- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-146-45/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Brazys (pirm.), Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovės A. T. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-766/2008 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. T. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. T. 20 000 Lt netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, su atsakove 2006 m. spalio 30 d. buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. liepos 20 d. sudaryti buto, esančio ( duomenys neskelbtini) , pirkimo - pardavimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad jeigu per sutartyje nurodytą terminą viena iš šalių nepagrįstai vengs ar atsisakys sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaltoji šalis privalės sumokėti antrajai šaliai 20 000 Lt netesybas. Taip pat nurodoma, kad ieškovas atsakovei už butą yra sumokėjęs 20 000 Lt, tačiau atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pranešė, kad butą parduoti atsisako, todėl pagal sutarties 4 dalį privalo sumokėti 20 000 litų netesybas.
Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad netesybos negali būti priteistos, nes terminas pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dar nėra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės A. T. priteisė 10 000 Lt netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-06-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1185 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S.; iš ieškovo A. S. priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. T.. Teismas nurodė, kad nors viena šalis perdavė pagrindinės sutarties objektą (butą) valdyti kitai šaliai, o ši sumokėjo daikto kainos dalį, kas paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, tačiau sudarytame susitarime šalys aiškiai išreiškė savo valią laikyti tokius veiksmus preliminaraus susitarimo sąlygomis. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje šalys numatė netesybas už nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį per preliminarioje sutartyje nurodytą terminą. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad prievolę įvykdė tinkamai ar kad negalėjo jos tinkamai įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė 2007-05-24 pareiškimu dėl išsikėlimo nurodė, kad nutraukia 2006-10-30 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį ir atsisako A. S. parduoti butą, tačiau nenurodė, kokių 2006-10-30 preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų nesilaikė ieškovas A. S.. Teismo nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tuo pažeisdama sutartį. Remdamasis LR CK 6.63 str. 1 d. 5 p. nuostata, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nebevykdys, teismas atmetė atsakovės argumentas, kad netesybos negali būti priteistos, nes dar nebuvo pasibaigęs terminas pasirašyti buto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, atsakovės kaltė pagal LR CK 6.248 str. 1 d. preziumuojama, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad preliminariąją sutartį vykdė tinkamai ir kad ieškovas būtų pažeidęs savo įsipareigojimus pagal 2006-10-30 preliminariąją sutartį. Teismas atmetė atsakovės nurodytą motyvą, kad parduoti butą atsisakė tuo pagrindu, nes ieškovas nepasibaigus sutarties terminui jai 8 kartus pervedė pinigų sumas už butą, nes šias pinigų sumas atsakovė priėmė, jokių pretenzijų dėl jų ieškovui nereiškė ir tai patvirtina ieškovo teigimą, kad taip buvo sutarta su atsakove. Įrodymų, kad A. S. nebenorėjo pirkti buto už 80 000 Lt sumą, atsakovė nepateikė. Iš ieškovo iniciatyva atlikto buto rinkos vertės nustatymo matyti, kad 2007-05-02 dienai nustatyta vertinamo turto rinkos vertė yra 95 000 Lt, todėl teismas kaip nelogišką vertino atsakovės argumentą, kad ieškovas sutiko pirkti butą tik už 65 000 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažino, jog preliminarioje sutartyje numatytas 3 metų terminas pagrindinei sutarčiai jo nebetenkino, jis norėjo šią sutartį sudaryti kuo greičiau, paimdamas paskolą iš banko, taip siekdamas išvengti galimo kainos už butą pakėlimo, atsižvelgiant į kainų kaitą nekilnojamojo turto rinkoje. Įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių kaltę, elgesį sąžiningumo aspektu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį teismas sumažino 50 % (LR CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str.) ir iš atsakovės ieškovui priteisė 10 000 Lt dydžio netesybos (LR CK 1.5 str.4 d., 6.256 str.). Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.) ir bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės A. T. 2370 bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo remdamasis CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. sumažino priteistinų netesybų dydį 50 procentų, nors nenustatė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą ieškovą laikyti pažeidusiu savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2006 m. spalio 30 d. preliminarią sutartį; dėl atsakovės neteisėto atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ji turi pareigą ieškovui sumokėti preliminarioje sutartyje abiejų šalių valia nustatytą netesybų sumą; atsakovė, nesąžiningai vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, gavo mažiausiai 15 000 litų naudos kaip skirtumą tarp buto dabartinės rinkos vertės ir sutartyje numatytos pardavimo kainos, o teismo sprendimas leidžia atsakovei dalį tos naudos pasilikti sau, nors visuotinai pripažįstama, kad iš nesąžiningų neteisėtų veiksmų kaltas asmuo jokiu būdu naudos gauti negali; faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai; teismas sumažindamas ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovei priteisdamas dalį bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė CPK 93 str. 1 d., sąžiningumo ir protingumo principus.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. T. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai 2006 m. spalio 30 d. tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį, nes prieš pasirašant sutartį ieškovas sumokėjo 10 000 litų avansinį įmokėjimą, tęsė mokėjimus ir sumokėjo dar 10 000 litų, turėjo galimybę kreiptis su ieškiniu dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, pareiškė ieškinį dėl avanso grąžinimo; sutarties šalių tikroji valia buvo ne sutarties sudarymas ateityje, o buto įsigijimas; ieškovas elgėsi nesąžiningai – skubino kuo greičiau įforminti buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškojosi buto ir rinko įrodymus siekdamas prisiteisti netesybas; teismas neaptarė preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, neišsprendė klausimo, kas sudaro nuostolius, nesiaiškino kaltės ir priežastinio ryšio tarp kaltų veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantės A. T. apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo atsakovės A. T. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad 2006 m. spalio 30 d. sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl nėra pagrindo ją laikyti buto pirkimo-pardavimo sutartimi; pinigų perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tarp jų ir CK 6.165 str. 1 d.; atsakovė save laiko buto savininke ir procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad buvo sudaryta preliminari sutartis; atsakovė nereiškė reikalavimo dėl 2006 m. spalio 30 d. sutarties pripažinimo buto pirkimo- pardavimo sutartimi; atsakovė 2007 m. gegužės 24 d. pareiškimu atsisakė butą parduoti, todėl pagal CK 6.36 str. 1 d. 5 p. laikoma pažeidusia prievolę; teismas aptarė preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinius padarinius, aiškinosi kaltės ir priežastinio ryšio tarp kaltų veiksmų ir atsiradusių padarinių buvimą, o tai, kad ieškovas ėmė ieškotis kito buto, neduoda pagrindo atsakovei kaltinti ieškovą nesąžiningumu.
Atsiliepimu į ieškovo A. S. apeliacinį skundą atsakovė A. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jeigu teismas pripažintų tarp šalių sudarytą sutartį preliminaria, reikėtų aiškintis, kuri šalis yra kalta dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo; ieškovas neneigia norėjęs, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta prieš terminą, tačiau į teismą dėl sutarties pripažinimo galiojančia nesikreipė, tuo pripažindamas, jog yra sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga; ieškovas pats ragino parašyti pranešimą dėl išsikėlimo iš buto, sakė suradęs kitą butą, išsikėlė iš buto, tačiau raktų negrąžino ir tokie veiksmai patvirtina ieškovo atsisakymą pirkti butą; jokios naudos iš sandorio atsakovė negavo; bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (LR CPK 263 str.).
Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl 2006 m. spalio 30 d. sutarties vertinimo, dėl iš jos kylančių teisių bei pareigų, bei dėl aplinkybių, kurios lėmė tai, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
LR CK 6.165 str. 1 d. numato, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2006 m. spalio 30 d. sutartimi šalys būtent ir įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, aptarė jos sąlygas ( numatomą kainą ir perkamą dalyką), nurodė terminą iki 2009 m. liepos 20 d. pagrindinei sutarčiai sudaryti (sutarties 1 d.). Tarp šalių sudarytą 2006 m. spalio 30 d. sutartį pirmosios instancijos teismas pripažino preliminariąja sutartimi. Atsakovė A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes prieš pasirašant sutartį ieškovas sumokėjo 10 000 litų avansinį įmokėjimą, mokėjimus tęsė ir sumokėjo dar 10 000 litų.
Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 10 000 Lt (sutarties 2 d.). Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme, tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006-11-06 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 ). Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai 2006 m. spalio 30 d. tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį, nes prieš pasirašant sutartį ieškovas sumokėjo 10 000 litų avansinį įmokėjimą, atmestinas.
Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad sutarties šalių tikroji valia buvo ne sutarties sudarymas ateityje, o buto įsigijimas. Pažymėtina, kad pačios šalys, sudarydamos 2006 m. spalio 30 d. sutartį, ją įvardijo preliminariąja sutartimi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad 2007 m. gegužės 24 d. pareiškime dėl išsikėlimo, adresuotame ieškovui, atsakovė prašo išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto ir nurodo, kad šį butą atsisako parduoti, nes butas skubiai ir neatidėliotinai reikalingas jai pačiai. Iš šio pareiškimo turinio akivaizdu, kad atsakovė save laiko šio buto savininke. Nors, kaip teigia atsakovė, ieškovas pats ragino parašyti pareiškimą dėl išsikėlimo iš buto, tačiau nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kokiu nors būdu įtakojo šio rašto turinį. Todėl atmestinas ir šis apeliacinio skundo argumentas, nes atsakovė savo veiksmais po sutarties sudarymo patvirtino, jog sutarties šalių tikroji valia buvo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ateityje.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo preziumavo jos kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes pats ieškovas elgėsi nesąžiningai.
Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltina viena kitą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pažeidė sutartį, todėl turi sumokėti sutartyje nustatytas netesybas, kurie šalių yra nustatyti kaip minimalūs nuostoliai. Tuo tarpu atsakovė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakomybę verčia ieškovui, teigdama, jog ieškovas, užuot sąžiningai derėjęsis ir siekęs įforminti buto pirkimo-pardavimo sandėrį, kreipėsi į turto vertintojus dėl buto vertės nustatymo, nepasibaigus sutarčiai ėmė mokėti pinigus už perkamą butą, pradėjo derybas dėl buto kainos, ieškojo pirkti kito buto, prašė rašytinio įspėjimo apie išsikėlimą iš buto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad po to, kai buvo sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas siekė butą nupirkti kuo greičiau, domėjosi buto rinkos verte, tačiau pradėjo derybas dėl kainos. Tuo tarpu atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ji iš esmės atsisakė sudaryti pagrindinį sandorį, nes siūlė grąžinti pinigus ir raštu įspėjo išsikelti iš buto nurodydama, kad butas skubiai reikalingas jai pačiai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais savo veiksmais atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir nepateikė teismui įrodymų, kad preliminariąją sutartį vykdė tinkamai. Nors atsakovė turi nekvestionuojamą teisę sudarinėti sandorius maksimaliai sau naudingomis sąlygomis, tačiau tai negali pažeisti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to, atsisakiusi vykdyti preliminariąją sutartį, atsakovė turi atlyginti kitos šalies dėl to turėtus nuostolius, jai turi būti taikomos preliminarioje sutartyje numatytos sankcijos už sutarties nevykdymą (CK 6.165 str. 4 d.).
2006 m. spalio 30 d. preliminariosios sutarties 4 dalyje šalys preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimui numatė 20 000 Lt netesybas – sankciją už preliminarios sutarties nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių kaltę, elgesį sąžiningumo aspektu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį sumažino ir iš atsakovės ieškovui priteisė 10 000 Lt dydžio netesybas. Ieškovas su tokia teismo išvada ir konstatuotomis aplinkybėmis nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas be pagrindo remdamasis CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., tai yra taikydamas mišrios kaltės principą, sumažino priteistinų netesybų dydį 50 procentų, nors nenustatė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą ieškovą laikyti pažeidusiu savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2006 m. spalio 30 d. preliminarią sutartį. Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo elgesys (noras anksčiau numatyto termino sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, derėjimasis dėl kainos, nurodymas parašyti pareiškimą dėl išsikėlimo iš buto, kito buto įsigijimas) galėjo įtakoti atsakovės veiksmus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs šalių elgesį sąžiningumo aspektu, pagrįstai ieškovo prašomą netesybų dydį sumažino.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė, nesąžiningai vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, gavo mažiausiai 15 000 litų naudos kaip skirtumą tarp buto dabartinės rinkos vertės ir sutartyje numatytos pardavimo kainos, o teismui sumažinus ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės netesybų dydį atsakovė dalį tos naudos gali pasilikti sau, nepagrįstas, nes neparduotas butas liko atsakovės nuosavybėje ir nėra garantijos, kad jis bus parduotas už didesnę kainą.
Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 50 procentų pareikšto ieškinio, pagrįstai šalims priteisė po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi apeliaciniai skundai atmesti, iš apeliantų priteistinos išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme – po 3,54 Lt (CPK 92 str., 110, 116 str.; b. l. ), o prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. 3, 54 Lt ( tris litus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovės A. T. 3, 54 Lt ( tris litus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybės naudai.