- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2-7156-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02856-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- Č. M., G. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams Č. M. ir G. M. dėl skolos už vartojimo kreditą, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 803,81 Eur skolos už pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 72,34 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 20,00 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi BAB SNORAS 2007-10-25 sudarė Klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią BAB SNORAS suteikė atsakovui paskolos sumą, o atsakovas, ją panaudojęs, įsipareigojo grąžinti iki 2012-10-22, kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą paskolą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB SNORAS 803,81 Eur.
3. 2009-12-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu atsakovų santuoka bendru sutuoktinių sutarimu nutraukta, o prievolė pirminiam kreditoriui pagal Sutartį buvo pripažinta solidaria. 2015-07-31 pradinis kreditorius BAB SNORAS Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės prievolę pagal Klasikinės paskolos be užstato sutartį perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017-05-31 UAB „Baltijos kredito sprendimai“ Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pirminiam kreditoriui. Nuo 2017-10-01 UAB „Lindorff Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą į UAB „Intrum Lietuva“.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Č. M. pateikė atsiliepimu ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal pateiktus duomenis iš UAB „Creditinfo Lietuva“, laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2015-12-27 paskola mokėta AB SNORAS, o 2016-03-24 sumokėta įmoka 41,01 Eur UAB „Intrum Lietuva“. Po reikalavimo tesiės perleidimo ir toliau buvo vykdomi įsipareigojimai pagal Sutartį. Nurodė, kad skola yra padengta, todėl ieškovės reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes sutartis yra apsibaigusi ją įvykdžius.
5. Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas Č. M. pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, todėl 2011 m. sausio 24 d. su ja susisiekė AB SNORAS atstovai ir nurodė, kaip solidariam atsakingam asmeniui mokėti įmokas. Todėl 2011 m. sausio 25 d. pateikė prašymą AB SNORAS leisti jai vykdyti prievoles pagal 2007-10-25 Klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Visų prisiimtų įsipareigojimų suma sudarė 6918,30 Eur, o per 2012-2015 metus sumokėjo 6404,30 Eur. 2015 m. gruodžio 1 d. nesumokėtas skolos likutis sudarė 514,00 Eur, likusią skolos dalį su palūkanomis 2015 m. gruodžio 27 d. padengė atsakovas Č. M.. Pažymi, kad pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą išsiųstas tik 2020 m. gegužės 22 d., prieš pateikiant ieškinį teismui, tačiau jokio pranešimo ji negavo, nors reikalavimas perleistas dar 2017 metais.
6. Civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašė nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.
7. Apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai (b. l. 64 - 66).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
8. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi BAB SNORAS 2007 m. spalio 25 d. sudarė Klasikinės paskolos be užstato sutartį, pagal kurią BAB SNORAS suteikė atsakovui 35000,00 Lt (10136,70 Eur) paskolos sumą, o atsakovas, ją panaudojęs, įsipareigojo grąžinti iki 2012-10-22, kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą paskolą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui BAB SNORAS 803,81 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. 2009-12-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu atsakovų santuoka bendru sutuoktinių sutarimu nutraukta, o prievolė pirminiam kreditoriui pagal Sutartį buvo pripažinta solidaria. 2015-07-31 pradinis kreditorius BAB SNORAS Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės prievolę pagal Klasikinės paskolos be užstato sutartį perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017-05-31 UAB „Baltijos kredito sprendimai“ Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo prievolę pirminiam kreditoriui. Nuo 2017-10-01 UAB „Lindorff Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą į UAB „Intrum Lietuva“.
9. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad ji laiku negavo pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Bylos duomenimis atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą pranešta 2020 m. gegužės 22 d. pranešimu ir iš tiesų atsakovė pašto dėžutėje pranešimą galėjo rasti po penkių darbo dienų (apie 2020 m. gegužės 28 d.), t .y. savaitei iki ieškovei pateikiant ieškinį. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota rašytiniu pranešimu, išsiųstu paštu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą.
10. Ieškinyje ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-105/2011, kurioje nurodoma, jog tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tačiau šia kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė negalima vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybes: civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas, kai naujasis kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, tarp kurių buvo ir reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą.
11. Atsakovas taip pat iš esmės ginčija informavimą dėl reikalavimo teisės perleidimo. Tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus, kaip neįrodytus, nes jis teismą informavo, kad 2016 m. kovo 24 d. sumokėjo UAB „Intrum Lietuva“ 41,01 Eur (nors pažymėtina, kad reikalavimas UAB „Intrum Lietuva“ perleistas tik 2017 m. gegužės 31 d., o apie reikalavimo perleidimą atsakovas Č. M. informuotas tik 2017 m. birželio 26 d.).
12. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvaus pobūdžio nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje aiškinama, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartyje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartyje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-105/2011).
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė G. M. būtų tinkamai informuota apie pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimą iki ieškovės ieškinio pareiškimo teismui. Nors apie reikalavimo perleidimą skolininkei gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, tačiau vienintelis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo ieškovė grindžia atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą aplinkybę – ieškovės byloje pateiktas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo. Tačiau šis dokumentas nepatvirtina fakto, kad atsakovė būtų gavusi tokį pranešimą ar, kad jis būtų buvęs išsiųstas. Tuo labiau, kad minėtas pranešimas, ieškovės teigimu, atsakovei buvo siųstas neregistruotu laišku. Remiantis išdėstytu, teismas vertina, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota tik nuo ieškovės pareikšto ieškinio su priedais jai įteikimo momento. Kadangi atsakovei G. M. tik nuo ieškinio pateikimo teismui buvo tinkamai pranešta apie pradinio kreditoriaus turimo reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui – ieškovei, jos nurodytais rašytiniais duomenimis skolos likutis sudarė 514,00 Eur, kurį 2015 m. gruodžio 27 d. sumokėjo atsakovas Č. M., todėl atsakovės G. M. atžvilgiu ieškinys atmestinas.
14. Dėl skolos priteisimo atsakovo Č. M. atžvilgiu nustatyta, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas dar 2017 m. birželio 26 d. laišku. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2016 metais mokėjo ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ 41,01 Eur. Atsakovės pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad dėl netinkamo prievolės vykdymo, ji nuo 2011 metų kaip solidari skolininkė prievolę ėmė vykdyti už atsakovą. Ieškovės nepateikė duomenų, ar įsiskolinimas nesusidarė laikotarpiu, kai atsakovas Č. M. netinkamai vykdė prievolę. Byloje taip pat nėra duomenų apie prievolės vykdymą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2020 m. liepos 9 d.
15. 2020-07-09 teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti rašytinius paaiškinimus/nuomonę dėl atsakovų atsiliepimuose nurodytų argumentų. Tačiau iki nurodyto termino ieškovė prašomų teismui duomenų nepateikė.
16. Atsakovai pateikė duomenis, kad iki 2016 metų mokėjo įsiskolinimą ieškovei ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Todėl ieškovei nepateikus duomenų, kokiu laikotarpiu ir/ar yra likęs įsiskolinimas pagal 2007 m. spalio 25 d. Klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.2-2.8 punktai), ieškovės reikalavimai dėl 803,81 Eur skolos už pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo iš solidarių skolininkų atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal atsakovų pateiktus rašytinius duomenis nustatyta, kad mokėjimai buvo negauti už 2012 m. liepos mėnesį (nors mokėjimas atliktas 2012-06-28 įskaitytas UAB „Creditinfo Lietuva“ sistemoje 2012-07-03), 2013 m. birželio ir 2013 m. liepos mėnesius, 2013 m. rugsėjo mėnesį, 2014 m. rugpjūčio ir 2014 m. rugsėjo mėnesius, 2014 m. gruodžio mėnesį (UAB „Creditinfo Lietuva“ sistemoje įmoka įskaityta 2015-01-06). Sulyginus minimus duomenis nustatyta, kad yra likę šešios neįskaitytos įmokos po 144,81, kas sudarom apie 868,86 Eur. Tačiau 2015 m. gruodžio 7 d. sumokėta 881,56 Eur. Todėl darytina išvada, jog pagal teismo skaičiavimus atsakovai Sutartį yra įvykdę, o ieškovė tai paneigiančių duomenų nepateikė. Todėl ieškovės ieškinys neįrodytas bei nepagrįstas ir atmestinas. Atmetus ieškovės ieškinį dėl solidarios 803,81 Eur skolos priteisimo iš atsakovų už pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, atmestinas ir reikalavimas priteisti 72,34 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 20,00 Eur žyminį mokestį.
17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 1,86 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.