- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- I1-577-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02236-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Pravieniškių PN-AK), 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK, skundžiamu laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01 buvo apgyvendintas III būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Kalinimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. dirbtinis apšvietimas visiškai neatitiko higienos normų reikalavimų, nes pagal Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 p. dirbtinė dieninė gyvenamų patalpų apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx., o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu fiksuodavo pažeidimus, nes dirbtinis apšvietimas būdavo ne aukštesnis nei 38 lx. Apšvietimas visą parą buvo kaitrinėmis lemputėmis, o dieninis apšvietimas turėjo būti liuminescencinėmis arba LED lemputėmis. Nurodo, kad jis ir kiti nuteistieji dėl netinkamo apšvietimo rašė skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, nustatyti pažeidimai nebuvo šalinami.
Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo rašyti, skaityti ar užsiimti kitokia veikla, nes tam trūkdavo apšvietimo, susilpnėjo, peršėjo ir skaudėjo akys. Dėl akių du kartus 2019 m. spalio mėnesį kreipėsi į gydytoją terapeutą, nes okulisto nėra. Jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Pareiškėjas teigia, kad to pasėkoje patyrė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą, atsirado galvos skausmai.
Atsakovės atstovė Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad M. D. laikotarpiu nuo 2018-11-11 iki 2019-10-01 Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi Pataisos namų Pirmajame sektoriuje į 3-io būrio 1-ąją gyvenamąją patalpą. Pažymi, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas ir į kitas pataisos įstaigas, t. y. Kauno tardymo izoliatorių.
Nurodo, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigos patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencines ir LED lemputės. Pažymi, kad nuteistieji dažnai patys piktybiškai gadina ir laužo valstybės turtą - niokoja šviestuvus, daužo lemputes, sugadina elektros instaliaciją ir kt. Dėl to sudėtinga užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų vykdymą. 2019-01-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos Kaišiadorių skyrius (toliau-NVSC Kaišiadorių skyrius) atliko patikrinimą. Patikrinimo akte Nr. PA-256 nurodyta, jog Pirmojo sektoriaus 3-io būrio 31 brigados l-e ir 2-e gyvenamosiose patalpose nustatyti pažeidimai pagal HN 134:2015 14 p. reikalavimus. 2019-04-29 Pravieniškių PN-AK raštu Nr. S-9678 informavo NVSC Kaišiadorių skyrių, kad nustatytas HN 134:2015 14 p. pažeidimas yra pašalintas - sudėtos naujos liuminescencinės šviesos lempos. 2019-06-03 NVSC Kaišiadorių skyrius atliko patikrinimą. Patikrinimo akte Nr. PA-4060 nurodyta, jog Pirmojo sektoriaus 3-io būrio 31 brigados l-e ir 2-e gyvenamosiose patalpose nustatyti pažeidimai pagal HN 134:2015 14 p. reikalavimus. 2019-09-09 Pravieniškių PN-AK raštu Nr. S-21900 informavo NVSC Kaišiadorių skyrių, kad nustatytas HN 134:2015 14 p. pažeidimas yra pašalintas - pakeisti nauji liuminescencinės lempos šviestuvai.
Pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2018-11-11 iki 2019-10-01, į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų ir kančių, orumo pažeidimo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti prastas apšvietimas, nesikreipė. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jis realiai jautė kokią nors emocinę depresiją ar dvasinius išgyvenimus.
Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui M. D. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl apšvietimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (minėta, toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pravieniškių PN-AK (toliau – ir Įstaiga) privalo užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 numatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.
Iš bylos rašytinių duomenų (b. l. 20-21) nustatyta, jog 2019-01-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos Kaišiadorių skyrius (toliau-NVSC Kaišiadorių skyrius) atliko patikrinimą ir Patikrinimo akte Nr. PA-256 nurodė, jog Pirmojo sektoriaus 3-io būrio 31 brigados l-e ir 2-e gyvenamosiose patalpose nustatyti pažeidimai pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. reikalavimus. 2019-04-29 Pravieniškių PN-AK raštu Nr. S-9678 informavo NVSC Kaišiadorių skyrių, kad nustatytas HN 134:2015 14 p. pažeidimas yra pašalintas - sudėtos naujos liuminescencinės šviesos lempos (minėto rašto 1 p.).
Iš pareiškėjo pateikto 2019-07-30 NVSC Kaišiadorių skyriaus atsakymo į pareiškėjo skundą (b. l. 6-7) matyti, kad NVSC Kaišiadorių skyrius 2019-05-07 patikrinimo metu nustatė, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 3-io būrio l-e gyvenamojoje patalpoje nepašalinti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. reikalavimų pažeidimai.
2019-09-09 Pravieniškių PN-AK raštu Nr. S-21900 (b. l. 22) informavo NVSC Kaišiadorių skyrių, kad 2019-06-03 NVSC Kaišiadorių skyriaus Patikrinimo akte Nr. PA-4060 nurodyti Pirmojo sektoriaus 3-io būrio 31 brigados l-e ir 2-e gyvenamosiose patalpose nustatyti pažeidimai pagal HN 134:2015 14 p. reikalavimus yra pašalinti - pakeisti nauji liuminescencinės lempos šviestuvai (minėto rašto 2 p.).
Naudojamos lempos (lemputės) po tam tikro laikotarpio perdega, todėl jos keičiamos naujomis. Byloje nepaneigta ir atsakovės atstovės nurodyta aplinkybė, kad nuteistieji dažnai patys niokoja šviestuvus, daužo lemputes, sugadina elektros instaliaciją ir kt. Teisės aktai nenumato, kad Pravieniškių PN-AK privalo fiksuoti duomenis apie paprastuosius remontus, todėl nėra galimybės nustatyti, kada buvo keičiami šviestuvai, lempos (lemputės) pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Įvertinus minėtus bylos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01 3 (tris) kartus nedideliais laikotarpiais buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl tinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimui buvo naudojamos kaitrinės lemputės, dėl jų labai skaudėdavo akys. Iš 9 (devynių) PVM sąskaitų – faktūrų (b. l. 38-49) matyti, jog Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2019-11-27 iš UAB „ELGRANDAS“ (jos veikla - didmeninė prekyba elektrotechnikos produkcija Lietuvoje bei kitose Europos šalyse) pirko liuminescencines ir LED lempas, šviestuvus ir kitas elektros prekes. Iš Pravieniškių PN-AK pateiktos 2019-11-08 pažymos Nr. 77-1710 (b. l. 19) matyti, jog Įstaigos patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencines ir LED lempos, tai matyti ir iš Pravieniškių PN-AK atsakymų NVSC Kaišiadorių skyriui (b. l. 20-21 ir 22). Byloje nėra įrodymų, kad apšvietimui buvo naudojamos kitos rūšies lemputės (lempos). Taigi, nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog gyvenamųjų patalpų apšvietimui buvo naudojamos kaitrinės lemputės, kenkiančios akims.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis negalėjo rašyti, skaityti ar užsiimti kitokia veikla, nes tam trūkdavo apšvietimo, susilpnėjo, peršėjo ir skaudėjo akys. Dėl akių du kartus 2019 m. spalio mėnesį kreipėsi į gydytoją terapeutą, nes okulisto nėra. Jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Pareiškėjas teigia, kad to pasėkoje patyrė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą, atsirado galvos skausmai.
Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2018-11-11 iki 2019-10-01, į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų ir kančių, diskomforto nesikreipė (b. l. 23). Pareiškėjas 2019-09-24 kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus ir skundėsi bėrimais sėdmenų srityje, jam diagnozuotas kontaktinis dermatitas, nusiskundimų dėl regos sutrikimų nuo 2018-11-11 iki 2019-10-01 medicininėje kortelėje nėra (b. l. 27 ir 28). Taigi, pareiškėjo nurodytos teisinės pasekmės – pablogėjęs regėjimas ir atsiradę galvos skausmai nėra patvirtinti pareiškėjo sveikatos istorijos duomenimis.
Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).
Kaip jau nurodyta, laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01 tris kartus nedideliais laikotarpiais buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl tinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo. Teismo nuomone, pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-10-01 buvo pažeista pareiškėjo M. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (dėl apšvietimo) tris kartus nedideliais laikotarpiais.
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. D. reikalavimą dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.