- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 1-694-885/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- A. T., T. J.
- Nukentėjusysis
- Ž. K., A. Š., M. D.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. ir A. T. 2010-06-27, apie 5 val. 17 min., viešoje vietoje - Vilniaus gatvėje, ties 153 pastatu, Šiauliuose, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra T. J., kumščiu suduodant du smūgius nukentėjusiajam Ž. K. į galvos sritį, šiais veiksmais padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešinės akies voke, dešinio skruosto-žando srityje, viršutinėje lūpoje, tai yra padarė Ž. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, vieninga tyčia, viešoje vietoje - Rūdės gatvėje, ties 29 pastatu, Šiauliuose, įžūliu elgesiu, tai yra T. J. rankos kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, šiam nugriuvus ant žemės, A. T. įspyrus vieną smūgį nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, šiam atsistojus, A. T. rankos kumščiu sudavus vieną smūgį į galvos sritį, tuo padarant kraujosruvas su nubrozdinimais kairės akies srityje, apatinės lūpos kairėje, tai yra padarydami nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, T. J., rankos kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam M. D. į galvos sritį, šiam nugriuvus ant žemės, rankų kumščiais ir kojomis suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių M. D. į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais padarė nubrozdinimus pakaušyje, smilkiniuose, smakro dešinėje, dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, nugaros kairėje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas galvoje, akių vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, liežuvyje, kraujosruvas su nubrozdinimais apatinėje lūpoje, kairio kelio srityje, tai yra padarė nukentėjusiajam M. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisimena, jog buvo A. T. gimtadienis, po kurio jie palydėjo draugą ir ėjo Rūdės gatve dviese, kai išgirdo kažkokius garsus. Kažkas iš nukentėjusiųjų paklausė, kur „pacanai einat“. Priėjo Ž. K. ir sudavė draugui. Jis tuomet trenkė atgal, nes gelbėjo draugą. Sudavė už draugą, gal smūgių buvo per daug. Po to susitaikė. Vėliau konfliktavo su M. D. ir vėl apsismūgiavo. M. D. kvietė eiti į šalį, pasiaiškinti, sakė dirba policijoje, sakė, kad kamera filmuoja. Jis pats gavo nuo M. D., o daugiau nuo ko nežinojo. Buvo nubrozdintos kojos, veidai sužaloti. Atvyko policijos pareigūnai, jie pradėjo bėgti. Nuo policijos bandė pasišalinti, bėgo impulsyviai. Jis buvo išgėręs, bet nukentėjusieji taip pat buvo išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Dėl civilinio ieškinio sutiko sumokėti kiekvienam po 500 Lt, o dėl turtinės žalos nesutiko. Kaltinamasis parodė, kad gailisi dėl to kas įvyko, tačiau patį įvykį išprovokavo ir muštynes pradėjo nukentėjusysis Ž. K.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šventė jo gimtadienį, išėjo iš baro, palydėjo draugą ir ėjo su T. J. į namus. Susitiko nukentėjusiuosius ir kilo konfliktas. Laikas ir vieta atitinka, kaip sakė prokuroras. Jį pastūmė Ž. K. ir prasidėjo muštynės. Jis smūgiavo koja, kumščiais. Kliuvo, atrodo, A. Š. Kur tuo metu buvo T. J., nežinojo. Nebūtų nieko buvę, jei nebūtų priėję nukentėjusieji. Po kelių minučių susitaikė, paspaudė rankas vieni kitiems ir išsiskyrė. Pamatė, kad juos seka ir prasidėjo muštynės vėl. Kiek atsiminė, vienas iš nukentėjusiųjų sakė, „bus šakės, aš boksininkas“. Konflikto metu kažkas iš nukentėjusiųjų, sudavė T. J. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Kaltinamasis parodė, kad gyvena su tėvais, mokosi neakivaizdiniame skyriuje, 5 kurse. Nedirba, bet ieškosi darbo. Anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju du metus. Dėl to kas įvyko labai gailisi. Civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir parodė, kad sutiktų sumokėti 1000 Lt neturtinės žalos bendrai visiems nukentėjusiesiems. Dėl turtinės žalos nesutiko.
Nukentėjusysis Ž. K. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. M. D. yra jo senas draugas, A. Š. vedęs jo seserį. Išėjo iš diskotekos ir „Verpsto“ kieme, kai jau atsisveikino, priėjo vyriškis, paprašė cigaretės ir nuėjo. Asmuo prie jų priėjęs, galėjo būti apie 30 metų. Rūdės g. pasigirdo triukšmas ir jis nuėjo pažiūrėti, kas šūkauja. Jis priėjo prie kaltinamojo ir klausė, kas nutiko. Dabar jis gerai net nežino, kuris T., kuris J., nežino, kuris ką darė, todėl naudotis reikia ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamasis sudavė smūgius į galvą, po kurių pargriuvo. Bandė stotis, bet vėl gavo. Kol gulėjo ant žemės, nuo kaklo jam nuplėšė grandinėlę. Kai bandė keltis, atėjo M. D. ir A. Š.. Pakilęs ėjo link „Maximos“, kad iškviesti policiją. Jis pats niekam netrenkė. Kas jam trenkė, nežino. Jis patyrė turtinę ir moralinę žalą. Pablogėjo santykiai su šeima. Dirba Amerikoje, turėjo bilietus, negalėjo išvykti. Kadangi Lietuvoje nedirba oficialiai, negalėjo kreiptis į ligoninę. Civilinis ieškinys neturtinei žalai 5000 Lt. Turtinės žalos nėra. Po įvykio svaigo galva, kankina nemiga iki dabar. Jei sumokės neturtinę žalą, tai dėl grandinėlės atsiims ieškinį. Jis gulėjo kniūpsčias, buvo praradęs sąmonę, kas nuplėšė grandinėlę, pasakyti negalėjo, bet kaip grandinėlę nuplėšė juto. Įvyko metu buvo išgėręs, bet kokį kiekį negalėjo pasakyti. Taikytis galėtų, jei atlygintų patirtą žalą.
Nukentėjusysis A. Š. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais jokių santykių nėra. Nukentėjusieji - vienas yra sesers vyras, kitas draugas. Sėdėjo kieme gal kokias 5 minutes, priėjo jaunuolis apie 38 metų amžiaus, vėliau išgirdo šūkavimus. M. D. buvo blaivus, ar kaltinamieji gėrė, nežinojo. Ž. K. nuėjo pažiūrėti. Jis su M. D. palaukė, bet kai Ž. K. ilgai negrįžo, tada jie nuėjo pažiūrėti, kodėl negrįžta Ž. K. Paėję pamatė, kad guli jis bulvare. Kai jie nuėjo T. J. sudavė jam į galvą ir jis gulėjo be sąmonės. Atsigavo, kai atvyko policija. Jis pats niekam nesudavė ir nieko nematė. Kaip mušė Ž. K. nematė, ką konkrečiai darė A. T., nematė, jis smūgį gavo nuo T. J. Jis pats buvo išgėręs, 5000 litų ieškinį neturtinei žalai palaiko. Neturtinė žala, tai randai, kurie liko, bei kiti sužalojimai. Įvykio metu jis neteko ir auksinės grandinėlės, bet ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia. Tai ką siūlo kaltinamieji, padengtų tik dalį grandinėlės sumos. Jo grandinėlė daug kainavo.
Nukentėjusysis M. D. teisme parodė, kad nukentėjusieji yra jo draugai. Tą dieną buvo jau po darbo, biuletenis buvo baigtas, jis jau buvo pradėjęs dirbti. Susitiko visi vakare, kelintą valandą nežinojo. Jis alaus nepirko. Sėdėjo kieme, priėjo vyriškis, paprašė cigaretės. Vyriškis, kuris buvo priėjęs prie jų, buvo apie 30 metų, apsirengęs šviesiai, gerai neįsidėmėjo, panašu, kad asocialus ar nesveikas. Didelio skirtumo nematė, asocialus ar neįgalus. Vėliau bulvare pasigirdo šūkavimas. Kad pamatyti, kas šūkauja, reikėjo praeiti pro vartus. Jo kojai nutraukti raiščiai, tai jis ėjo lėtai. Kai nuėjo T. J. jam trenkė. Jis dar rodė T. J., kad filmuoja kameros. Po to susitaikė, vėliau vėl prasidėjo muštynės. Buvo viskas taip, kaip surašyta kaltinamajame akte. Jis pats buvo blaivus. Civilinį ieškinį pareiškė neturtinei žalai. Patyrė užgauliojimus, nepatogumus. Matė A. T. rankose dalį auksinės grandinėlės. Matė, kaip plėšė ją nuo A. Š.. Kaip ir kas, Ž. K. nuplėšė grandinėlę, nematė. Kiek prisimena, jam A. T. nesudavė, nebent kai gulėjo ant žemės. Smūgius juto, bet kas juos sudavė, nežino. Kitiems gal ir sudavė. T. J. jam smogė į šoną. A. T. nebuvo agresyviai nusiteikęs, o T. J. buvo agresyvus. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, blaivumą nustatė visiems kartu. Jis pats kartais tokį darbą turi atlikti, kol užpildo dokumentus, 15 minučių užtrunka. Nesutiko su kaltinamųjų siūloma žalos padengimo suma.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų, nukentėjusiųjų duotų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga.
2010-06-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, prie Vilniaus g. 153 namo, Šiauliuose (1t., b. 1. 21-23).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad T. J. 2010-06-27 05.54 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., b.l. 17).
2010-10-26 parodymų patikrinimo vietoje metu T. J. parodė konflikto vietas ir paaiškino aplinkybes (2 t., b. 1. 1-5).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad A. T. 2010-06-27 05.49 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas (2 t., b.l. 57).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad Ž. K. 2010-06-27 06.54 val. nustatytas 1,21 promilių girtumas (1 t., b. 1. 69).
2010-09-08 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis Ž. K. parodė konflikto vietą ir paaiškino sumušimo aplinkybes (1 t., b. 1. 51-53).
2010-10-20 akistatos metu į akistatą suvedus nukentėjusįjį Ž. K. ir A. T., jie patvirtino savo ankstesnius parodymus (1 t., b. 1. 57-59).
2010-10-20 akistatos metu į akistatą suvedus nukentėjusįjį Ž. K. ir T. J., jie patvirtino savo parodymus (1 t., b. 1. 60-63).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad A. Š. 2010-06-27 06.48 val. nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t., b. 1. 105).
2010-09-17 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. Š. parodė konflikto vietą ir paaiškino sumušimo aplinkybes (1 t., b. 1. 83-86).
2010-09-17 akistatos metu į akistatą suvedus nukentėjusįjį A. Š. ir A. T., jie patvirtino savo ankstesnius parodymus (1 t., b. 1. 87-89).
2010-09-17 akistatos metu į akistatą suvedus nukentėjusįjį A. Š. ir T. J., jie patvirtino savo parodymus (1 t., b.l. 90-92).
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad M. D. 2010-06-27 07.23 val. buvo blaivus, nustatytas 0,00 promilės (1 t, b. 1. 134).
2010-07-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. D. atpažino T. J., kaip vaikiną dalyvavusį konflikte, kuris konflikto metu sudavė visiems nukentėjusiesiems smūgius ir buvo aktyvesnis už pirmąjį (1 t., b. 1. 110-112).
2010-07-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. D. atpažino A. T., kaip vaikiną dalyvavusį konflikte ir įspyrusį A. Š. (1 t., b. 1. 113-115).
2010-10-15 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. D. parodė konflikto vietą ir paaiškino sumušimo aplinkybes (1 t., b. 1. 118-121).
2010-10-25 akistatos metu į akistatą suvedus nukentėjusįjį M. D. ir T. J., jie pasiliko prie savo parodymų (1 t, b. 1. 122-125).
2010-10-26 akistatos metu, į akistatą suvedus nukentėjusįjį M. D. ir A. T., jie patvirtino savo parodymus (1 t., b. 1. 126-129).
2011-02-08 daiktų apžiūros protokole fiksuota tyrimo metu M. K. pateikto vyriško megztinio apžiūra, kurios metu stebima, jog ties megztinio apykakle, vidinėje pusėje, prisiūta juodos spalvos juostelė įplėšta dviejose vietose (1 t., b. 1. 175-177).
2010-07-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas kompaktinis diskas „Verbatim" CD-R, kuriame įrašyta vaizdo medžiaga, kurioje vaizdo kamera užfiksuotos įvykio aplinkybės. Vaizdo kamera įrengta ant Vilniaus g. 141 pastato. Filmuojamas Rūdės gatvės vaizdas - akligatvis, esantis ties Vilniaus gatve, įvažiavimas į „Mega" kiemą, filmavimo kamera sukasi ratu, todėl vaizdas nėra fiksuojamas nepertraukiamai, vaizdo kamera vaizdas priartinamas. Apžiūros metu stebima, kaip trys vyriškiai prieina prie Rūdės g. 29 pastato durų ir visi sueina į vidų. Po to prie to paties namo durų stebimi trys stovintys vyriškiai, kurių vienas įeina į tą patį namą ir uždaro duris, o kiti du nueina link Vilniaus gatvės. Po to stebima, kaip nuo Vilniaus gatvės Rūdės gatve link „Maximos" parduotuvės bėga vienas asmuo. Po to ties Rūdės ir Vilniaus gatvių sankirta stebimas ant šaligatvio, ant dešinio šono gulintis vyriškis, šalia jo vaikšto trys vyriškiai, kurių veidai neįžiūrimi, vienas iš vyriškių nusivelka džemperį. Po to stebimi keturi vyriškiai, o vyriškis, prieš tai gulėjęs ant šaligatvio, bėga link „Maximos" parduotuvės, du vyriškiai eina link asmens, panašaus į M. D. Po to stebima, kaip Rūdės gatvėje, priešais amfiteatro aikštę, ant šaligatvio, šalia reklaminio stendo sėdi asmuo, panašus į Ž. K. Po to stebimi trys einantys vyriškiai, du iš jų, panašūs į T. J. ir M. D. - suploja iškėlę į viršų rankas. Vyriškis, panašus į M. D., suploja rankomis ir su kitu vyriškiu. Visi vyriškiai nueina Rūdės gatve link „Maximos" parduotuvės. Po to stebimas bėgantis vyriškis, panašus į Ž. K.. Rūdės gatvėje, ties Amfiteatro aikšte stebimas einantis vyriškis, panašus į A. Š. Rūdės gatvėje stebimas vyriškis, panašus į A. T., kuris paėjęs sustoja ir pasisukęs žiūri link Vilniaus gatvės. Ties įvažiavimu į klubą „Mega" stebimi vyriškiai, panašūs į A. T., T. J. ir M. D., kurie iš lėto eina link „Maximos" parduotuvės, vienas vyriškis, panašus į A. Š., guli ant šaligatvio. Ties įvažiavimu į klubą „Mega" stebimo du vyriškiai, panašūs į T. J. ir A. T., kurie pasisukę eina link vaikino, panašaus į M. D.. Vyriškiai sustoja. Asmuo, panašus į A. T., ištiesia ranką tarp vyriškių, panašių į M. D. ir T. J., kuris kelis žingsnius pasitraukia atbulomis, vyriškiai mosikuoja rankomis, panašus į T. J. prieina prie panašaus į M. D., kalbasi. Vyriškis, panašus į T. J., kairiąja ranka suduoda vieną smūgį į galvos sritį panašiam į M. D., kuris klumpa ant kelio, tuo metu vyriškis, panašus į T. J., kairiąją koja spiria smūgį į galvos sritį, panašiam į M. D., abu griūna ant šaligatvio ir ant gatvės važiuojamosios dalies, prie jų pribėga vyriškis, panašus į A. T., link jų eina asmuo, panašus į A. Š.. Ties įvažiavimu į klubą „Mega" stebima, kaip vyriškis, panašus į A. T., dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį prie jo pribėgusiam vyriškiui, panašiam į A. Š.. Nuo „Maximos" parduotuvės matosi ateinantis dar vienas vyriškis. Vyriškiai, panašūs į T. J. ir M. D., rankomis vienas kitam suduoda po du smūgius, vyriškis, panašus į A. Š., dešine ranka smūgiuoja du smūgius panašiam į A. T.. Panašus į T. J. ranka smūgiuoja panašiam į M. D., šis griūna, tada panašus į T. J. kojomis spiria penkis kartus panašiam į M. D., kuris guli ant žemės. Vyriškiai atsitraukia vieni nuo kitų, vyriškiai, panašūs į A. T. ir T. J., eina link Vilniaus gatvės, jiems iš paskos eina panašūs į M. D., Ž. K. ir A. Š.. Vyriškiai nueina link „Verpsto" kiemo, pro medžių lapus nuėjusių vyriškių nebesimato. Po to stebimas vaizdas, kaip atvyksta policijos automobiliai, stebimas prie policijos pareigūnų stovintis vyriškis, panašus į T. J., kitoje automobilio pusėje stovi vyriškis, panašus į M. D., vyriškiai kalbasi, M. D. rankose šmėsteli daiktas, panašus į grandinėlę, vyriškis, panašus į T. J., įsodinamas į policijos automobilį (1t., b. 1. 27-35).
2010-09-03 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausytas kompaktinis diskas „Verbatim" CD-R su garso įrašu. Padarytas garso įrašo iššifravimas. Pagal mobiliojo ryšio telefono Nr. nustatyta, kad skambinantysis - Ž. K. praneša apie įvykį prie „Megos" ir į policijos pareigūno klausimą „kas ten atsitiko?" atsako „nu, kas atsitiko, iš žmogaus atėmė, va muš". Po to fiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų bei pagal mobiliojo ryšio telefono Nr. - M. D. skambutis policijai (1 t., b. 1. 39-42).
Specialisto išvadoje Nr. G 775/10(04) nurodyta, kad Ž. K. padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimai dešinės akies voke, dešinio skruosto - žando srityje, viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant (1 t., b. 1. 68).
Specialisto išvadoje Nr. G 773/10(04) nurodyta, kad A. Š. padarytos kraujosruvos su nubrozdinimais kairės akies srityje, apatinės lūpos kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant (1 t., b.1. 97).
Specialisto išvadoje Nr. G 792/10(04) nurodyta, kad M. D. nustatyti nubrozdinimai pakaušyje, smilkiniuose, smakro dešinėje, dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, nugaros kairėje, dešinio kelio srityje, kraujosruvos galvoje, akių vokuose, nosyje, viršutinėje lūpoje, liežuvyje, kraujosruvos su nubrozdinimais apatinėje lūpoje, kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti buku kietu daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant (1 t., b. 1.133).
Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamųjų T. J. ir A. T. parodymai, nukentėjusiųjų Ž. K., A. Š., M. D. parodymai, įvykio vietos apžiūra ir jos metu surašytas protokolas, iš kurio matosi nusikaltimo vietos aplinka, pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių matyti įvykusio konflikto vieta ir įvykio aplinkybės, akistatos protokolai, kurių metu tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis M. D. atpažino A. T., kaip vaikiną dalyvavusį konflikte ir įspyrusį A. Š., taip pat nukentėjusysis M. D. atpažino T. J., kaip vaikiną dalyvavusį konflikte, kuris konflikto metu sudavė visiems nukentėjusiesiems smūgius ir buvo aktyvesnis už pirmąjį -patvirtina, kad kaltinamieji T. J. ir A. T. viešoje vietoje – Vilniaus gatvėje, ties 153 pastatu, Šiauliuose, bei Rūdės gatvėje, ties 29 pastatu, Šiauliuose, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios aiškios asmeninės motyvacijos įžūliai elgėsi, kumščiais suduodami smūgius, spardydami ir mušdami nukentėjusiuosius. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamieji T. J. ir A. T. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamųjų T. J. ir A. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Įvertinęs įrodymų visetą, teismas atmeta galimybę kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., kuris numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. J. ir A. T. panaudojo fizinį smurtą ir sužalojo nukentėjusiuosius Ž. K., A. Š., M. D., kaltinamieji ir nukentėjusieji nebuvo pažįstami, konfliktas kilo be aiškios dingsties. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje, Vilniaus gatvėje, ties 153 pastatu, Šiauliuose, bei Rūdės gatvėje, ties 29 pastatu, Šiauliuose. Šiuo atveju svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant šias aplinkybes, T. J. ir A. T. veikos negali būti kvalifikuojamos kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Sprendžiant T. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas V. J. prašymas atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jam nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį nėra pagrindo, nes nėra vienos iš privalomų atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų - visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. BK tekste esančios formuluotės visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje nutartyje 2K-379/2011. Šioje nutartyje išdėstyta, kad pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nors kaltinamasis teisme ir teigė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, nes duodamas parodymus nurodė, kad nukentėjusysis Ž. K. priėjo ir sudavė A. T., o T. J. trenkė jam atgal, nes gelbėjo draugą. Šią kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas ją atmeta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos nuoširdžiai gailisi. Nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatų taikymas T. J. negalimas.
T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 59 straipsnį teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę T. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. T. J. nusikalto būdamas neteistas (2 t., b.l. 18-19), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 22-24), nedirbantis (2 t., b.l. 20), Lietuvos darbo biržoje registruotas (2 t., b.l. 21), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., b.l. 25), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., b.l. 26), VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre pacientų registre nėra įrašytas (2 t., b.l. 27), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas T. J. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką T. J. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-06-27 05.25 val. iki 2010-06-27 12.30 val., viena para.
T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. A. T. nusikalto būdamas neteistas (2 t., b.l. 73), vieną kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., b.l. 76), nedirbantis (2 t., b.l. 74), Lietuvos darbo biržoje registruotas (2 t., b.l. 75), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., b.l. 79), VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre pacientų registre yra įrašytas, nustatyta, kad psichiškai sveikas (2 t., b.l. 78), buvusioje darbovietėje (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 81), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 83), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas A. T. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. T. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-06-27 05.25 val. iki 2010-06-27 12.30 val., viena para.
A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 34,10 Lt sumai (1 t., b.l. 138-139). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl būtų pagrindas jį tenkinti visiškai, tačiau kadangi teismo posėdžio metu T. J. pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 34,10 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai, ieškinys atmestinas.
Baudžiamojoje byloje Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį 671,06 Lt sumai (1 t., b.l. 148-150). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl būtų pagrindas jį tenkinti visiškai, tačiau kadangi teismo posėdžio metu T. J. pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 671,06 Lt Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ieškinys atmestinas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. K. buvo pareiškęs 3700 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjant bylą teisme, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis atsisakė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nukentėjusiojo Ž. K. civilinis ieškinys dėl 3700 litų turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Ž. K. pareiškė 5700 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o posėdžio metu nurodė, kad mažina civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 5000 Lt. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, Ž. K. nurodė, jog kaltinamųjų nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, jis buvo sumuštas viešoje vietoje, tai jį labai pažemino, po sumušimų ilgą laiką buvo kraujosruvų, dėl ko patyrė nepatogumus, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pablogėjo jo santykiai su šeima, dėl kraujosruvų patyrė daug užgauliojimų, nepatogumų, neigiamo požiūrio į save, tai labai įžeidė jo garbę ir orumą, be to, pergyveno dėl nuplėštos auksinės grandinėlės. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų veikų nepatyrė negalavimų, nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T., kurie veikė bendrais tyčiniais veiksmais, ir vieninga tyčia, solidariai priteistina atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam Ž. K.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. J. jau 500 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam Ž. K. atlygino, todėl Ž. K. priteistinas neatlygintas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų T. J. ir A. T.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Š. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, A. Š. nurodė, jog kaltinamųjų nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, jis buvo sumuštas viešoje vietoje, tai jį labai pažemino, po sumušimų ilgą laiką buvo kraujosruvų, dėl ko patyrė nepatogumus, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pablogėjo jo santykiai su šeima, dėl kraujosruvų patyrė daug užgauliojimų, nepatogumų, neigiamo požiūrio į save, tai labai įžeidė jo garbę ir orumą, be to, pergyveno dėl nuplėštos auksinės grandinėlės. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų veikų nepatyrė negalavimų, nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T., kurie veikė bendrais tyčiniais veiksmais, ir vieninga tyčia, solidariai priteistina atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. J. jau 500 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Š. atlygino, todėl A. Š. priteistinas neatlygintas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų T. J. ir A. T.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. D. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, M. D. nurodė, jog kaltinamųjų nusikalstami veiksmai jam sutrikdė sveikatą, jis buvo sumuštas viešoje vietoje, tai jį labai pažemino ne tik kaip asmenį, bet ir kaip pareigūną, po sumušimų ilgą laiką buvo kraujosruvų, dėl ko patyrė nepatogumus, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, dėl kraujosruvų darbe patyrė daug užgauliojimų, nepatogumų, neigiamo požiūrio į save, tai labai įžeidė jo garbę ir orumą. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų veikų kreipėsi į medikus, tačiau teismui nepristatė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T., kurie veikė bendrais tyčiniais veiksmais, ir vieninga tyčia, solidariai priteistina atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam M. D.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. J. jau 500 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam M. D. atlygino, todėl M. D. priteistinas neatlygintas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų T. J. ir A. T.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. J. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymą, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti jį per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką T. J. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-06-27 05.25 val. iki 2010-06-27 12.30 val., vieną parą, kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. T. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymą, ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti jį per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. T. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-06-27 05.25 val. iki 2010-06-27 12.30 val., vieną parą, kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 34,10 Lt sumai atmesti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį 671,06 Lt sumai atmesti.
Nukentėjusiojo Ž. K. civilinį ieškinį dėl 3700 litų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo Ž. K. 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T. solidariai priteisti atlyginti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam Ž. K.
Nukentėjusiojo A. Š. 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T. solidariai priteisti atlyginti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Š.
Nukentėjusiojo M. D. 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų T. J. ir A. T. solidariai priteisti atlyginti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. D.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.