Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. ir K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-04-17 nuosprendžiu A. K. ir K. K. pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. išteisino, kadangi sprendė, jog neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

A. K. buvo kaltinamas ir apylinkės teismui perduotas už tai, jog apgaule savo naudai pasikėsino įgyti draudimo bendrovės didelės vertės turtą – draudimo išmoką sumoje 40365,59 litų (11 690,68 eurų), o būtent: jis kaltinamas tuo, kad kartu su K. K. 2012-04-03 apie 22.14 val., M. mieste, nelygiareikšmių kelių – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, inscenizavo eismo įvykį, kad K. K., vairuodamas automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini), į pagrindinę (duomenys neskelbtini), nepastebėjo pagrindinėje gatvėje, kelkraštyje, stovėjusio jo automobilio Peugeot 607 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), drausto AAS „G. B.“ Lietuvos filiale įm. k. (duomenys neskelbtini), T. Š. g. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, o 2012-04-03 pildydami eismo įvykio deklaraciją ir 2012-04-04 kreipdamiesi į minėtą draudimo kompaniją - AAS „G. B.“ Lietuvos filialo Mažeikių atstovybę dėl draudimo išmokos, nurodė inscenizuoto eismo įvykio aplinkybes kaip tikras, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus dėl šio eismo įvykio aplinkybių, pinigai nebuvo išmokėti. Kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas konstatavo, jog šiuo atveju neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., todėl kaltinamieji A. K. ir K. K. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Tvirtina, kad kaltinimas jo ginamajam byloje grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis, kuriomis vadovavosi ir draudimo kompanija, kuri siekė išvengti draudimo išmokos už sugadintą A. K. automobilį sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Prokurorė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįstas A. K. ir K. K. išteisinimas, vertinimą. Ginčydama šią apylinkės teismo išvadą, prokurorė teigia, kad apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs specialistų išvadas ir surinktų įrodymų tarpusavio ryšį, nepagrįstai padarė išvadą, jog neįrodyta, kad A. K. ir K. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. nepasikėsino AAS ,, (duomenys neskelbtini)” Lietuvos filialo turtą įgyti apgaule.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi bylos medžiagą ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog A. K. ir K. K. padarė nusikalstamą veiką, t.y. A. K. pasikėsino apgaule savo naudai, o K. K. pasikėsino apgaule kito naudai, įgyti AAS ,, (duomenys neskelbtini)” Lietuvos filialo didelės vertės turtą – draudimo išmoką sumoje 40 365,59 litų (11 690,68 eurų), o būtent:

Kolegija pripažįsta, jog tokiu būdu A. K. ir K. K. pasikėsino (LR BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija padarė išvadą, jog kaltinamieji A. K. ir K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-apkaltinamasis nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 4 d.).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kolegija sprendžia, jog teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d., kadangi vadovavosi vien tik kaltinamųjų A. K. ir K. K. bei liudytojų T. Š. bei R. Š., kurie yra A. K. bendradarbiai, ir liudytojo J. B., kuris teisminio nagrinėjimo metu davė priešingus parodymus, nei davė ikiteisminio tyrimo metu, parodymais bei konstatavo, kad ekspertų išvados nepaneigia liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog automobilį Peugeot 607 matė sveiką ir nesudaužytą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nevertino lygindamas tarpusavyje, nepakankamai juos ištyrė ir išanalizavo, nerinko trūkstamų įrodymų. Kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai ir nagrinėjamo įvykio faktinėms aplinkybėms. Iš apylinkės teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo ir vertino tik A. K. ir K. K. teisinančius įrodymus, nevertino visų liudytojų, specialistų bei ekspertų paaiškinimų teisme, nepalygino parodymų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė neteisingas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. patvirtino, kad automobilį pirko T., jį apdraudė, o dėl laiko stokos nespėjo nuvažiuoti techninei apžiūrai ir išsiimti valstybinių numerių, ketino tai daryti kitą dieną, bet įvyko avarija, nespėjo užregistruoti, turi namuose pirkimo – pardavimo sutartį, kurios niekas neprašė pateikti, žmona automobilį nufotografavo, teismui pateikė fotonuotrauką, teisėjų kolegijai negalėjo nurodyti, ar buvo kiti automobilio dokumentai (4 t., 30 b. l.).

Dėl skirtingai nurodytų aplinkybių liudytojas J. B. teismui paaiškinti negalėjo, tvirtino, jog matė stovinti Peugeot 609, o vėliau jį matė sudaužytą (3 t., 32 b. l.).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojų R. Š. ir T. Š. parodymų matyti, kad jie įvykio metu buvo kaltinamojo A. K. bendradarbiai, bendradarbiai buvo suėję apžiūrėti nusipirkto A. K. automobilio, liudytojai negalėjo prisiminti, su kokiais numeriais buvo automobilis, jų tvirtinimu, automobilis buvo sveikas. Liudytojas T. Š. papildomai nurodė, jog įvykio dieną jį A. K. parvežė namo iš darbo, automobilis buvo techniškai tvarkingas, o kurią tai buvo balandžio dieną, negalėjo prisiminti (2 t., 186-187, 3 t., 68 b. l.).

Pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl sukčiavimo požymių A. K. ir K. K. veiksmuose buvimo, nagrinėjant pareikštus kaltinimus, jog jie 2012-04-03 eismo įvykį inscenizavo, būtina nustatyti, ar 2012-04-03 eismo įvykis įvyko A. K. ir K. K. nurodytomis aplinkybėmis. Pagrindinė faktinė aplinkybė, įtakojanti bylos baigtį, yra tai, ar eismo įvykis buvo tikras, ar inscenizuotas. Jei jis buvo tikras, nėra kliūčių priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jei inscenizuotas, tada klausimas kyla dėl nusikaltimo sudėties buvimo, nes inscenizavimas ir po to kreipimasis į draudiką dėl žalos atlyginimo yra apgaulė ir pasikėsinimas užvaldyti svetimą turtą. Inscenizavimas gali pasireikšti keliais būdais: 1) įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji, 2) įvykyje dalyvavo kitos transporto priemonės, kiti asmenys (Kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Atsižvelgusi į visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog netiki ir nesivadovauja kaltinamojo A. K., liudytojų J. B., R. Š. ir T. Š. ir S. K. parodymais, kurie, anot jų, patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu A. K. priklausantis automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris BW-040-SX, buvo visiškai techniškai tvarkingas ir sveikas.

Minėtais parodymais kolegija netiki pirmiausia dėl to, jog iš byloje esančios pažymos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. K. automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012-03-26 už 13 100 Lt (4 t., 57 b. l.). Šį sandorį, jo sudarymo laiką patvirtina ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai: pirkimų knygos kopijos, pardavimo knygos kopija, kasos knygos kopija, pardavimo žurnalo kopija, PVM sąskaitos- faktūros kopija, kasos pajamų orderio kopija (4 t, 49, 53, 54, 56, 58,59 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 2012-04-03, tai rodo, jog A. K. ir jo žmona S. K. melavo tvirtindami, jog automobilis buvo įgytas maždaug dvi savaites iki įvykio. Be to, iš byloje esančios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015-07-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Prancūzijoje esanti įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-21 deklaravo, jog automobilį pardavė įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 42 b. l.), o iš šios įmonės sąskaitos faktūros bei pateikto atsakymo į Šiaulių apygardos teismo užklausą matyti, kad automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2012-03-19 (4 t., 47, 95, 98 b. l.). Iš minėtų įrodymų galima daryti išvadą, jog maždaug dvi savaites iki autoįvykio A. K. priklausantis automobilis dar buvo Prancūzijoje, todėl jis jo negalėjo būti įgijęs dvi savaites iki įvykio, juolab, kad su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio įgijimo sutartis buvo sudaryta tik prieš savaitę iki eismo įvykio.

Taip pat pažymėtina, kad byloje esančioje Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015-07-08 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2012-01-16 buvo deklaruota, kad automobilis Peugeot 607, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, 2012-02-14 draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ekspertas įvertino automobilį kaip ,,pavojingą“ ir ,,remontuotiną“, 2012-02-22 automobilio savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, automobilis nuosavybės teise perėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei, kuris buvo perduotas pardavimui įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, kuru 2012 -03-21 deklaravo, jog pardavė įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 42 b. l.). Prancūzijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015-01-13 rašte dėl automobilio Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog automobilis išties buvo apgadintas, jį buvo būtina remontuoti, o iš minėto automobilio specifikacijos prancūzų kalba matyti, kad jam nustatyta VEI RSV kategorija, kuri reiškia, jog automobilį ekonomiškai netikslinga remontuoti, jo remonto kaina viršytų automobilio rinkos vertę (4 t., 95-100 b. l.). Ir nors iš ,,(duomenys neskelbtini)“ prie informacijos pridėtų automobilio foto nuotraukų nėra galimybės daryti išvadą, jog automobilis jose nupaveiksluotas apgadintas, aukštesnio teismas vadovaujasi šios įmonės pateikta rašytine informacija (4 t., 97 b. l.), o ne nuotraukomis, kadangi rašytinė informacija patvirtinta ją pateikusių asmenų parašais. Šiuo atveju, teismo nuomone, sprendžiant apie parduoto automobilio būklę, svarbi ir ta aplinkybė, kad automobilis buvo įkainuotas ir parduotas įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ už kelis kartus mažesnę, nei tuo metu buvusi tokio automobilio rinkos kainą, t.y. 3500 eurų (4 t., 47 b. l.). Už gerokai mažesnę, nei rinkos kaina, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė ir A. K. (4 t., 57 b. l.). Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia manyti, kad automobilis, parduotas gerokai už mažesnę, nei rinkos kaina, nebuvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti.

Prielaida, jog automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėjo būti suremontuotas, atmetama atsižvelgus ir į tai, kad nuo automobilio pirkimo 2012-03-26 iki nagrinėjamo eismo įvykio 2012-04-03 praėjo tik 9 dienos, t.y. labai trumpas laikas, be to, duomenų, kad jis buvo remontuotas, nenustatyta, o ir pats A. K. visada tvirtino, jog automobilį Tauragėje iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgijo visiškai techniškai tvarkingą ir tinkamą naudoti.

Be to, nors byloje nėra pateikta A. K. sudaryto automobilio Peugeot 607, valstybinis numeris BW-040-S, draudimo poliso, tačiau iš LR Transporto priemonių draudikų biuro pateiktos informacijos matyti, jog A. K. automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civiline atsakomybe AAS ,,G. B.“ Lietuvos filiale įprastine privalomojo draudimo sutartimi apdraudė nuo 2012-03-27 iki 2012-04-04, t.y. tik savaitei ir ši sutartis sudaryta diena po automobilio įsigijimo ir baigėsi iš kart po įvykio (1 t., 84-85 b. l.).

Kaltinamojo K. K. parodymų dėl automobilio VW Golf įsigijimo aplinkybių kolegija taip pat nelaiko patikimais, kadangi apklausiamas teismo posėdyje A. K. tvirtino, kad minėtą automobilį įsigijo prieš mėnesį (3 t., 31 b. l.), tačiau iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties manyti, kad K. K. automobilį įgijo VW Golf 2012-03-30 (1 t., 23 b. l.), t.y. prieš pat įvykį, automobilį apdraudė 2012-03-31 trims mėnesiams „Gjensidige“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 22 b. l.).

Iš 2011-04-20 specialisto išvados MV 2012-29, kurią pateikė Dr. V. Mitunevičius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialistas dr. V. M., matyti, kad joje nurodyta, kad automobilių VW Golf ir Peugeot 607 sugadinimai tarpusavyje visoje apimtyje nesuderinami ir eismo įvykio dalyvio (VW Golf vairuotojo) nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes prieštarauja saugaus eismo reikalavimams ir įprastai vairavimo praktikai (1 t., 5-18 b. l.).

Iš eismo įvykio deklaracijos matyti eismo įvykio schema ( 1 t. 19 b. l.).

Iš ieškovo A. K. ieškinio atsakovei AAS ,,G. B.,, (duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui K. K. matyti, kad A. K. Vilniaus 2-jam apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl 41 124,66 Lt draudimo išmokos išmokėjimo, ieškinį pareiškė ir ieškovo A. K. vardu pasirašė advokatas A. Š.( 1 t., 117-123 b. l.).

Specialistas Ernestas Grigelis teismo posėdyje parodė, kad automobilis Peugeot 607 buvo apgadintas iki eismo įvykio. Išvados ketvirtame punkte yra atsakymas, kokie automobilio Peugeot apgadinimai buvo prieš eismo įvykį. Apžiūrėjo automobilį Peugeot 607. Jo kairės pusės galinėse durelėse išlikę atsispaudę VW Golf priekinio numerio raidžių fragmentai. Tokio susidūrimo metu Peugeot automobilio kai kurie sugadinimai buvo nepaaiškinami. Ant slenksčio įlenkimas neatitinka medžio. Medis – apie 25 cm. Jis apvalus. Ten apvalaus daikto požymių nėra. Šakos nėra. Pažymėjo, jog vieno smūgio metu tokio pobūdžio automobilio sužalojimai negalėjo susidaryti. Yra valstybinio ženklo numeris, tie pėdsakai, raidžių fragmentai, nėra ištęsti, tai rodo, kad nebuvo slydimo. Tuo tarpu aukščiau tos vietos, šoninių slydimo nubraukimai. Jie tame pačiame aukštyje yra. Tos žymės buvo padarytos ne kontakto su VW Golf metu. Laiko atžvilgiu negalėjo pasakyti, kada jie atsirado. VW Golf automobilio pats nematė. Tvirtino, kad tai ne susidūrimo su VW Golf pasekmė. 2012-10-29 tyrimui buvo pateiktas automobilis Peugeot 607. Akcentavo, kad ant priekinio kairės pusės rato yra nugremžimas, o su ta vieta VW Golf visiškai nekontaktavo. Nurodė, kad išvadoje yra parašyta, kas sugadinta tuo metu ir kas nesuderinama su VW Golf sugadinimais ( 3 t., 56-58 b.l.).

Ekspertas Vytautas Šakėnas teismo posėdyje parodė, kad jis patvirtina ekspertizės aktą ir paaiškino, jog ekspertizė buvo atlikta remiantis bylos medžiaga bei pateiktomis nuotraukomis. Automobiliai natūroje nebuvo tirti. Pateiktų duomenų ekspertizės atlikimui pilnai pakako. Visi automobilio Peugeot sugadinimai negalėjo atsirasti vienintelio kontakto su VW Golf metu, šis automobilis jau buvo sugadintas, buvo trenktasi į jau deformuotą automobilį. Nurodė, kad išvada buvo paremta sugadinimo požymių sugretinimu, nebuvo nustatyti jokie sugadinimai kontaktu su medžiu, VW Golf negalėjo padaryti tokių sugadinimų Peugeot 607 (3 t., 130-132 b. l.).

Ekspertas Voldemaras Venckus teismo posėdyje parodė, kad jis patvirtina ekspertizės aktą ir nurodė, kad dalies automobilio Peugeot sugadinimų negalima paaiškinti automobilio VW Golf atsitrenkimu, automobilis VW Golf jau trenkėsi į deformuotą automobilio Peugeot kairįjį šoną, kategoriškai nurodė, kad visų sugadinimų Peugeot 607 su VW Golf negalima paaiškinti (3 t., 133-134 b. l.).

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kuria kaltinami pasikėsinę padaryti A. K. ir K. K., baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės, ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas, panaudojant apgaulę.

Svetimas turtas gali būti įgyjamas bei tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas yra įgyjamas teisėtai t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė yra tai, kad turtas įgyjamas neteisėtai.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į jį įgyti. Būtent apgaulė ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Sukčiavimas yra tyčinė veika, t. y. asmuo suvokia, kad panaudodamas apgaulę, siekia išvilioti iš savininko turtą ir to nori. Nusikalstamo tikslo siekimas ir atspindi sukčiavimo subjektyviąją pusę – tyčios elementą (2005 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2005).

Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį (2006 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2006)

Sukčiavimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė. Be to, svarbus sukčiavimo veikos subjektyvusis požymis yra savo veiksmų, kaip apgaulės, suvokimas.

Sąmoningas suklaidinimas gali būti padaromas įvairiais būdais. Nagrinėjamu atveju, siekiant įgyti draudime išmoką inscenizavus eismo įvykį, apgaulė, kaip minėta anksčiau, gali pasireikšti keliais būdais: 1) eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitoje vietoje, negu nurodė kaltinamieji, 2) eismo įvykyje dalyvavo kitos transporto priemonės, kiti asmenys ir t.t.

Taigi, kaip matyti iš aptartų įrodymų visumos, kaltinamųjų A. K. ir K. K. nuosekliai tvirtinama versija, kad jų automobilių apgadinimai, kuriuos jie nurodė pretenzijoje bei pareiškime draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo, padaryti būtent šio eismo įvykio metu, buvo paneigta. Duomenys, kurie ištirti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir duomenys, kurie buvo surinkti bylą tiriant apeliacinės instancijos teisme, pašalino bet kokias abejones ir akivaizdžiai ir neginčijamai įrodo, jog automobilio Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo būti padaryti jam susidūrus su automobiliu VW Golf nuteistųjų deklaruoto 2012-04-03 eismo įvykio metu. Juolab, kad, kolegijos nuomone, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2012-04-03 eismo automobilis Peugeot 607 buvo apgadintas tiek, kad specialistai nustatė, jog jo ekonomiškai netikslinga remontuoti, o duomenų, kad jis visgi buvo suremontuotas bylos tyrimo metu nustatyti nepavyko.

Visuma aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K. ir K. K. draudimo bendrovei pateiktuose dokumentuose nurodo melagingus duomenis. A. K. ir K. K. šiuos dokumentus pateikė tyčia, suvokdami, jog pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją bei siekdami suklaidinti draudimo bendrovę, kad A. K. gautų turtinę naudą. Kaltininkai kėsinosi A. K. naudai įgyti svetimą-draudimo bendrovės turtą. Jie suvokė, jog apgaudinėja turto savininką nurodydami netikrus duomenis, taip meluodami bei falsifikuodami aplinkybes ir faktus. Taip veikdami, jie numatė ir tikėjosi, jog tokiu būdu suklaidins turto savininką, o pastarasis, tokio suklaidinimo įtakoje, perduos turtą. Tačiau nusikalstamos veikos kaltininkai nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi draudimo bendrovė kilo įtarimas, jog yra klaidinama, todėl sutartyje numatytos prievolės galutinai neįvykdė ir kaltinime nurodytos draudimo išmokos neišmokėjo. Dėl to A. K. ir K. K. veiksmai vertintini ne kaip baigtas nusikaltimas, o tik kaip pasikėsinimas padaryti LR BK 182 str. 2 d. numatytą veiką.

LR BK 22 str. 3 d. numato, kad už pasikėsinimą asmuo atsako taip pat kaip už atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-06 apie 22.14 val., M. mieste, nelygiareikšmių kelių – P. ir M. gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio deklaracijoje ir pranešime apie įvykį nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio VW Golf vairuotojas K. K. užsižiūrėjo į radiją ir nepastebėjo priešais stovinčio automobilio, savo automobiliu nespėjo padaryti posūkio ir kliudė automobilį Peugeot 607, kuris stovėjo kelkraštyje (1 t., 19-20 b. l.). Minėtoje deklaracijoje yra pavaizduota autoįvykio schema, kurią nubraižė eismo įvykio dalyviai, šiuo atveju kaltinamieji A. K. ir K. K.. Iš schemos matyti, kad pradinio smūgio į automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vieta yra jo kairis šonas ties jo priekiniu statramsčiu, o pradinio smūgio į automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vieta – jo priekinėje dalyje, daugiau jo kairėje pusėje. Automobiliui Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)X, padaryti pažeidimai – deformuotos abi kairės pusės durelės, kairės pusės slenkstis, kairės pusės vidurinysis statramstis, stogo kairės pusės kraštas (ties kairės pusės viduriniuoju statramsčiu), kairės pusės galinis statramstis, abi dešinės pusės durelės (didžiausi sugadinimai yra priekinėse dešinės pusės durelėse arčiau dešinės pusės viduriniojo statramsčio), dešinės pusės slenkstis. Yra nubraukimai ant priekinio kairės pusės rato ratlankio, nuglemžtas lengvo lydinio metalo paviršius. Sudaužytas galinis stiklas, suskilęs priekinis stiklas, kairės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai - deformuotas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, priekinis kairės pusės sparnas, sugadintos radiatoriaus grotelės, sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio rodiklis, priekinis dešinės pusės priešrūkinio žibinto stikliukas.

Be to, iš LR transporto priemonių draudikų biuro 2012-07-10 Nr. 01-7111 informacijos matyti, kad AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale įprastine privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2012-03-31 iki 2012-07-30, buvo draustas automobilis VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) draudėju nurodytas K. K.. Tame pačiame rašte nurodyta, kad automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civiline atsakomybe draustas tik vieną kartą AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale įprastine privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2012-03-27 iki 2012-04-04, draudėju sutartyje nurodytas A. K. (1 t., 84-85 b. l.).

Nors kaltinamieji A. K. ir K. K. neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – specialistų ir ekspertų išvados, jų paaiškinimai, liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys.

Išnagrinėjusi eismo įvykio aplinkybes ir surinktus įrodymus, kolegija sprendžia, jog šiuo atveju bendrininkavimas K. K. inscenizuotu eismo įvykiu pasikėsinus sukčiavimo būdu įgyti svetimą turtą inkriminuotas pagrįstai, kadangi surinkti byloje duomenys leidžia teigti, jog K. K. į kelkraštyje paliktą automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo tyčia, jo nurodytos aplinkybės dėl nespėjimo pasukti automobilio į dešinę paneigtos specialisto ir ekspertų paaiškinimu, jog šiuo atveju, kad pataikyti į stovintį automobilį Peugeot 607, reikėjo vairą pasukti į kairę, kai tuo tarpu K. K. tvirtino, jog nespėjo pasukti į dešinę. Be to, specialistas nustatė, jog techniniu požiūriu nelogiški ir prieštaraujantys saugaus eismo reikalavimams bei įprastai vairavimo praktikai buvo K. K. veiksmai prieš eismo įvykį – artėjant šalutiniu keliu prie sankryžos su pagrindiniu keliu buvo nedėmesingas, o prieš atsitrenkiant į stovėjusį automobilį suko vairą ženkliu kampu į kairę (1 t., 19 b. l.), kas, aukštesnio teismo nuomone, neabejotinai patvirtina, kad K. K. tyčia įvažiavo į kelkraštyje stovintį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip siekdamas sukelti eismo įvykį.

Taip pat A. K. ir K. K. kaltę iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, jų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl A. K. ir K. K. kaltės. A. K. ir K. K. viso bylos tyrimo metu tvirtino, kad 2012-04-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abiejų automobiliai. Abu kaltinamieji teigė, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis ir pateikė savo eismo įvykio interpretaciją. A. K. aiškino, kad specialistų nustatyti automobilių apgadinimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu, o K. K. viso tyrimo metu tvirtino, jog įvažiavo į A. K. automobilį tik dėl to, kad prieš įvykį buvo neatidus ir nukreipė dėmesį į automobilio radiją. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamųjų duoti parodymai vertintini kritiškai, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Be kita ko, nors kaltinamasis A. K. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos ir nenurodė jos dydžio, o teisme pripažino, jog už automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mokėjo 13 000 Lt, tačiau iš ieškovo A. K. ieškinio atsakovei AAS ,,G. B.“ Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui K. K. matyti, kad A. K. Vilniaus 2-jam apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl 41 124,66 Lt draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu jam buvo padaryta 40 365,59 Lt žala (11 690,68 eurų) (1 t., 117-123 b. l.). Tai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu sukčiaujant buvo siekiama įgyti turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (BK 190 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu (Teismų praktika Nr.36).

Taigi surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamųjų A. K. ir K. K. veikose, visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Kaltinamieji A. K. ir K. K. kalti ir baustini.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

A. K. ir K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną nebaigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d., 15 str.), į tai, kad neteistas (2 t., 19 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t., 20 b. l.), psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje nėra įrašytas (2 t., 26 b. l.), vedęs, yra dirbantis. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. K. pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė. Teismas sprendžia, kad A. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri nustatoma mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 50 str. 2 d.). Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., 39 b. l.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis K. K. padarė vieną nebaigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d., 15 str.), anksčiau neteistas (2 t., 1 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 2-3 b. l.), psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje nėra įrašytas (2 t., 9 b. l.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – K. K. pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas sprendžia, kad K. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri nustatoma mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (LR BK 50 str. 2 d.). Kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., 17 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriamos išimtinai laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi, po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, kaltininkų asmenybės, socialinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. ir K. K. taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jiems BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Jie įpareigojami neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 182 straipsnyje, padarymo priemonės – automobilis Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW Golf dalys – kairės pusės priekinis sparnas, priekinių grotelių dalis, priekinis bamperis ir variklio dangtis, kurie saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariate, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami (1 t., 148 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendį dėl A. K. ir K. K. išteisinimo ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti K. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metų laikotarpiui, paskiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. ir K. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nusikalstamos veikos padarymo priemones – automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW Golf dalis – kairės pusės priekinį sparną, priekinių grotelių dalį, priekinį bamperį ir variklio dangtį, kurie saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariate adresu Gamyklos g.36, Mažeikiai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.