- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- I3-5024-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00399-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Skuodo rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Greta Motiejūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2020-04-21 įsakymu Nr. Al-292 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Skuodo rajono savivaldybės gydytojui (vyriausiajam specialistui) P. P.” (toliau – ir ginčijamas įsakymas) paskirtą nuobaudą –pastabą.
Pareiškėjas teigia, kad atidžiai susipažinęs su Administracijos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020-04-20 išvada Nr. (4,1.23) - R2-978, nerado jokių duomenų apie tai, kokius ir kada sprendimus priimdamas nevengė asmeniškumų. Tvirtina, kad iš tikrųjų, tokių sprendimų nėra priėmęs, todėl yra nubaustas už tai, ko nepadarė. Pažymi, kad Išvadoje taip pat neaptiko nė vieno fakto, patvirtinančio nesąžiningą elgesį, nes tarnyba niekada nepiktnaudžiavo ir nesinaudojo padėtimi savanaudiškais tikslais. Nurodo, kad taip pat yra apkaltintas už tai, kad viešai pateikė negatyvią informaciją. Teigia, kad įstatymo nuostatos nedraudžia valstybės tarnautojui teikti negatyvią informaciją. Mano, kad yra nubaustas už VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau - ir PSPC) darbo kritiką ir rekomendaciją pacientams, ilgai laukiantiems priėmimo pas šeimos gydytoją VšĮ Skuodo PSPC pasirinkti šeimos gydytoją, dirbantį VšĮ Mosėdžio PSPC. Mano, kad naudojimasis konstitucinėmis teisėmis: teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą negali būti pripažintas atsakomybę sukeliančiu tarnybiniu nusižengimu.
Argumentuoja, jog tai, kad tarnybinė nuobauda yra persekiojimo už kritiką pasekmė, patvirtina atsakovės 2020-03-06 raštas Nr. (4.1.23) - R2-570 „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų”, kuriame pareiškėjui priskiriama atsakomybė ne tiktai už jo, bet ir Skuodo rajono gyventojo D. S. žodžius bei pokalbio toną. Tvirtina, jog kadangi neatsistatydino, po savaitės buvo gautas VšĮ Skuodo PSPC kolektyvo pareiškimas, pagal kurį pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Teigia, kad Teisės personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojos nuo praėjusių metų vasaros pabaigos yra aktyvios mobingo prieš pareiškėją dalyvės, tačiau pareikštas nušalinimas komisijos narėms nebuvo patenkintas. Mano, kad komisijos narės veikė šališkai ir neobjektyviai vertino išsakytą kritiką VšĮ Skuodo PSPC. Argumentuoja, jog komisijos šališkumą patvirtina ir tas faktas, kad pvz., į pateiktus klausimus pareikalauta atsakyti tą pačią dieną, balandžio 16 d., o VšĮ Skuodo PSPC pateikti informaciją nustatytas 5 dienų terminas.
Stebisi užduotas 3-iu klausimu. Pažymi, kad klausimus redagavo komisijos narė A. B., kuri 2020-03-06 paruošė reikalavimą atsistatydinti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Teigia, kad ji planavo susidorojimą su pareiškėju ir išdrįso įžūliai paklausti, dėl kokių aplinkybių pareiškėjas išsakė mintis apie susidorojimą. Argumentuoja, kad A.B.atvirai tyčiojasi iš pareiškėjo ir žemina jo orumą.
Teigia, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė ir todėl, kad viešai išsakyta kritika VšĮ Skuodo PSPC adresu yra pagrįsta. Nurodo, kad veiklos prioritetas - pasiekti, kad Skuodo rajono savivaldybėje dirbtų toks gydytojų skaičius, kuris užtikrintų savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Tvirtina, kad VšĮ Skuodo PSPC tai padaryti nesugeba, tačiau blokuoja visas pareiškėjo pastangas įdarbinti naujus gydytojus. Paaiškina, kad jau 2017 metais kilo konfliktas tarp pareiškėjo ir minėto PSPC direktoriaus V. K. dėl gydytojos S. L. įdarbinimo. Nors gyventojai skundėsi, kad tenka ilgai laukti priėmimo pas šeimos gydytoją, pritraukti VšĮ Mosėdžio PSPC gydytojus aptarnauti Skuodo miesto pacientus sulaukė didžiulio pasipriešinimo. Mano, kad V. K. yra nesavikritiškas, tačiau seniai dirbdamas Skuode turi įtakingų asmenų palaikymą. Nurodo, kad Audito ataskaitoje apie Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą Skuodo rajono viešosiose įstaigose nurodyta, kad VšĮ Skuodo PSPC nesudaryta darbo taryba, kad vadovaujamasi visiškos materialinės atsakomybės sutartimis, kurios neturi juridinės galios. Teigia, kad tai charakterizuoja V. K. kaip autokratišką ir nekompetentingą įstaigos vadovą, tačiau jam už padarytus pažeidimus tarnybinės nuobaudos netaikomos. Nurodo, kad Audito ataskaitą apie darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą Skuodo rajono viešosiose įstaigose Nr. KADV3-4 galima rasti Skuodo rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos internetiniame puslapyje adresu: https://www.skuodas.lt/wp-content/uploads/2020/02/2019-10-04-ATASKAITA-DK-nuostatu-taikymas.pdf.
Pažymi, kad valstybinės ligonių kasos reitinguoja Lietuvos gydymo įstaigas, jos vertinamos pagal gerus darbo rezultatus (toliau – ir GDR), ir skatinamos pagal pasiektus rodiklius. Argumentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019-12-16 paskelbtą reitingą VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras už gerus darbo rezultatus surinko 3 sąlyginius vienetus, kurie reitingų lentelėje lėmė 406 vietą iš 409. Vertinama pagal 16 rodiklių, iš kurių net 14 priskiriami šeimos gydytojo komandai. Nurodo, kad patikrinus 2020-01-12 registraciją pas šeimos gydytoją, nustatyta, kad, pavyzdžiui priėmimo pas gydytojus V. K. ir Z. N. pacientams reikėjo laukti net 16 dienų (iki 2020-01-28). Palyginimui nurodo VšĮ Mosėdžio PSPC darbo rezultatus: surinkti 7 sąlyginiai vienetai, kurie reitingų lentelėje lėmė 376 vietą iš 409 (8 punktais aukštesnis reitingas už Skuodo PSPC), o šeimos gydytojas priima tą pačią arba kitą po registracijos dieną. Tvirtina, kad vertindamas reitingavimo rezultatus, supažindino rajono gyventojus su sveikatos priežiūros įstaigų GDR. Mano, kad tai nėra kurios nors įstaigos protegavimas, o tiktai faktinės padėties konstatavimas. Atkreipia dėmesį, jog pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos pagerinti Skuodo rajono pirminės sveikatos įstaigų darbą ne tiktai nesulaukė pritarimo, tačiau tapo persekiojimo už kritiką įrankiu. Nurodo, jog įstaigų reitingavimo pagal GDR rodiklius galima rasti valstybinių ligonių kasų internetinėje svetainėje adresu: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugos/pirmines-ambulatorines-asmens-sveikatos-prieziuros-paslaugos/Puslapiai'PAASP-ger%C5%B3-darbo-rezultat%C5%B3-rodikliai-.aspx .
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo gavus VŠĮ Skuodo PSPC medicinos kolektyvo pareiškimą, kuriame reiškiamas nepasitikėjimas pareiškėju, prašoma kuo skubiau išspręsti susidariusią komplikuotą situaciją ir, atsižvelgiant į gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo funkcijas, prašoma jo veiklos įvertinimo. Pažymi, kad Administracijos direktorius sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kuri atliko tyrimą dėl valstybės tarnautojo - pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Teigia, kad komisija 2020-03-20 įteikė valstybės pareiškėjui pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo gali būti pateiktas iki 2020-03-31 17 val. Paaiškina, kad pareiškėjas paaiškinimo nepateikė ir nepasinaudojo galimybe paprasčiausiai paaiškinti sudarytai komisijai aplinkybes ir priežastis, dėl kurių atsirado Skuodo PSPC kolektyvo skundas. Vietoj to jis apkaltino komisijos nares naudojant prieš jį mobingą, nors jokių įrodymų nepateikė nei Administracijos direktoriui nei teismui, tik dokumentus, kurie buvo būtini atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Nurodo, kad Administracijos direktorius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus bei įvertinęs susidariusią situaciją, kaip perdėtą reakciją į pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, nepagrįstą jokiais konkrečiais įrodymais, netenkino pareiškėjo prašymo dėl nušalinimo ir komisijos narėms nurodė toliau vykdyti tarnybinį patikrinimą. Pažymi, kad komisija, tęsdama tyrimą ir norėdama užtikrinti pareiškėjo teisę pakartotinai pasinaudoti galimybe pateikti paaiškinimus, bei įvertinusi tai, kad baigiasi tarnybiniam patikrinimui atlikti skirtas terminas, 2020-04-16 buvo pasikvietus pareiškėją apklausti žodžiu. Teigia, jog pareiškėjas sutiko, tačiau išgirdęs klausimus paprašė juos pateikti raštu, nes reikėjo laiko atsakymams suformuluoti. Pažymi, kad buvo sutarta, kad užteks laiko atsakyti iki sekančio dienos, t. y. 2020-04-17. Atkreipia dėmesį, jog 2020-04-17 pareiškėjas paaiškinimo vėl nepateikė, nepateikė ir prašymo pratęsti terminą paaiškinimui pateikti. Argumentuoja, kad pareiškėjo teiginys, jog jam duota tik viena diena pateikti paaiškinimus, neatitinka tikrovės: pirmą kartą komisija 2020-03-20 paprašė pateikti pasiaiškinimą iki 2020-03-31 17 val. Mano, kad 11 dienų terminas yra pakankamas tiek pasiaiškinimui, tiek reikalingiems dokumentams pateikti.
Nurodo, jog 2020-04-16 komisijos raštas, kurį pareiškėjas nurodo kaip pagrindinį, buvo įteiktas pakartotinai, po vykusios žodinės apklausos yra tik papildoma galimybė leisti pasinaudoti teisės aktuose suteikta teise pasiaiškinti. Teigia, jog pareiškėjas antrą kartą taip pat nepasinaudojo suteikta galimybe pateikti paaiškinimą, teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, todėl komisija, atlikdama galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, aiškinosi, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Siekdama įvertinti ir patikrinti visas aplinkybes, faktus ir įrodymus, komisija išnagrinėjo tyrimui reikšmingus vaizdo įrašus ir dokumentus. Pažymi, kad komisija, 2020-04-16 pakartotinai paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą, kuris galimai būtų galėjęs padėti tyrimui paaiškinti išdėstytus faktus ir pateikė klausimus, tačiau pareiškėjas paaiškinimo nepateikė, nesudarydamas komisijai galimybės išklausyti jo nuomonės dėl rašte išdėstytų aplinkybių ir faktų ir tuo apsunkindamas tyrimo eigą.
Tvirtina, jog tiriamuose dokumentuose pateikta informacija, kurios aplinkybes ir faktus galėjo paaiškinti tik Skuodo PSPC vadovas. Nurodo, kad komisija papildomai pateikė klausimus VšĮ Skuodo PSPC direktoriui. VšĮ Skuodo PSPC 2020-04-15 rašte Nr. R3-181 „Dėl informacijos pateikimo” pateikė atsakymus, kurie pateikti Administracijos 2020-04-20 išvadoje „Dėl valstybės tarnautojo P. P.tarnybinio nusižengimo”.
Nurodo tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad komisija išklausė vaizdo įrašus ir gali patvirtinti, kad tai, kas paminėta pareiškime, atitinka įraše išgirstas frazes. Teigia, kad pareiškėjas savo kalboje mini ir daugiau prieštaringų išsireiškimų apie mediciną Skuodo rajone, kurių pareiškime nepažymėta. Mano, kad pareiškėjo dalyvavimą vaizdo įrašų transliacijose aptarinėjant Skuodo rajono medicinos padėtį, kritikuojant vadovybę, valstybės tarnautojų, kitų įstaigų darbuotojų veiklą, galima vertinti kaip nepateisinamą etikos taisyklių laikymosi požiūriu.
Nurodo, jog komisija atlikusi tyrimą, pareiškėjo veiksmuose nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį. Argumentuoja, kad 2019-12-17 ir 2020-03-04 socialinio tinklo „Facebook” grupėje „(duomenys neskelbtini)” paskelbtuose vaizdo įrašuose pareiškėjas kartu su Skuodo miesto gyventoju D.S. aptarinėjo Skuodo rajono medicinos problemas. Pareiškėjas skatino rajono gyventojus naudotis VšĮ Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamomis paslaugomis, akivaizdžiai demonstravo savo simpatijas šiai įstaigai bei antipatijas VšĮ Skuodo PSPC, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Nurodo, kad pareiškėjas viešais pasisakymais sumenkino Skuodo rajono savivaldybės administracijos įvaizdį kitų įstaigų (VšĮ Skuodo PSPC) atžvilgiu, supriešino VšĮ Skuodo PSPC medikų bendruomenę su pacientais, su VšĮ Mosėdžio PSPC. Teigia, kad tai patvirtina VŠĮ Skuodo PSPC medicinos darbuotojų kolektyvo 2020-03-12 pareiškimas, kuriame reiškiamas ir nepasitikėjimas savivaldybės gydytoju (vyriausiuoju specialistu) bei prašoma jo veiklos įvertinimo.
Nurodo, kad komisija, įvertinusi pareiškėjo viešai pateiktus komentarus ir išreikštą negatyvią nuomonę apie VšĮ Skuodo PSPC veiklą, gydytojus ir administraciją, vertina, kad pareiškėjo veiksmai buvo padaryti sąmoningai, suvokiant (veikiant tyčia) ir suprantant, kad iš to gali kilti neigiamų pasekmių, šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. Atkreipia dėmesį, jog atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paaiškina, jog iki tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta gerai, du kartus skatintas vienkartine pinigine išmoka Kalėdų proga.
Sutinka su tuo, kad rašytinių sprendimų pareiškėjas nepriėmė, nes tai nėra jo funkcija, bet sprendimai gali būti priimami ir atlikti tam tikrus asmeninius veiksmus, kaip ir šiuo atveju buvo pasirinktas būdas viešai kritikuoti vieną iš kuruojamų įstaigų, o kitą reklamuoti. Tvirtina, kad prieš pareiškėją nebuvo vykdomas mobingas, o buvo vykdomos tiesioginės pareigos ir Administracijos direktoriaus pavedimus atlikti tarnybinius patikrinimus. Mano, kad pareiškėjas tokią nuomonę susidarė, nes vienu metu buvo gauti keturi skundai dėl jo veiksmų, pagal du iš jų buvo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimai, o kitus skundus nagrinėti taip pat pavesta Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus specialistams.
Atkreipia dėmesį, kad kiekvieną kartą pareiškėjas pats nerodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti. Teigia, kad panaši situacija buvo ir su pirmuoju galimo tarnybinio nusižengimo tyrimu. Vietoj to, kad paprašytas pateikti pasiaiškinimą pareiškėjas būtų jį pateikęs, jis apskundė teismui Administracijos direktoriaus įsakymą dėl sudarytos tyrimo komisijos ir taip pat nepadėjo komisijai išklausyti kaltinamosios pusės.
Pažymi, kad šios komisijos nare taip pat buvo paskirta Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja S.J., kuri rengė komisijos išvadą. Tyrimo metu vykdytos žodinės apklausos, o po to raštu pateiktus tuos pačius klausimus, pareiškėjas traktuoja kaip Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus specialistų tyčiojimąsi iš jo, nors tie klausimai buvo tik tiesiogiai susiję su jo asmeniniais veiksmais ir skunde nurodytais faktais.
Mano, jog pareiškėjo pasirinktas kritikavimo viešai metodas gal ir būtų pateisinamas, jeigu tai būtų daręs Skuodo gyventojas, o ne savivaldybės gydytojas, kuris kuruoja visų savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kurio pareiga - būti nešališku kiekvienos kuruojamos įstaigos atžvilgiu. Argumentuoja, kad kritika gali ir turi būti reiškiama, bet tik tinkamais metodais, o nesukeliant neigiamų pasekmių, t. y. įnešant sumaištį kritikuojamame kolektyve ir darant to sistemingai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-21 įsakymu Nr. Al-292 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Skuodo rajono savivaldybės gydytojui (vyriausiajam specialistui) P.P.” (b. l. 4) paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu, priimant ginčijamą įsakymą ir šiuo metu pareiškėjas eina Skuodo rajono savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) pareigas (valstybės tarnautojas).
Nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Administracijos direktoriaus 2020-03-20 įsakymu Nr. A1-234, sudarant tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Komisija 2020-04-20 pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (4.1.23)-R2-978, kurioje, be kita ko, pasiūlė pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.1, 18 punktais, atsižvelgus į Skuodo rajono savivaldybės administracijos Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020-04-20 išvadą „Dėl valstybės tarnautojo P. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo” (toliau – ir Išvada).
Siekiant nustatyti, ar ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.
Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Dėl komisijos narių šališkumo
Pareiškėjas mano, kad komisijos narės veikė šališkai ir neobjektyviai vertino išsakytą kritiką VšĮ Skuodo PSPC.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.
Anksčiau minėta, jog komisija sudaryta ir jos pirmininkas bei nariai paskirti Administracijos direktoriaus 2020-03-20 įsakymu. Komisija susideda iš komisijos pirmininkės L. B.(Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini), ir narių: A. B. (Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini)), S.J.(Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini)). Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju komisijos sudėtis atitiko Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus.
Įrodinėdamas komisijos narių šališkumą pareiškėjas nurodo, kad komisijos narė A. B. planavo susidorojimą su pareiškėju, išdrįso įžūliai paklausti, dėl kokių aplinkybių pareiškėjas išsakė mintis apie susidorojimą, atvirai tyčiojosi iš pareiškėjo ir žemino jo orumą. Teigia, kad Teisės personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojos nuo praėjusių metų vasaros pabaigos yra aktyvios mobingo prieš pareiškėją dalyvės. Argumentuoja, jog komisijos šališkumą patvirtina faktas, kad pvz., į pateiktus klausimus pareikalauta atsakyti tą pačią dieną, balandžio 16 d., o VšĮ Skuodo PSPC pateikti informaciją nustatytas 5 dienų terminas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl komisijos narių šališkumo iš esmės grindžiamos subjektyviais argumentais ir samprotavimais. Dėl Administracijos direktoriaus 2020-03-06 rašto „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų” (b. l. 11), kuriame pareiškėjui siūloma atsistatydinti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, teismas mano, jog toks pasirinktas susiklosčiusios situacijos sprendimas negali būti laikomas teisiniu bei neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, Administracijos direktoriaus 2020-03-06 raštas „Dėl atsistatydinimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų” nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – teismas šioje administracinėje byloje vertina Įsakyme bei Išvadoje padarytų išvadų dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pagrįstumą. Šiuo atveju matyti, kad komisiją sudarė trys narės, o ne tik A. B., komisijos narės nepasirašė VšĮ PSPC medicinos darbuotojų kolektyvo 2020-03-12 pareiškimo, kuris buvo pagrindas pradėti pareiškėjo veiksmų tarnybinį patikrinimą. Tirdama tarnybinį nusižengimą, komisija vertino tyrimo metu surinktą medžiagą, o ne Administracijos direktoriaus 2020-03-06 raštą. Iš pateiktų į bylą įrodymų (be kita ko, tarnybinio patikrinimo išvados) nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog tarnybinio patikrinimo komisija buvo šališka, nesiėmė priemonių objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti galimo nusižengimo aplinkybių, buvo suinteresuota paskirti pareiškėjui nuobaudą. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad į pateiktus klausimus pareikalauta atsakyti tą pačią dieną (2020-04-16), pažymėtina, jog administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui panešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą (b. l. 42) su informacija, jog pareiškėjas gali pateikti paaiškinimą iki 2020-03-31, įteiktas 2020-03-20. Darytina išvada, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, ir tam nustatytas terminas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo ilgesnis nei 1 diena (11 dienų). Kitų įrodymų ir argumentų dėl komisijos šališkumo pareiškėjas neteikia.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl komisijos narių šališkumo.
Dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su D. S. 2019-12-17 ir 2020-03-04 socialinio tinklo „Facebook” grupėje „(duomenys neskelbtini)” paskelbtuose įrašuose aptarinėjo Skuodo rajono medicinos problemas, skatino naudotis VšĮ Mosėdžio PSPC teikiamomis paslaugomis, dėstė savo nuomonę apie VšĮ Skuodo PSPC medikų kolektyvą, darbo tvarką, kokybę ir pan. Všį Skuodo PSPC medicinos darbuotojų kolektyvas 2020-03-12 pareiškimu (b. l. 43 – 45) kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės merą ir tarybą, reikšdamas nepasitikėjimą pareiškėju bei prašydamas spręsti susidariusią situaciją.
Komisija 2020-03-20 pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą (b. l. 42) informavo pareiškėją apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo- VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimo. Komisija 2020-04-16 pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, komisija 2020-04-20 surašė ir Administracijos direktoriui pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas sąmoningai, veikiant tyčia, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą – nesilaikė VTĮ įtvirtinto pagrindinio valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo - sąžiningumo ir nešališkumo, nebuvo objektyvus, priimdamas sprendimus nevengė asmeniškumų, viešai pateikė negatyvią informaciją, demonstravo savo simpatijas ir antipatijas ir išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims ir jų grupėms. Įvertinus tai, Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustatantis Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių. Neatsargumas išskiriamas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju veiką padaręs asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.
Viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Viena iš svarbiausių tarnybinio tyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).
Apibendrinęs nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.)
Iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai. Aptariamo straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vienas iš valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų yra sąžiningumas ir nešališkumas, t. y., valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.
VšĮ Skuodo PSPC medicinos kolektyvo 2020-03-12 pareiškime (b. l. 43 – 44) nurodoma, kad medicinos kolektyvo manymu, pareiškėjas pažeidė pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, o būtent - sąžiningumą ir nešališkumą; nebuvo objektyvus, priimdamas sprendimus nevengė asmeniškumų, neišklausė kitos pusės, aiškiai demonstravo savo simpatijas vienai įstaigai ir antipatijas - kitai ir rodė išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims ar jų grupėms (VšĮ Mosėdžio PSPC) bei juos protegavo; deramai neatliko savo pareigų, veikė neprofesionaliai, nebuvo vienodai teisingas, tarnaudamas visiems, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, piktnaudžiavo jam suteiktomis galiomis; tokiu būdu įstaigos darbuotojai, dirbantys sunkų ir atsakingą darbą, iš savivaldybės gydytojo (vyriausiojo specialisto) jaučia emocinį spaudimą, nuolatinį kolektyvo žeminimą ir šmeižtą.
Šioje administracinėje byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Skuodo rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytojas (vyriausiasis specialistas), socialinio tinklo svetainėje „Facebook” grupėje „(duomenys neskelbtini)” vaizdo įrašuose, paskelbtuose 2019-12-17 ir 2020-03-04, aptaria VšĮ Skuodo PSPC problemas. Vaizdo įrašuose pareiškėjas teigia, kad VšĮ Skuodo PSPC medikai tyčia kryptingai neatlieka savo paslaugų, yra „draugysčių paslaugų tinklas, švogerizmas”, įstaigos gero darbo rodiklis gauti kuo daugiau pinigų, VšĮ Skuodo PSPC pinigai paskirstomi neefektyviai, nepasiekia gydytojų, išėjus gydytojams lieka labai daug pinigų, įstaiga gali sutaupyti labai dideles lėšas, pasikelti atlyginimus, įstaigoje šeimos gydytojas, kuris yra pagrindinis pinigų nešėjas, yra visiškai nevertinamas, todėl nenori ateiti gydytojai į VšĮ Skuodo PSPC, rezidentai išvažiuoja labai supykę, negalvoja apie grįžimą, buvo nepriimta perspektyvi daktarė, dėl kurios patikimas šaltinis pasakė, jog gydytoja buvo tyčia neįdarbinta, turint slaptą tikslą nėra suinteresuota priimti naujų gydytojų, VšĮ Mosėdžio PSPC dirba geriau, ragina nepatenkintus VšĮ Skuodo PSPC teikiamomis paslaugomis prisirašyti prie Mosėdžio PSPC, teigia, kad VšĮ Skuodo PSPC nenori, kad būtų gerai, nesirūpina paprastais žmonėmis ir pan.
Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad vaizdo įrašuose išsakė anksčiau minėtą kritiką VšĮ Skuodo PSPC, tačiau nurodo, jog šiuo atveju yra apkaltintas už tai, kad viešai pateikė negatyvią informaciją bei mano, kad yra nubaustas už VšĮ Skuodo PSPC darbo kritiką ir rekomendaciją pacientams, ilgai laukiantiems priėmimo pas šeimos gydytoją VšĮ Skuodo PSPC pasirinkti šeimos gydytoją, dirbantį VšĮ Mosėdžio PSPC.
Anksčiau paminėtos VTĮ 3 straipsnio normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų sąžiningumo ir nešališkumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato” atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose H. v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, S. and M. v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; F. v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.).
Vadovaujantis LVAT dėl tarnybinės atsakomybės ir valstybės tarnautojo teisės reikšti savo nuomonę santykio, pažymėtina, kad valstybės tarnautojo ar pareigūno teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus bei kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą gali būti ribojama tik įstatymu, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau tai turi būti daroma nepaneigiant šių laisvių ir teisių prigimties bei esmės, laikantis konstitucinio proporcingumo principo, o viešai išsakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos (žr., pvz., LVAT 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2561/2011, 2019-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-556/2019).
Teismas, vertindamas anksčiau nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pareiškėjui inkriminuotos VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, būti objektyviu, priimant sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais (žr., pvz., LVAT 2012-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012, 2019-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-556/2019).
Nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu, be jokios abejonės, turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų. Pareiškėjas turi teisę laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, tačiau viešai išsakyta kritika turi būti objektyvi, pagrįsta ir nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos. Nagrinėjamu atveju sutiktina su komisijos padarytomis išvadomis, jog nors ir ne tarnybos metu bei pasinaudojant teise laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę, pareiškėjas kritiką VšĮ Skuodo PSPC išsakė pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Iš vaizdo įrašuose esančių pareiškėjo komentarų turinio akivaizdu, kad pareiškėjas, kritikuodamas VšĮ Skuodo PSPC vadovybę, valstybės tarnautojų, kitų įstaigų darbuotojų veiklą, nurodo tam tikrus neigiamus faktus apie šios įstaigos, jos darbuotojų veiklą (medikai tyčia kryptingai neatlieka savo paslaugų, yra „draugysčių paslaugų tinklas, švogerizmas”, įstaigos gero darbo rodiklis gauti kuo daugiau pinigų, VšĮ Skuodo PSPC pinigai paskirstomi neefektyviai, nepasiekia gydytojų, šeimos gydytojas yra visiškai nevertinamas, perspektyvi daktarė buvo tyčia neįdarbinta, turint slaptą tikslą nėra suinteresuota priimti naujų gydytojų, įstaiga nesirūpina paprastais žmonėmis), tačiau jų nei vaizdo įraše, nei teismui pateiktuose dokumentuose, paaiškinimuose nepagrindžia, o tik teikia savo asmeninę nuomonę. Tokie pareiškėjo neobjektyvūs (niekuo nepagrįsti) teiginiai galėjo suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie VšĮ Skuodo PSPC. Be kita ko, pareiškėjo vaizdo įraše išsakyti vertinimai, jog VšĮ Mosėdžio PSPC dirba geriau, bei raginimas, nepatenkintus VšĮ Skuodo PSPC teikiamomis paslaugomis, prisirašyti prie Mosėdžio PSPC, demonstruoja jo simpatijas, antipatijas bei išskirtinį dėmesį konkrečiai įstaigai. Pareiškėjas teigia, kad toks patarimas buvo duotas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reitingus. Teismas mano, jog tinkamas valstybės tarnautojo elgesys šiuo atveju būtų interesantui nurodyti oficialius reitingus ir pasiūlyti, įvertinus juos, pačiam pasirinkti konkrečią jo interesus tenkinančią įstaigą. Šiuo atveju vaizdo įrašuose pareiškėjas akivaizdžiai rodo antipatiją VšĮ Skuodo PSPC bei išskirtinį dėmesį VšĮ Mosėdžio PSPC, kas nėra suderinama su valstybės tarnybos etikos principais.
Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.
Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjo paaiškinimų dėl jų turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei komisijos padarytas išvadas – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėta Išvada, priėmė ginčijamą įsakymą, taip pat laikydamasis VTĮ bei Tvarkos aprašo nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės išvada, jog pareiškėjas atliko tarnybinį nusižengimą, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, yra teisinga. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog komisija, įvertinusi internete vaizdo įraše pareiškėjo paskelbtą komentarą ir išreikštą negatyvią, įrodymais nepagrįstą nuomonę apie VšĮ Skuodo PSPC, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo Įsakymo panaikinti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra, jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktas), yra švelniausia tarnybinė nuobauda, numatyta VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje. Ši nuobauda, teismo nuomone, adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais ir tenkinti skundo reikalavimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo P.P. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.