- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- I-1905-386/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01510-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Seimo
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjos Seimo narės A. B. pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą bei prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Seimo narė A. B. kreipėsi į teismą 2013-10-30 pareiškimu (teisme gautas 2013-11-04, reg. Nr. 3-1554) ir prašo:
1) ištirti, ar atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimas Nr. T2-243 ir juo patvirtinta Kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi nustatymo metodika neprieštarauja:
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai;
- Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai;
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 ir 2 dalims, 1.3 straipsnio 4 daliai, 1.5 straipsnio 2 daliai, 2.36 straipsnio 1 daliai, 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalims;
2) pripažinus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimą Nr. T2-243 „Dėl kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi nustatymo metodikos patvirtinimo“ neteisėtu, nustatyti, kad šis teisės aktas yra panaikintas ir negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl šio norminio akto pripažinimo neteisėtu.
Šalies argumentai
Pareiškėja Seimo narė A. B. 2013-11-04 prašymu (teisme gautas 2013-11-08, reg. Nr. 2-3884) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. atlikti ginčijamo akto – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimo Nr. T2-243, kuriuo patvirtinta Kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi nustatymo metodika, galiojimo laikiną sustabdymą ir pavesti teismo nutartį užtikrinti reikalavimą vykdyti skubiai.
Konstatuojama:
Motyvuojamoji dalis
pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atsisakytina priimti.
Norminio administracinio teisės akto teisėtumo klausimas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis).
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
Šiuo atveju į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą kreipėsi pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė A. B. Konstatuotina, jog pareiškėja patenka į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ratą.
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o pagal 14 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Pagal viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).
Taigi teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-243 „Dėl kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 2 punkte nustatyta, kad ši metodika privaloma vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir kuris teisės aktuose nustatyta tvarka teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal Metodikos 2 punktą ji taikoma tuo atveju, kai vandens tiekėjas su viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, savininku tariasi dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos. Metodikos 8 punkte nustatyta, kad jei viešajam vandens tiekėjui nepavyksta susitarti su infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, savininku, ginčai dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos sprendžiami teisme.
Iš paminėtų Metodikos nuostatų akivaizdu, kad ji privalomai taikoma tik vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (toliau – ir vandens tiekėjas) ir tik tokiais atvejais, kai vandens tiekėjas su viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, savininku (toliau – ir infrastruktūros savininkas) tariasi dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos. Tai nereiškia, kad infrastruktūros savininkui pagal Metodiką apskaičiuota kaina yra privaloma – jam pagal Metodiką nenustatytas privalomas sutikimas. Metodika tik nustato kokią kainą vandens tiekėjas gali pasiūlyti ir vandens tiekėjo privalomą tolimesnį elgesį, nesusitarus su infrastruktūros savininku dėl šia metodika apskaičiuotos kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimąsi, t. y. vandens tiekėjas tokiu atveju kreipiasi į teismą, tačiau Metodika nenumato jokių teisių ar pareigų infrastruktūros savininkui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Šioje dalyje taip pat numatyta, kad jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui.
Taigi, Metodika nustato tik vandens tiekėjo, kuris yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka teikia viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas elgesio taisykles, t. y. Metodika skirta individualiais požymiais apibūdintam subjektui – adresuota tik vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, Metodika nelaikytina norminiu administraciniu aktu, todėl šio akto nuostatų teisėtumo tyrimas norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.
Kadangi pareiškimą atsisakytina priimti, dėl kitų pareiškimo trūkumų nepasisakoma.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas numato ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, kaip vieną iš galimų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 4 dalimi, nenagrinėjamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, iš esmės besiskiriantis nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo administracinis teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laiko jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime. Todėl negalima teigti, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, gali pasunkėti administracinio teismo sprendimo pripažinti norminį administracinį aktą neteisėtu ir jį laikyti panaikintu įvykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I492-46/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos Seimo narės A. B. 2013-10-30 pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.