Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-289-134/2013 Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-45-1-00492-2012-1

2013 m. gegužės 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal BK 242 str. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011-05-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-01-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtąja bausme, M. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas 2011 gegužės 23 d. Panevėžio apygardos teismo, o 2012-01-13 Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus 2011-05-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį laisvės atėmimo bausme 4 metams, tačiau dar nesuimtas, laikotarpiu nuo 2012-01-13 iki 2012-10-23 vengė atlikti paskirtą bausmę, pasislėpdamas.

BK 242 str. numatytos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – asmuo žino ir supranta pareigą vykdyti skirtą bausmę. Jam nebuvo išaiškinta bausmės atlikimo tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2011-05-23 nuosprendžiu buvo nuteistas pirmą kartą. Šio nuosprendžio paskelbime dalyvavo, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, išaiškino teisę į kasaciją, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos neišaiškino.

Kasacinis teismas atmetė jo prašymą sustabdyti bausmės vykdymą, tačiau kasacinį skundą rašė jo advokatė, o jam niekas neišaiškino, kad iki skundo išnagrinėjimo jis privalės pradėti atlikti bausmę, todėl jis manė, kad tai turės daryti po kasacinio teismo sprendimo. Be to, pagal BVK 66 str., po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam skirtas laisvės atėmimas, suimamas, tačiau bei BVK, nei BPK nuteistojo neįpareigoja pačiam nuvykti į pataisos namus.

Nors policijos pareigūnai jo ieškojo sprendime skirti kardomąją priemonę nurodytu adresu – Žvaigždžių g. 19-2, Panevėžyje, tačiau įsiteisėjus nuosprendžiui, ši priemonė panaikinta, todėl jis ten neprivalėjo toliau gyventi. Policijos pareigūnai A. K. ir M. J. parodė, kad su šiuo adresu gyvenančiai jo seseriai ir Smėlynės g. 135 gyvenančiam tėvui neįteikė šaukimų apeliantui atvykti į policiją.

Teismas neatsižvelgė į liudytojų L. S. ir G. Z. parodymus, kad nors policijos pareigūnai jiems pranešė apie apelianto paiešką, bet liudytojai apeliantui to nepasakė ir neturėjo tokios pareigos. Apeliantas teigia tuo metu sirgęs depresija, todėl artimieji nuo jo slėpė informaciją apie policijos vykdomą jo paiešką, o jis apie šį slėpimą nieko nežinojo.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau gyveno motinos name, Smėlynės g. 135 ir niekur neišvyko ir negavo jokių šaukimų atvykti į policiją bausmės atlikimui. Vien tik jo tėvo ir sesers žinojimas, kad jo ieško policija dėl bausmės atlikimo, jam nesukelia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 242 str.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindiniai apelianto skundo argumentai, kuriais jis neigia kaltę dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, susiję su tuo, kad jis neturėjo jokios reikiamos informacijos apie bausmės atlikimo tvarką : teismas jam neišaiškino bausmės atlikimo tvarkos, policijos pareigūnai reikiama forma neinformavo apie būtinybę nuvykti į policijos komisariatą, artimieji nepasakė apie pareigūnų vykdomą paiešką, jis gyvenamąją vietą pakeitė ne slapstydamasis, o dėl patogumo. Tokios pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė nuoseklias, išsamias ir aiškias išvadas, patvirtinančias, kad apeliantas slapstėsi nuo policijos pareigūnų, vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismas jam išaiškino laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, nes pats apeliantas toliau dėstomomis aplinkybėmis ir paneigia šiuos argumentus. Apeliantas skunde neginčija baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-72/2011 esančiame teismo posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, paskelbęs apeliantui nuosprendį, jam išaiškino paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ypatumus, o nuteistasis patvirtino šiuos ypatumus supratęs (bylos Nr. 1-66-72/2011 3 t., 32 l.). Be to, skelbiant nuosprendį dalyvavo ir nuteistojo gynėjas, privalėjęs nuteistajam išaiškinti nuteistajam su bausmės atlikimo tvarka kilusius klausimus. Šie duomenys rodo, kad apeliantas jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo žinojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-13 nuosprendžiu tik sutrumpino bausmės trukmę, tačiau jos rūšies nepakeitė, todėl nuteistajam, ir šioje proceso stadijoje turėjusiam gynėją, buvo aišku, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinta laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka lieka ta pati. Tai, kad M. S. žinojo po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo turėsiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę, patvirtina ir jo kartu su kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotas prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą (bylos Nr. 1-66-72/2011 3 t., 108 l.). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad kasacinį skundą ir prašymą rašė ne jis, o jo gynėja, tačiau bylos Nr. 1-66-72/2011 medžiagoje nėra duomenų, kad kasacinėje instancijoje nuteistasis turėjo gynėją, o iš byloje esančio paties M. S. pasirašyto kasacinio skundo ir prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą matyti, kad jis žinojo šių dokumentų turinį (bylos Nr. 1-66-72/2011 3 t., 106; 108 l.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-17 nutartį atmesti M. S. prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą 2012-04-19 išsiuntė nuteistajam jo kasaciniame skunde nurodytu adresu : Žvaigždžių g. 19-2, Panevėžyje (bylos Nr. 1-66-72/2011 3 t., 112-114 l.). Kadangi kasacinės instancijos teismo sprendimas nestabdyti nuosprendžio vykdymo nuteistajam išsiųstas žymiai anksčiau nei paskelbta 2012-09-25 nutartis atmesti jo kasacinį skundą, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia manęs, kad bausmę jis privalės atlikti tik po kasacinės instancijos teismo sprendimo. Be to, net ir po šio sprendimo priėmimo nuteistasis vengė atlikti bausmę, nes policijos pareigūnai jį surado tik 2012-10-23 atlikę kratą jo motinos name, esančiame Smėlynės g. 135, Panevėžyje (43-44 b.l.).

Nuteistasis skunde vengimą atlikti bausmę motyvuoja ir tuo, kad BVK 66 str. nuostatos nuteistojo neįpareigoja po nuosprendžio įsiteisėjimo pačiam nuvykti į policijos įstaigą. Šis argumentas nepagrįstas, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad M. S. nėra nuteistas už tai, kad nenuvyko į policiją bausmės atlikimui. Nuosprendyje išsamiai išdėstytas jo nusikalstamos veikos padarymo būdas, pasireiškęs tuo, kad nuteistasis pakeitė savo gyvenamąją vietą ir nei pats, nei per kartu gyvenusius artimuosius nepriimdavo jam policijos pareigūnų siųstų šaukimų ir registruoto laiško.

Byloje nustatyta, kad M. S. po nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė savo gyvenamąją vietą, kurią nurodydavo visuose procesiniuose dokumentuose – Žvaigždžių g. 19-2, Panevėžyje, ir apsigyveno motinos name, esančiame Smėlynės g. 135, Panevėžyje. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2012-01-13 nuosprendį, jam Panevėžio apygardos teismo 2011-05-23 nuosprendžiu taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nustojo galioti. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis įgijo teisę laisvai keisti gyvenamąją vietą, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Šiame sprendime jau aptarta, kad nuteistasis žinojo pareigą po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šios pareigos vykdymas nesuderinamas su nuteistojo teise neinformuoti pareigūnų apie faktiškai pakeistą gyvenamąją vietą. Be to, jau aptarta, kad nuteistasis, pakeitęs gyvenamąją vietą, procesiniuose dokumentuose toliau nurodinėdavo ankstesnę gyvenamąją vietą. Būtent ankstesniu adresu – Žvaigždžių g. 19-2, Panevėžyje, policijos pareigūnai M. S. 2012-04-28 išsiuntė registruotą laišką su įspėjimu atvykti į policijos komisariatą bausmės atlikimui, tačiau laiškas grįžo neįteiktas adresatui, nes šis jo neatsiėmė (4-5 b.l.).

Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria aplinkybei, kad policijos pareigūnai, vykdydami jo paiešką, jo artimiesiems – tėvui L. S. ir seseriai G. Z. neįteikė šaukimų nuteistajam nuvykti į policijos komisariatą apklausoms. Šią aplinkybę įvertinęs teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad pagal BPK 182 str. 2 d. nuostatas asmuo į apklausas gali būti šaukiamas ir telefonu ar kitais būdais. Šio šaukimo būdo skirtumas nuo kvietimo šaukimu tas, kad už neatvykimą negali būti taikomos BPK 163 str. numatytos procesinės prievartos priemonės. Liudytojų policijos pareigūnų M. J., G. B., A. K. parodymais nustatyta priežastis, dėl kurios pareigūnai neturėjo tikslo nuteistojo artimiesiems siųsti šaukimus atvykti į apklausą : šie, bendraudami su pareigūnais telefonu, sužinoję skambinimo tikslą, atsisakydavo nurodyti nuteistojo gyvenamąją vietą, sakydami, kad M. S. yra pilnametis, gyvena Kaune ir jie už jo veiksmus neatsakingi. Policijos pareigūnai patvirtino daug kartų vykę į abi nustatytas nuteistojo gyvenamąsias vietas : Žvaigždžių g. 19-2 ir Smėlynės g. 135, Panevėžyje, tačiau jų niekas nei į butą, nei į namą neįsileisdavo, nors ten tuo metu būdavo žmonių. Pareigūno M. J. parodymais nustatyta, kad M. S. šaukimas į Smėlynės g. 135 neišsiųstas taktiniais sumetimais – kad nuteistasis neišvyktų ir iš šios gyvenamosios vietos. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nei jo tėvas, nei sesuo jam neperdavė informacijos apie pareigūnų vykdomą paiešką ir jis to nežinojo, tačiau nuteistojo artimųjų kryptingi veiksmai : atsisakymas bendrauti su policijos pareigūnais, neteisingas nuteistojo gyvenamosios vietos nurodymas, registruoto laiško neatsiėmimas, neįsileidimas į patalpas, kuriose gyveno nuteistasis – rodo, kad jie vykdė nuteistojo valią vengti bausmės atlikimo.

Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad nuteistasis, žinodamas apie jam nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką ir gaudamas informaciją apie pareigūnų vykdomą paiešką, ėmėsi būdų išvengti bausmės atlikimo : nepranešęs pareigūnams pakeitė gyvenamąją vietą, sąmoningai vengė su pareigūnais bet kokių tiesioginių ar netiesioginių kontaktų. Toks nuteistojo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 str. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl tenkinti jo skundo prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.