustatymo“ UAB „Sweco hidroprojektas“ informavo, kad VĮ „Automagistralė“ valdomo valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al planas greta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengtas teisingai, kadangi pagal skyriuje turimą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą, 2004 m. liepos 30 d. suderintą Elektrėnų savivaldybės vyriausio architekto ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos O. Z., ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ir kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai ir turi būti tikslinamos. Magistralinio kelio Al riba šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti tikslinama pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. UAB „Sweco hidroprojektas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (registracijos data skyriuje 2013 m. vasario 14 d. Nr. 51GK-140). Remiasi Kelių įstatymo 2 straipsniu. Kelio (inžinerinio statinio) kadastro duomenys nustatomi vadovaujantis Nuostatais, Taisyklėmis bei Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 (toliau - Kelio kadastro taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad magistralinio kelio Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastro duomenų byla parengta 2012 m. gruodžio 20 d., taikytinos Kelio kadastro taisyklės, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Remiasi Kelio kadastro taisyklių 4 punktu, 42, 43 punktais. Paaiškina, kad NŽT Elektrėnų skyrius, patikrinęs UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastrinių matavimų bylas, nenustatęs teisės aktu nuostatų (t. y. Nuostatų, Taisyklių, Kelio kadastro taisyklių) pažeidimų, 2013 m. kovo 1 d. suderino magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km kadastrinių matavimų bylas. Vadovaujantis Nuostatų 84¹.1.1 punktu priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintos magistralinio kelio Al Vilnius–Kaunas 37,22–39,13 km ribos, valstybinės žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu ir perduotas valdyti VĮ „Automagistralė“. Nuostatų 100 punkte įtvirtinta imperatyvi norma, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik NŽT Elektrėnų skyrius suderino ginčo žemės sklypo planą, bet ir VĮ Registrų centras įregistravo ir pažymėjo kadastro žemėlapyje ginčo žemės sklypo ribas, nenustatęs, kad minėtos ribos kerta pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią aikštelę. Pareiškėjų skunde nurodomame VAAT 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 kalbama apie aikštelę Al, tačiau prie skundo pateiktame kiemo statinių ir sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plane Ml:500, taip pat antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. gegužės 17 d. protokole Nr. 0068/13/23F minimos dvi aikštelės A ir B, ir niekur nėra kalbama apie aikštelę Al. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2000–2001 metais atliko jiems priklausančių pastatų rekonstrukciją, buvo atnaujinta ir modernizuota aikštelės danga. Kiemo statinių plotas fiksuotas kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formoje 1C 2001 m. spalio 24 d. – 453,55 kv. m., tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. 10/79474), kitų statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės) – kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. balandžio 17 d. Todėl nesutinka, kad nuosavybės teisės yra įregistruotos į aikštelę, kuri kiemo statinių ir sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos plane Ml:500 pažymėta raide A, nes neaišku, kodėl pareiškėjai 2001 m. spalio 24 d. nustatę statinių ir jų dalių kadastro duomenis, pastato, t. y. restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre įregistravo, o kitų statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ne. Atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, bus panaikinta ginčo žemės sklypo registracija VĮ Registrų centre, tačiau ne ginčo žemės sklypo geodeziniai matavimai, kurie yra įkloti Kadastro žemėlapyje, todėl pareiškėjams susiformavus žemės sklypą ir atlikus geodezinius matavimus, VĮ Registrų centras negalės jų pažymėti Kadastro žemėlapyje, nes pagal Nuostatų 93 punktą, kai prašomo įregistruoti žemės sklypo ribos nedera su gretimų žemės sklypų, kurių įrašymo į kadastrą išankstinė patikra atlikta (kadastre padaryta žyma), ribomis, kadastro tvarkytojas šiems trūkumams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą ir raštu informuoja žemėtvarkos skyrių, nurodydamas sprendimo atidėjimo priežastis. Kartu su sprendimu prašymą atidėti arba atmesti pareiškėjui grąžinami pateiktieji dokumentai. Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje G. M. nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Skundas netenkinamas.

Teisme pareiškėjas aiškino taip: tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė priklauso pareiškėjams nuosavybės teise, įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2011 m. sausio 13 d., t. I, b. l. 29–30), kurio punkte 2.5 nurodytas priklausinys – kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, t. y. kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1960 m., kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. balandžio 17 d., ir yra ta aikštelė, kurios dalis įtraukta į valstybinės žemės sklypą, perduotą patikėjimo teise VĮ „Automagistralė“. Tačiau šiame įraše (2.5. punkte) nėra nurodytas netgi aikštelės plotas. Iš pateiktų kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų (t. I, b. l. 87–91) matyti, kad čia yra nurodyta duomenų užfiksavimo ir vertės nustatymo datos atitinkamai 2001 m. spalio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 28 d., statybos metai – 1960 m. Atliekant inventorizacijas, nei plotas, nei danga (asfaltas), nei statybos metai nebuvo pakeisti (t. I, b. l. 91 kita pusė), jokie nauji duomenys nebuvo užfiksuoti ir 1998 metais, nors tais metais kiemo aikštelė pagal įrašus buvo inventorizuojama du kartus.

Taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad aikštelės plotą (pagal juos – tai 365 kv. m.) galima išskaičiuoti iš kadastro duomenų (t. I, b. l. 31–33, 87–91), kur nurodyta, kad 1960 m. pastatyta betono (asfaltbetonio) 453,55 kv. m. aikštelė. Pareiškėjas nurodo, kad ta aikštelė susideda iš dviejų dalių, kurias pavaizdavo geodezininkas 2013 m. gegužės 15 d. parengtame faktiniame kiemo išdėstymo plane (t. I, b. l. 34). Teigia, kad viena tos aikštelės dalis, šiame plane pažymėta raide „D“, yra 365 kv. m., kita dalis, pažymėta raide „B“, yra kieme ir yra 88 kv. m. Tos aikštelės dalis, kuri pažymėta „D“ raide, ir patenka į valstybinį žemės sklypą, perduotą VĮ „Automagistralė“, UAB „Sweco hidroprojektas“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje ta dalis yra tarp 62 ir 63 taškų (t. I, b. l. 19). Tačiau tokio nekilnojamojo turto objekto, kurio plotas būtų 365 kv. m., kadastro duomenyse iš viso nėra užfiksuota.

Dar pareiškėjai savo nuosavybės teisę įrodinėja tuo, kad VAAT 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. I-819-281/2013 Elektrėnų savivaldybės administracija buvo įpareigota išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei. Šis teismas iš tiesų nustatė, kad faktiškai naudojama aikštelė užfiksuota kadastro duomenų byloje (realiai tai užfiksuota atmestame VĮ Registro centro Vilniaus filialo sprendimu pareiškėjo parengtame plane) kaip A1, tačiau tuomet teismas sprendė ne nuosavybės, o faktinio naudojimo klausimą ir teismas nenustatė konkretaus faktinio naudojimo ploto. Dabar pareiškėjai teigia, kad tai, ką nustatė minėtoje VAAT byloje teismas, patvirtina jų nuosavybės teisę į geodezininko įbraižytą 2013 m. gegužės 15 d. plane 365 kv. m. aikštelę. Taip pat nuosavybės teisė šioje byloje įrodinėjama antstolės D. P. 2013 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0068/13/23F (t. I, b. l. 37–50). Iš šio protokolo turinio matyti, kad juo konstatuojamas faktas, kad yra du kiemo statiniai – dvi kiemo aikštelės, nustatomos jų koordinatės, kiti identifikaciniai duomenys (vieta).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus pareiškėjų teikiamus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad jų nurodoma aikštelė, apie kurią jau pasisakyta kitame VAAT sprendime, pareiškėjams priklauso nuosavybės teise. Visų pirma, iš VAAT administracinės bylos Nr. I-819-281/2013 matyti, kad toje byloje vyko ginčas dėl žemės sklypo suformavimo, kuris reikalingas pareiškėjams jų nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjai prašė Elektrėnų savivaldybės administracijos leisti padidinti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Iš tiesų, teismo sprendime konstatuojama, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1960 m. pastatyta kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai ir pažymėta Nekilnojamojo turto registre. Tačiau daugiau VAAT sprendime dėl nuosavybės teisės nebuvo pasisakoma, t. y. nepasakyta, kur yra registre nurodyto statinio vieta. Priešingai, pasakyta, kad 1960 m. aikštelė ties pastatu 1E2/p, schemoje (kuri buvo toje byloje, b. l. 32, 39) yra pažymėta „A1“, kadastro duomenys užfiksuoti 2001 m. spalio 24 d., yra faktiškai naudojama. Įrodinėti faktiško naudojimo nereikėtų, jeigu būtų aiški nekilnojamojo turto vieta žemės sklype. VAAT sprendime nurodoma, kad ginčas yra dėl to, ar yra pagrindas leisti pareiškėjams rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, padidinant šio sklypo plotą šalia pastatų esančios aikštelės plotu, ir vadovaudamasis tuo, kad aikštelė yra naudojama, teismas įpareigojo Elektrėnų savivaldybės administraciją išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei (nenurodyta, kokio dydžio).

Nagrinėjamoje byloje niekas neginčija, kad pareiškėjai naudoja automobilių stovėjimo aikštelę, kuri per šaligatvį jungiasi su magistrale A1, tačiau atsakovai neigia tą faktą, kad būtent ginčo aikštelės, kaip kiemo statinio, nuosavybės teisė yra įregistruota pareiškėjų vardu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu aikštelė, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų nuosavybės teise, minėtas VAAT sprendimas turėtų būti grindžiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, t. y. būtų svarbu nustatyti, ar toks statinio priklausinys (priklausantis nuosavybės teise) turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimą arba apibrėžtą ūkinį veiklos pobūdį, nes pareiškėjų siekiamo planavimo tikslas ir yra suformuoti žemės sklypą nuomai, panaudai ar pirkimui. Pareiškėjai kėlė ginčą, kad jiems tas formuojamas sklypas (rengiant teritorijos planavimo dokumentą) būtų padidintas naudojamos aikštelės plotu – reiškia, jie nesirėmė tuo, kad per klaidą jiems neleidžiama formuoti sklypo po jų nuosavybes teise valdomu statiniu – aikštele. Todėl išnagrinėta administracinė byla neįrodo pareiškėjų nuosavybės teisės, tai yra esminis dalykas šioje byloje, nes pareiškėjai remiasi tuo, kad skundžiamu įsakymu pažeidžiama jų nuosavybės teisė.

Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 03.2-07-537 (t. II, b. l. 63) pareiškėjams pranešė, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimo procesas buvo pradėtas 2012 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 03V-107 (t. II, b. l. 2), tačiau atsižvelgiant į teismo sprendimą (sprendimas paskelbtas 2013 m. kovo 8 d., įsigaliojo 2013 m. kovo 23 d.), pareiškėjams siunčiamas naujas žemės sklypo plano reikalavimų privalomasis priedas, pagal kurį pareiškėjai gali pradėti darbus (tas priedas – t. II, b. l. 64). Preliminari planuojamo sklypo riba liko ta pati, nes į tas ribas ir anksčiau jau pateko pareiškėjų naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės dalis (ne visa pagal jų pateikiamą geodezininko sudarytą planą), jos ribos sumažintos atsižvelgiant į tai, kad leista rengti planavimo dokumentą tik iki valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos (duomenys apie sklypą yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, 2013 m. gegužės 3 d., t. I, b. l. 9–10). Po minėto VAAT sprendimo įsigaliojimo, 2013 m. balandžio 2 d. buvo priimtas šioje byloje ginčijamas NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51-2.)-204 įregistruoti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis. Įregistravus šiuos duomenis kadastre, pareiškėjams jau nebuvo leista dar padidinti automobilių aikštelės plotą, nes sklypai persidengtų. Pareiškėjai savivaldybės administracijai teikė kitą planą ar kadastrinius duomenis, tai pavadinta priedu Nr. 3, nes Elektrėnų savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 03.2-07-622 (t. II, b. l. 65) atsisakė tuo planu (ar duomenimis) vadovautis. Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, kokį planą (priedą Nr. 3) jie teikė Elektrėnų savivaldybės administracijai, tačiau daroma išvada, kad tas planas buvo toks, kokį vėliau, gavus atsisakymą vadovautis prieš tai teiktu planu, pareiškėjams 2013 m. gegužės 15 d. parengė geodezininkas (t. I, b. l. 34) ir pagal kurį dalis aikštelės patenka į valstybinio žemės sklypo ribas. Tas pats, gavus Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymą vadovautis pareiškėjų planu ar duomenimis, konstatuojama ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. gegužės 17 d. protokole. Tačiau pareiškėjų teikti dokumentai (jų užsakymu parengtas geodezininko planas, prieš tai VĮ Registrų centrui teiktas planas (su prašymu, kuris buvo atmestas), nėra tie dokumentai, kurie sudarytų kliūtis įregistruoti UAB „Sweco hidroprojektas“ parengtą ir tinkamai patikrintą ir suderintą žemės sklypo ribų planą (dėl teisės aktų reikalavimų bus pasisakyta toliau). Todėl minėtais Elektrėnų savivaldybės administracijos raštais ir kartu pateikiamu leidžiamu rengti sklypo planu pagrįstai pareiškėjams leidžiama formuoti sklypą toje vietoje, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė (minėtoje byloje ji pavaizduota kaip A1, nagrinėjamoje byloje esančiame geodezininko plane – D), tačiau tik toje apimtyje, kiek planuojamos ribos nesikerta su jau įregistruotu sklypo planu.

Be to, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, netgi jeigu būtų įregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė į ginčo aikštelę kaip statinį (priklausinį), nebūtinai jos užimamas plotas galėtų būti planuojamas pareiškėjams (minėtos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos).

Atsižvelgiant į tai, kad nei geodezininko parengtu planu, nei antstolės surašytu protokolu nuosavybės teisė negali būti konstatuojama, daroma išvada, kad šiuose dokumentuose kalbama tik apie aikštelės naudojimą, kuris, kaip minėta, nėra ginčijamas, kaip niekas neginčija ir to fakto, kad naudojamos aikštelės dalis išeina už valstybinio žemės sklypo, perduoto patikėjimo teise VĮ „Automagistralė“, ribų. Atsakovai nurodo tik tai, kad jokie teisės aktai formuojant sklypą automagistralei nebuvo pažeisti, nes nėra nei kadastre, nei registre užfiksuotų duomenų apie pareiškėjams, jų teigimu, nuosavybės teise priklausančio daikto ribas. Atsakovų atstovė teigia, kad aikštelė priešais pastatą į magistralės pusę nėra pareiškėjų nuosavybė, nes tokia nuosavybė neįregistruota, nors pareiškėjai ir bandė sykį ją įregistruoti, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė.

Pareiškėjų reikalavimo teisė ginčyti skundžiamą įsakymą gali būti grindžiama jų nuosavybės teise, nes sklypo, su kuriuo ribojasi pareiškėjų naudojama automobilių aikštelė, nuosavybės teisė priklauso savininkui valstybei, sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame įregistruoti ir kadastriniai sklypo duomenys, minėta, kad registre tam jokių kliūčių nebuvo.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kas yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas, o 8 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos apibrėžia į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomus statinių kadastro duomenis: tai ne tik objektas, bet ir jo unikalus numeris, statinio parametrai (plotas tūris, ilgis plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniui būdingi geometriniai parametrai), statinio buvimo vieta žemės sklype, adresas ir kt. Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kokia yra kadastro sandara ir koks duomenų turinys – yra tekstiniai ir grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjų nurodomos automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vieta kadastre nėra įrašyta, kaip neįrašyti ir jos geometriniai parametrai (t. I, b. l. 31–33, 87–91), t. y. neįrašyta tai, kad kiemo aikštelė susideda iš kelių dalių, nurodant tų dalių plotus ir vietą (koordinates). Iš kadastro duomenų bylos (t. I, b. l. 85–158) akivaizdžiai matyti, kad 2012 m. kovo 28 d. pareiškėjas J. Č. prašė pakeisti nekilnojamųjų daiktų – inžinerinių statinių: aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjas pateikė 2012 m. kovo 28 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, 2012 m. kovo 22 d. parengtą kadastro duomenų bylą (ji yra ir VAAT byloje Nr. I-819-281/2013, l. 38–42), 2012 m. kovo 28 d. asmens prašymą ir jo priedus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. KS-2390 atsisakė pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turo kadastre. Pareiškėjas prašė įregistruoti būtent aikštelę ir pėsčiųjų takus (t. I, b. l. 93–96), tarp jų buvo nurodyta aikštelė A1, o pagal pridėtą planą (t. I, b. l. 100) tai ir buvo ginčo aikštelė, tačiau tai buvo tik netenkinto prašymo priedas, o ne oficialus įregistravimo dokumentas, kuriuo aikštelei suteiktas indeksas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo pareiškėjas toliau neskundė. Todėl daroma išvada, kad ginčo aikštelė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Nustatyti nekilnojamojo daikto ribas galima tik tuomet, kai tokie daikto duomenys bus įregistruoti kadastre.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįrašius aikštelės kadastro duomens – vietos (nurodant koordinates), pagrįstai VĮ Registrų centras UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 1Z-258 pranešė, kad nederina pateikto plano tik dėl to, kad kertasi ribos su kitais sklypais, tačiau nenurodė, kad ribos kirstųsi su kokiu nors nekilnojamuoju daiktu.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sweco hidroprojektas“ parengti magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda kadastriniai matavimai atitiko teisės aktų reikalavimus, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu sklypo ribos buvo patvirtintos pagrįstai ir teisėtai. Teismas nevertina, kokiais teisės aktais vadovaujantis UAB „Sweco hidroprojektas“ parengė kelio kadastro duomenų bylą, nes pareiškėjai nurodė tik vieną skundžiamo įsakymo neteisėtumo pagrindą - UAB „Sweco hidroprojektas“ nustatyto sklypo ribos kirto jiems priklausančio nekilnojamojo daikto ribas. Tokia aplinkybė neįrodyta, nenustatyta byloje esančia medžiaga, nes pareiškėjų nurodomo nekilnojamo daikto ribos Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruotos.

Pagal Nuostatų 76.1.5 ir 76.1.6 punktus, kadastro tvarkytojas (VĮ Registrų centras, Nuostatų 6 p.), gavęs išankstinei patikrai žemės sklypo planą, patikrina, ar žemės sklypo ribos atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas; ar žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šiuo atveju tai buvo patikrinta ir nenustatyta, kad pareiškėjams priklausantį statinį kirstų automagistralei suformuoto sklypo ribos, todėl (esant ir visoms kitoms reikiamoms sąlygoms) pagrįstai buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Skundžiamas įsakymas priimtas, nes to reikalauja Nuostatų 84¹.1.1. punktas. Nei šiuo įsakymu, nei magistralinio kelio A1 kadastrinių duomenų įrašymu kadastro žemėlapyje pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovai laikėsi Nuostatų 100 punkte esančio reikalavimo, kad į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Pareiškėjai ir neįrodinėja, kad jiems priklausančios kiemo aikštelės ribos buvo įregistruotos kadastre ir tai buvo kliūtis patvirtinti magistralės sklypo ribas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuojamas nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimas. Šiuo atveju kiemo aikštelė įregistruota kaip kito nekilnojamojo daikto priklausinys. Priklausiniai gali būti registruojami ir be atskiro unikalaus numerio, tačiau iš šio straipsnio formuluotės galima spręsti, kad jie gali ir turėti atskirą numerį, ir gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tik nekilnojamojo turto savininkas sprendžia, kaip turi būti įregistruotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas.

Šiuo atveju pareiškėjai, jeigu jie mano, kad pažeista jų nuosavybės teisė, šią teisę ginti gali vadovaudamiesi CK 4.93, 4.95, 4.98 straipsniais bendros kompetencijos teisme, pasirinkdami jiems priimtiną tų teisių gynimo būdą.

Pareiškėjai gindami savo teises nurodo ir aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 5.1 punkto ir 14 punkto nuostatas, taip pat STR 2.06.01:1999 10 lentelės 3.1, 6.1 punktus ir įrodinėja, kad prekybos ir restorano patalpoms priklauso tam tikras automobilių aikštelių plotas, kuriame turi tilpti atitinkamas skaičius automobilių. Tačiau, nurodytų STR nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes, visų pirma, pareiškėjai teigia, kad kiemo aikštelė ir yra ta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri jiems priklauso nuosavybės teise (tokiu atveju jie turėtų ginti savininkų teises); antra, nurodyti STR skirti statybai ir teritorijų planavimui. STR 2.02.02:2004 1 punkte nustatyta, kad šis statybos techninis reglamentas taikomas rengiant visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrengiamų visuomeninės paskirties patalpų projektus, taip pat rekonstruojant ir remontuojant šiuos ar kitokius pastatus, įrengiant juose visuomeninės paskirties patalpas. Šis statybos techninis reglamentas taikomas rengiant detaliuosius planus, visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrengiamų visuomeninės paskirties patalpų projektus, taip pat rekonstruojant ir remontuojant šiuos ar kitokius pastatus, įrengiant juose visuomeninės paskirties patalpas. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, skirtas teritorijų detaliajam planavimui ir jame pateikiami orientaciniai, o ne privalomi duomenys (10 lentelėje).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 51 VĮ-(14.51.2.)-204 yra teisėtas ir pagrįstas visas, byloje nenustatyta, kad šiuo įsakymu valstybinės žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priskirta pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančių kiemo statinių – automobilių stovėjimo aikštelės – 43 kv. m. dalis. UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas automagistralės planas, taip pat ir tarp taškų Nr. 63 ir Nr. 62, jokių Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų nekilnojamųjų daiktų ribų nekerta, todėl šis planas parengtas nepažeidžiant pareiškėjų teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendė:

J. Č. ir D. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.