Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. Č. ir jo atstovei adv. L. G., atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui Gediminui Ratkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M. ir E. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai siekia padidinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, prijungiant automobilių stovėjimo aikštelę, per kurią yra vienintelis įėjimas į pastatą – parduotuvę ir restoraną, bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį pareiškėjams ir G. M.. Atsakovė neleido didinti ginčo žemės sklypo ploto, motyvuodama tuo, kad sklypo didinimas galimai turėtų neigiamų pasekmių tvarkant automagistralės ir jos prieigų infrastruktūrą, šalia sklypo planuojama statyti prekybos-pramogų centrą, rekonstruoti esamą turgavietę ir įrengti naują infrastruktūrą, reikalingą statiniams eksploatuoti. Pareiškėjų teigimu, pagal esamą teisinį reglamentavimą žemės sklypo prie nuosavybės teisėmis turimų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų viešosios paskirties pastatų formavimui ir dydžio nustatymui reikšminga aplinkybė – kad sklypas būtų tinkamas jame esančius pastatus naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie dviejų aukštų nuosavybės teisėmis priklausančio prekybinės paskirties pastato, yra faktiškai naudojama. Ji buvo inventorizuota dar 1998 m., o tai, kad atliekant kadastro duomenų fiksaciją aikštelė nebuvo pažymėta plane, nepaneigia nuosavybės teisių į ją ir faktinio naudojimo. 2005 m. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas, nustatyta tvarka suderintas, jame parodyta aikštelė. Pažymėtina, kad pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys pastatai nepatenka į savivaldybės patvirtintą pertvarkomą teritoriją, tačiau aikštelės vietoje numatytas privažiavimo kelias ir automobilių statymo aikštelė, priskiriama planuojamos rekonstruoti turgavietės ir prekybos-pramogų centro statinių eksploatacijai. Mano, kad savivaldybės sprendimas, kuriuo patvirtinta teritorijos dalies išvystymo koncepcija, priskirtina specialiojo teritorijų planavimo proceso specialiojo plano rengimo etapui. Ginčo teritorijos dalies specialusis planas dar nėra parengtas ir patvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl savivaldybės sprendimas, kuriuo patvirtinta išvystymo koncepcija, nelaikytinas specialiuoju planu, nustatančiu privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens planavimo dokumentams rengti. Mano, kad ginčo sklypo naudojimas neprieštarauja šiai koncepcijai. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas neparemtas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. palaikė pareiškėjų skundą (b. l. 129-131).

Nurodė, kad asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie jam ir pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančio dvejų aukštų prekybinės paskirties pastato, susidedančio ir restorano ir parduotuvės, jau buvo prieš G. M. įsigyjant pastato dalį ir yra naudojama iki šiol. Ji buvo inventorizuota 1998 m., įvardinta kaip kiemo aikštelė. 2005 m. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas, jį patvirtino Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, plane parodyta aikštelė. Mano, kad detaliojo plano koncepcijoje nurodytas parkingas Nr. 5 parodytas klaidingai, stovėjimo aikštelės suprojektuotos ant pėsčiųjų tako, nepaliktas įėjimas į pastatą, neįgaliųjų pravažiavimo takas, kitos aikštelės turėtų priklausyti gretimiems prie ginčo pastato esantiems pastatams.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 1960 m. kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams (nuo 2005-02-04) ir G. M. (nuo 1999-12-06). 55/100 dalys aikštelės priklauso patalpai Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuosavybės teise valdo G. M., o 45/100 dalys priklauso patalpai Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuosavybės teise valdo pareiškėjai. Minėtos patalpos yra prekybinės paskirties pastate – restorane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams taip pat minėtu adresu nuosavybės teise nuo 2005-02-04 priklauso du ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o E. V. nuosavybės teise nuo 2003-03-07 priklauso prekybinės paskirties pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16, 19-20, 21-22).

Nustatyta, kad G. M. priklausanti patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate – restorane (duomenys neskelbtini), 2007-01-02 nuomos sutartimi Nr. 1 iki 2017-01-02 išnuomota UAB „Bilduko virtuvė“ (b. l. 132-133). Duomenų apie šio juridinio fakto įregistravimą nekilnojamojo turto registre nenustatyta.

Įrašai Nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad E. V. priklausantis pastatas – parduotuvė Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-07-01 iki 2014-05-20 išnuomota UAB „Gintarinė vaistinė“, o pareiškėjams priklausanti dalis kiemo aikštelės nuo 2010-07-13 išnuomota UAB „Maxima Lt“ (b. l. 13-16).

Nustatyta, kad 2005 m. parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane pažymėta aikštelė „A“; planas 2006 m. suderintas su Vievio seniūnijos seniūnu, Elektrėnų savivaldybės vyr. architektu, Elektrėnų sav. žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi (b. l. 37). Remiantis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, 1960 m. aikštelė schemoje pažymėta „A1“, yra ties pastatu – restoranu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys užfiksuoti 2001-10-24 (b. l. 39-43). Iš pateikto plano matyti, kad A1 aikštelė yra faktiškai naudojama (b. l. 33).

2011-12-28 pareiškėjai ir G. M. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją, prašydami leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, (duomenys neskelbtini) (b. l. 53).

2012-02-09 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-107 pareiškėjams ir G. M. leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, formuojant naudojamą valstybinės žemės sklypą pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (b. l. 24).

2012-02-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius parengė Žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, kuriuose numatyta formuojamo žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis, esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai bei kitos sąlygos, parengta preliminari žemės sklypo ribų schema (b. l. 25-27).

2012-04-25 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-125 pritarta UAB „Projestos projektai“ siūlomai Vievio m. teritorijos tarp Vilniaus ir Kauno g. išvystymo koncepcijai (b. l. 72).

2012-05-08 pareiškėjas J. Č. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas leisti prie rengiamo žemės sklypo plano prijungti 300 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypą, naudojamą kaip komercinio pastato automobilių stovėjimo aikštelė (b. l. 28).

2012-05-16 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. 03.2-07-711 informavo pareiškėją, kad jo prašymas atmetamas, nes keisti išduotus plano rengimo reikalavimus nėra teisinio pagrindo, o sklypo didinimas turėtų neigiamų pasekmių tvarkant magistralės ir jos prieigų infrastruktūrą (b. l. 30).

2012-06-12 pareiškėjas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių, pakartotinai prašydamas leisti rengti planą, padidinant naudojamo žemės sklypo plotą; nurodė, kad prašoma prijungti sklypo dalis nepatenka į automagistralės ribų planą (b. l. 31).

2012-06-22 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. 03.2-07-894 informavo pareiškėją, kad prašymas netenkinamas, nes šalia sklypo (duomenys neskelbtini) planuojama statyti prekybos-pramogų centrą, rekonstruoti esamą turgavietę, įrengti naują infrastruktūrą, reikalingą statiniams eksploatuoti (automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimo kelius). Preliminarios pareiškėjų sklypo ribos ir konfigūracija nustatyta pagal registracinės bylos duomenis (b. l. 34).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas, ar yra pagrindas leisti pareiškėjams rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, padidinant šio sklypo plotą šalia pastatų esančios aikštelės plotu.

1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (redakcija, galiojusi iki 2012-11-24) 8 str. 2 d. nustatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 9 str. 2 d., asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.

Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2.3 p. nustatyta, jog Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Remiantis Taisyklių 2.4 p., žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Detaliųjų planų ir žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01), 21 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – Aprašas), nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Pagal Aprašo 4.1 p., rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Pagal Aprašo 12.1 p., pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai. Prie prašymo pridedami dokumentų, patvirtinančių statinių, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos, naudojamo žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitų dokumentų, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, kopijos, kai prašoma suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Aprašo 16.3 p. nustatyta, kad preliminarioje žemės sklypo ribų schemoje, kuri yra žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas, siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjams leista rengti esamiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, tačiau pareiškėjai siekia, kad į šį sklypo plotą būtų įtrauktas ir valstybinės žemės plotas, užimtas faktiškai naudojamos aikštelės. Atsakovė leisti atlikti minėtus veiksmus motyvuodama tuo, kad preliminarios žemės sklypo plano ribos ir konfigūracija nustatyti pagal pateiktus kadastro bylos duomenis, prašomas sklypo ploto padidinimas prieštarautų visuomenės interesams pagal numatomą teritorijos dalies pertvarkymą.

Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2012-04-22 sprendimu Nr. TS-125 patvirtino Vievio miesto teritorijos dalies tarp Vilniaus ir Kauno gatvių išvystymo koncepciją, pagal kurią planuojama statyti prekybos-pramogų centrą, rekonstruoti esamą turgavietę, įrengti naują infrastruktūrą, reikalingą statiniams eksploatuoti (automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimo kelius). Iš pateikto plano matyti, kad į pertvarkomą teritoriją patenka pareiškėjų prašomas prijungti žemės plotas, t. y. šioje vietoje planuojama automobilių statymo aikštelė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje adm. byloje Nr. A858-1731/2010 pažymėjo, kad administracijos direktorius, formuodamas žemės sklypą, turi atsižvelgti: 1) individualaus pobūdžio aktas privalo būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2) detaliojo planavimo metu turi būti įvertinta planuojamos teritorijos esama būklė; 3) privaloma atsižvelgti į koncepciją, tačiau būtina vertinti ir kitus aspektus, kadangi koncepcijos turinys „nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą“; 4) privaloma įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes.

Nustatyta, kad pareiškėjams ir G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties pastatas ir kiemo aikštelė, tenkanti šiam pastatui. Atsakovė nurodo, kad kiemo aikštelė pagal kadastro bylos duomenis nėra tapati pareiškėjų nurodomai. Kadastro bylos duomenimis, kiemo aikštelė, kuri įrengta 1960 m., plane 2012-03-22 pažymėta kaip „A1“ (b. l. 39-43); nekilnojamojo turto registro duomenimis, kiemo aikštelė įrengta 1960 m. (b. l. 13-16); pateikti planai patvirtina, kad aikštelė faktiškai naudojama pagal paskirtį šalia turimų statinių (b. l. 32-33). Pateiktoje 1996 m. schemoje kiemo aikštelė nepažymėta (b. l. 58). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, jog faktiškai naudojama aikštelė, kadastro duomenų byloje užfiksuota kaip A1, yra tapati aikštelei, nurodytai nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad teismas 2012-08-14 nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė (b. l. 65), atsakovė tokių duomenų nepateikė, tik nurodė, kad aikštelė yra kelio komplekso inžinerinis statinys, dėl kurio registravimo bus pradėti rengti dokumentai (b. l. 67). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad detaliojo planavimo metu planuojamos teritorijos būklė nebuvo pakankamai įvertinta, neatsižvelgta į faktines ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes, tuo tarpu atsakovės teiginiai dėl galimai neigiamos įtakos visuomenės reikmėms nėra objektyviai pagrįsti faktiniais duomenimis.

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių Kauno g. 24, Vievyje, plotą automobilių stovėjimo aikštelei, nepagrįstas. Atsakovė įpareigojama atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 90 str.).

Pareiškėjai, formuluodami skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo Elektrėnų savivaldybės administracija informavo pareiškėjus apie atsisakymą tenkinti jų prašymą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjų prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjams nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.