- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- ATP-366-172/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01801-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Pažeidėjas
- G. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties, kuria G. M. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2013 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistė V. U. 2013 m. rugsėjo 29 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 13.20 val. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir pradėtas persekioti kaip įtariamas nepaklusęs pareigūnų reikalavimui sustoti naktinės pamainos metu. Mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini) persekiojo minėtą automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, tačiau G. M. ignoravo signalus ir padidinęs greitį toliau bėgo nuo skiriamaisiais VSAT ženklais pažymėto automobilio. Apsukęs ratą (duomenys neskelbtini) kaime automobilis „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) plentu važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą minėtą automobilį įjungtais šviesos ir garso signalais stabdė mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis ir šį kartą nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Toliau persekiojant automobilį patrulis (duomenys neskelbtini) bandė jį sustabdyti (duomenys neskelbtini) kaime, jis nesustojo ir pasuko link (duomenys neskelbtini) kaimo. Mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini) laukė persekiojamo automobilio kelyje (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėjęs pareigūnus vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo atgal link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, užtvėrę kelią, automobilio laukė (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis „Audi A6“ apvažiavo užtvarą vos nepartrenkdamas pareigūno ir dideliu greičiu nulėkė link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pareigūnai spėjo įsidėmėti vairuotojo veidą. Atvykus automobilio „Audi A6“ vairuotojo G. M. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) Kalvelių k., minėtą asmenį A. J. savo automobiliu parvežė namo, kur (duomenys neskelbtini) pareigūnai jį sulaikė. Savo veiksmais G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadas T. A. 2013 m. spalio 11 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 3500 Lt baudą.
Šalies argumentai
G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus Rinktinės 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti
Atsiliepimas
Vilniaus rinktinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir mano, kad 2013 m. spalio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vado nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. priėmė nutartį, kuria G. M. skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2013 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. spalio 11 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vado T. A. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.
Teigia, kad yra tikras, jog kartu dirbę pareigūnai turėjo matyti vairuotoją vienu metu, tačiau, anot apelianto, vieni nematė iš viso, kiti vairuotoją apibūdina tik bendraisiais požymiais, nenurodant jokių identifikacijai tinkamų bruožų. Todėl, apelianto įsitikinimu, reikia konstatuoti, kad pažeidėjo niekas neįsidėmėjo.
Pažymi, kad automobilis priklauso ne jam, tačiau vieną kartą buvo pažeidęs kelių eismo taisykles tuo automobiliu. Apelianto įsitikinimu, pareigūnai ji „nustatė“ patikrinę duomenų bazėje automobilį. Nurodo, kad jokių rūbų identifikacinių požymių pareigūnai nenurodo, tad, anot apelianto, grįsti kaltumą vien rūbo spalva neleistina. Teigia, kad jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nerasta. Tai, kad išėjęs iš automobilio nuėjo namo, o ne buvo sulaikytas vietoje, anot apelianto, aiškiai parodo, kad pareigūnai nebuvo tikri dėl pažeidimą padariusio asmens tapatybės. Anot apelianto jokios aparatūros pagalba šis įvykis užfiksuotas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pagrįstai nutarė G. M. skundo netenkinti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė šios bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir apeliantas.
G. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: 2013 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų parodymai.
Pažymėtina, kad iš 2013 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad jame yra užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, kurį padarė G. M., nurodyta pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Tuos pačius duomenis iš esmės patvirtina ir liudytojų O. D., V. V., S. S., S. D., K. M., O. L. parodymai. Visi liudytojai nurodo iš esmės vienodas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis, galima būtų manyti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai nurodė netikras įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad tokių duomenų teismui nepateikė ir G. M..
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei pagrįstai pripažino juos G. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 4 dalyje.
Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, liudytojai jį įsidėmėjo ir nurodė būtent jį, kaip galimą pažeidėją. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas O. D. nurodė, kad iš veido žmogus buvo panašus į G. M., nors 100 procentų jis negali būti įsitikinęs, kad tai buvo G. M., tačiau jam atrodė, kad tai G. M.. Minėtas liudytojas taipogi nurodė, kad oro sąlygos įvykio metu buvo geros, buvo šviesu. O. D. nurodė, kad G. M. buvo jam pažįstamas, nes buvo pakliuvęs kaip pažeidėjas už kontrabandą. Kitas liudytojas – V. V., teismo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad žmogus buvo panašus į G. M., nes žino iš atminties jo veido bruožus. Pažymėtina, kad V. V. taipogi nurodė, jog oro sąlygos buvo geros. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nebuvo jokių objektyvių kliūčių minėtiems liudytojams atpažinti G. M., ypač turint omenyje, kad abu jį pažinojo iš veido. Be to, kaip jau buvo minėta, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojai galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Taigi netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.
Apelianto nurodytos aplinkybės dėl rūbų identifikacinių požymių, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi aukščiau minėti liudytojai atpažino G. M. iš veido, o ne pagal rūbų požymius. Taipogi G. M. kaltės klausimui dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo nėra reikšminga ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad išėjęs iš automobilio nuėjo namo, o ne buvo sulaikytas vietoje.
Apeliantas teigia, kad jokios aparatūros pagalba šis įvykis užfiksuotas nebuvo. Pažymėtina, kad G. M. kaltė įrodyta byloje esančių įrodymu visuma. Taigi vien ta aplinkybė, kad šis įvykis nebuvo užfiksuotas jokios aparatūros pagalba, nepaneigia jo kaltės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai G. M. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 4 dalyje. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.