- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-90-462/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01247-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013-03-12 apie 00.49 val., Klaipėdoje, adresu Vėtros g. 3A, vairavo automobilį Mercedes-Benz V230, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas vairavimo teisės, nepasirinko reikiamo saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė greta stovėjusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais A. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-04 nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir paskyrė jam 1 600 Lt dydžio baudą; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., paskyrė jam 26 paras administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu A. K. paskirtas administracines nuobaudas teismas subendrino ir skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 26 paras administracinio arešto. Teismas A. K. skirtą 26 parų administracinį areštą nustatė atlikti tik poilsio dienomis, nustatant šešių mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas A. K. išaiškino, kad jam pažeidus teismo nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, šią tvarką teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine administracinio arešto atlikimo tvarka.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-11-11 buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Teikimas dėl nuobaudos pakeitimo A. K., kadangi A. K. per nustatytą 6 mėnesių terminą administracinio arešto neatliko.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus teikimą tenkino ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutarimu A. K. paskirtą administracinio arešto atlikimo tvarką, kuria paskirta 26 parų administracinį areštą atlikti poilsio dienomis per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įprastine įstatyme nustatyta 26 parų administracinio arešto atlikimo tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį ir 26 parų arešto nuobaudą pakeisti į piniginę nuobaudą.
Skunde A. K. nurodo, kad paskirtos nuobaudos neatliko dėl užimtumo darbe, nes nuo 2011 metų dirba UAB „Mersana“ darbų vadovu. Jo darbas tiesiogiai yra susijęs su komandiruotėmis, nes jam nuo 2013-05-10 iki 2013-10-09 teko dirbti be išeiginių Vilniuje, Plungės, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Skuodo, Telšių, Šiaulių rajonuose, nes UAB „Mersana“ užsiima ne tik automobilių remontu, tačiau tvarko ir gyvenamųjų namų gerovę – išlygina gruntą, pasėja žolę, ją prižiūri. Atsižvelgiant į tai, jog šie darbai atliekami tik pavasario-vasaros-rudens sezonu metu, todėl dėl svarbių ir objektyvių priežasčių negalėjo atlikti nuobaudos – 26 parų arešto atlikti poilsio dienomis. Dėl šių aplinkybių teisme gautas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Teikimas dėl nuobaudos pakeitimo, nes per nustatytą 6 mėnesių terminą neatliko administracinio arešto.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. toliau skunde pažymi, kad su apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi nesutinka, nes nurodė objektyvias, svarbias aplinkybes, jog nuo 2013-05-10 iki 2013-10-09 pagal pridedamas paslaugų sutartis tvarkė gyvenamųjų namų gerbūvį Vilniaus, Plungės, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Skuodo, Telšių, Šiaulių apskrityse, rajonuose. Be to, įprastinė įstatyme nustatyta 26 parų administracinio arešto atlikimo tvarka neigiamai paveiktų jo darbinę karjerą, santykius su darbdaviais, padidintų socialinę atskirtį nuo artimųjų, visuomenės, taip pat tai būtų negatyvus veiksnys UAB „Mersana“ verslo vystymo perspektyvoje, todėl teismo prašo pakeisti 26 parų arešto nuobaudą į piniginę nuobaudą, nes sezono metu uždirbo lėšų ir gali sumokėti piniginę nuobaudą.
Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutarimą palikti nepakeistą.
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi pagrįstai tenkino Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Teikimą ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutarimu A. K. paskirtą administracinio arešto atlikimo tvarką, kuria paskirta 26 parų administracinį areštą atlikti poilsio dienomis per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, įprastine įstatyme nustatyta 26 parų administracinio arešto atlikimo tvarka.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2013-04-04 nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir paskyrė jam 1 600 Lt dydžio baudą, ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., paskyrė jam 26 paras administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, apylinkės teismas A. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrino ir skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 26 paras administracinio arešto. Teismas A. K. skirtą 26 parų administracinį areštą nustatė atlikti tik poilsio dienomis, nustatant šešių mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. A. K. teismas išaiškino, kad jam pažeidus teismo nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, šią tvarką teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine administracinio arešto atlikimo tvarka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas šio nutarimo neskundė, todėl nutarimas 2013-04-25 įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, nuo šios datos prasidėjo šešių mėnesių terminas, skirtas pažeidėjui atlikti 26 parų administracinį areštą poilsio dienomis.
Pažymėtina tai, kad byloje esantis 2013-05-17 rašytinis susitarimas patvirtina, kad pažeidėjas A. K. yra informuotas, jog pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutarimą administracinį areštą poilsio dienomis turi atlikti Klaipėdos apskrities VPK areštinėje. Šis rašytinis susitarimas patvirtina, kad pats pažeidėjas raštu nurodė, jog dėl grafiko arešto atlikimui sudarymo į areštinę turi nuvykti savo iniciatyva (b. l. 35).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso XXXI skirsnyje reglamentuotas Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesas (ATPK 336-339 straipsniai). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 337 straipsnyje nustatyti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo ypatumai. Jeigu asmuo pažeidžia rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) jam nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, šią tvarką teismas (teisėjas) savo sprendimu gali pakeisti įprastine administracinio arešto atlikimo tvarka (ATPK 337 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog A. K. per teismo nustatytą laikotarpį į Klaipėdos apskrities VPK neatvyko ir nuobaudos neatliko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas paskirtą administracinį areštą, kuris buvo nustatytas atlikti poilsio dienomis per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti įprastine įstatyme nustatyta administracinio arešto atlikimo tvarka.
Pažeidėjas pateiktą skundą iš esmės grindžia tuo, kad paskirtos nuobaudos neatliko dėl didelio užimtumo darbe, nes nuo 2011 metų dirba UAB „Mersana“ darbų vadovu. Pažeidėjas akcentuoja, kad nuo 2013-05-10 iki 2013-10-09 pagal pridedamas paslaugų sutartis tvarkė gyvenamųjų namų gerbūvį Vilniaus, Plungės, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Skuodo, Telšių, Šiaulių apskrityse, rajonuose. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pirmiausia, pažymėtina tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-04 nutarimu A. K. skyręs 26 parų administracinį areštą ir nustatęs jį atlikti tik poilsio dienomis, tokiu būdu iš karto palengvino pažeidėjo teisinę padėtį, leisdamas jį atlikti ne darbo dienomis. Tačiau šio teismo nustatyto lengvesnio administracinės nuobaudos įvykdymo būdo pažeidėjas neįvertino.
Antra, akcentuotina tai, kad pažeidėjas tik 2013-10-22 parašė pasiaiškinimą (b. l. 36). Šios aplinkybės leidžia teigti, pažeidėjas daugiau nei penkis mėnesius laiko jokia forma net nebandė informuoti Klaipėdos apskrities VPK su kuria 2013-05-17 pasirašė susitarimą dėl to, kad sudaryti grafiką arešto atlikimui į areštinę turi atvykti savo iniciatyva. Tai yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekaip net nebandė pateisinti savo elgesio, kontaktuoti su Klaipėdos apskrities VPK. Dėl šių aplinkybių pažeidėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pažeidėjas pateiktame skunde taip pat prašo 26 parų arešto nuobaudą pakeisti į piniginę nuobaudą. Tačiau toks skundo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. ATPK nenumato galimybės paskirtą administracinį areštą pakeisti į baudą, todėl tenkinti tokį reikalavimą nėra net juridinio pagrindo. Todėl Apygardos teismas dėl šio reikalavimo daugiau nepasisako.
Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra jokio pagrindo. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kartu atkreiptinas Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininko dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso XXIII1 skirsnis reglamentuoja Apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų (ATPK 302² str. – 302¹⁵ str.). Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui (ATPK 302² str.).
Tuo tarpu Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso V skyriuje. Kaip jau minėta, Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo proceso tvarka nustatyta ATPK XXXI skirsnyje. Be to, kaip nurodė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamosios nutarties rezoliucinėje dalyje, nutartis per 20 dienų nuo jos priėmė dienos gali būti skundžiama skundu Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą (b. l. 44).
Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas pateiktame atsiliepime nepagrįstai įvardija, jog tai yra atsiliepimas į apeliacinį skundą bei prašo A. K. apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutarimą, kuris šiuo atveju net nėra skundžiamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju pažeidėjas skundu, o ne apeliaciniu skundu, prašo panaikinti ne 2013-04-04 nutarimą, o 2013-12-03 nutartį, kuria nustatyta paskirtą 26 parų administracinį areštą atlikti įprastine įstatyme nustatyta administracinio arešto atlikimo tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 337 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiamas.