Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39/2012

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02394-2010-5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. (2010-11-20 epizodas) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2010-11-27 epizodas) 40 parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2010-12-07 epizodas) 40 parų arešto bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. (2010-12-08 epizodas) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. 5 d., 63 str. 1, 4, 9 d., 64 str. 1, 3, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ p.p., 2 d. BVK 22 str., subendrintos paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies sudedant tarpusavyje su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-28 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžiais (kurios Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-20 nutartimi subendrintos) ir V. M. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Patenkintas nukentėjusiojo H. Z. civilinis ieškinys ir priteista iš V. M. nukentėjusiojo naudai 1565 litų turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. G. (G. G.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010 m. lapkričio 20 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), iš neaptverto H. Z. priklausančio kiemo, slapta pagrobė svetimą turtą – H. Z. priklausančius metalo gaminius - du karučius -150 Lt vertės ir 225 Lt vertės, bendrai 375 Lt vertės, katilą „KČM“ 300 Lt vertės, katilą „Dianoja“ 500 Lt vertės, 300 kg metalo laužo 195 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. Z. 1370 Lt turtinę žalą.

Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010 m. lapkričio 27 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), iš neaptverto H. Z. priklausančio kiemo, slapta pagrobė svetimą turtą – H. Z. priklausančius metalo gaminius - 300 kg metalinių vamzdžių 195 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. Z. nedidelės 195 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2010 m. gruodžio 7 d., 02.00 val., (duomenys neskelbtini), iš neaptverto H. Z. priklausančio kiemo, slapta pagrobė svetimą turtą – H. Z. priklausančius metalo gaminius - 250 kg metalinių vamzdžių 162,50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. Z. nedidelės 162,50 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis ir G. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

V. M. ir G. G. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, iš neaptverto H. Z. priklausančio kiemo, slapta pagrobė svetimą turtą – H. Z. priklausančius metalo gaminius - ketaus šulinio dangtį 250 Lt vertės, katilą „Atrama“ 97,50 Lt vertės, ekskavatoriaus lanką 58,50 Lt vertės, verstuvo dalį 39 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam H. Z. 445 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį už apeliantų padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (apeliantas padarė keturias nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių dvi priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, dvi prie baudžiamųjų nusižengimų), į tai, kad visos nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant, pardavus pagrobtą turtą, gauti pinigų, tame tarpe ir narkotinių medžiagų įsigijimui, taip pat atsižvelgė į nusikalstamų veikų metu pagrobtą turtą bei jo vertę, kad dalis pagrobto turto grąžinta savininkui. V. M. atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti padarytą žalą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. (2010-12-08 epizodas), - veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas skunde nurodo, jog padėjo pareigūnams atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, sutinka su aukščiau nurodytu apeliacinio skundo argumentu, iš tikrųjų apeliantas savo valia padėjo išaiškinti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Taip, policijos pareigūnai sekdami nuo įvykio vietos batais paliktais pėdsakais bei karučio vėžiomis, nustatė, jog pagrobti daiktai buvo patalpinti (duomenys neskelbtini) g. esančiuose sandėliukuose Nr. 9 ir Nr. 10, kad minėti sandėliukai priklauso G. G. šeimai, sandėliukuose buvo rasta dalis pagrobtų daiktų. Kita vertus, esminės įvykio aplinkybės, jog trys iš padarytų nusikalstamų veikų buvo padarytos apelianto ir tik viena veika veikiant apeliantui bendrininkų grupėje su G. G., kada buvo padarytos nusikalstamos veikos, kur buvo realizuoti pagrobti daiktai, buvo nustatytos pagal V. M. nuoširdų prisipažinimą, pirminius jo parodymus, kurie iš esmės nekito viso proceso metu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-201/2007, 2K-362/2009). Taigi, atsižvelgus į teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti savarankiška V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.

Skirdamas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir V. M. asmenybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas praeityje dešimt kartų teistas, ne kartą ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Gi kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų darymas yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio jis neketina keisti. Be to, V. M., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirba, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų registruotas Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, tačiau kaip seka iš paties apelianto parodymų, jis vartoja narkotinę medžiagą – heroiną.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir aplinkybę, jog apeliantas padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jas švelninti apelianto skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė Baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bendrindamas subendrintą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-28 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (kurios Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-20 nutartimi subendrintos) bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.