- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- II-4-298/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01801-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – Vilniaus rinktinės) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistė V. U. 2013 m. rugsėjo 29 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir pradėtas persekioti kaip įtariamas nepaklusęs pareigūnų reikalavimui sustoti naktinės pamainos metu. Mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini) persekiojo minėtą automobilį su įjungtais šviesos ir garso signalais, tačiau G. M. ignoravo signalus ir padidinęs greitį toliau bėgo nuo skiriamaisiais VSAT ženklais pažymėto automobilio. Apsukęs ratą (duomenys neskelbtini) kaime automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) plentu važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) kaimą minėtą automobilį įjungtais šviesos ir garso signalais stabdė mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis ir šį kartą nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Toliau persekiojant automobilį patrulis (duomenys neskelbtini) bandė jį sustabdyti (duomenys neskelbtini) kaime, jis nesustojo ir pasuko link (duomenys neskelbtini) kaimo. Mobilusis patrulis (duomenys neskelbtini) laukė persekiojamo automobilio kelyje (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėjęs pareigūnus vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo atgal link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, užtvėrę kelią, automobilio laukė (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apvažiavo užtvarą vos nepartrenkdamas pareigūno ir dideliu greičiu nulėkė link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pareigūnai spėjo įsidėmėti vairuotojo veidą. Atvykus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo G. M. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), minėtą asmenį A. J. savo automobiliu parvežė namo, kur (duomenys neskelbtini) pareigūnai jį sulaikė. Savo veiksmais G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadas T. A. 2013 m. spalio 11 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 3500 Lt baudą.
Šalies argumentai
G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus Rinktinės 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti. Skunde jis nurodė, kad jis nubaustas už pažeidimą, kurio nėra padaręs. Byloje nurodyta, kad jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos rinktinės pareigūnų prie savo namų, kai jį automobiliu parvežė draugas. Jokio automobilio tą dieną jis nevairavo, tad ir padaryti pažeidimo negalėjo. Jis buvo sulaikytas, atlikta krata. Jokių pažeidimo padarymo įrodymų nerasta. Jo kaltė tariamai įrodyta tuo, kad du pareigūnai jį atpažino. Jis tikras, kad įvyko klaida, pareigūnai klysta. Teismas turi apklausti šiuos pareigūnus bei susipažinti su visa su byla susijusia objektyvia medžiaga - pareigūnų automobiliuose sumontuotos vaizdo bei garso aparatūros įrašais, tarnybinio pokalbio įrašais, nestojusio automobilio persekiojimo GPS duomenimis. Visa tai fiksuojanti aparatūra yra sumontuota specialiuose mobiliųjų patrulių automobiliuose. Budėjimo metu, vadovaujantis tarnybine instrukcija, ši aparatūra negali būti išjungta. Aparatūros užfiksuoti duomenys neginčytinai įrodys teismui jo nekaltumą.
Atsiliepimas
Vilniaus rinktinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir mano, kad 2013 m. spalio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vado nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas. 2013 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis S. S. (S. S.) savo tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 13.35 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų įjungtais šviesos ir garso signalais bei mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties bandė stabdyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet šis nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Be to, Vilniaus rinktinės vyresnysis pasienietis O. D. (O. D.) 2013 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. nuo 13.20 val. persekiojo nuo pareigūnų sprunkantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) r. sav. apie 150 m nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos (duomenys neskelbtini) kaimo link buvo bandoma stabdyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) blokuojant kelią tarnybiniu mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“ ir VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui V. V. stabdant minėtą automobilį mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tačiau vairuotojas pavojingai manevruodamas, vos nenumušęs jį stabdžiusio pareigūno, nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pareigūnams persekiojant pažeidėją, prie namo (duomenys neskelbtini) kaime šis išlipo iš automobilio ir nubėgo namo, tačiau pareigūnų tiksliai ir neabejotinai buvo atpažintas kaip G. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), t. y. pareigūnų teisėtiems reikalavimams nepaklusęs asmuo, vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu teiginys skunde, kad G. M. yra baudžiamas už pažeidimą, kurio nėra padaręs, neatitinka tikrovės ir tai akivaizdžiai įrodo administracinėje byloje surinkti įrodymai - VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų O. D., S. S. ir K. M. tarnybiniai pranešimai bei Lietuvos Respublikos piliečio A. J. paaiškinimas. Faktą, jog būtent šis asmuo naudojosi ir vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 2013 m. rugsėjo 29 d. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažyma apie asmens baustumą - 2013 m. rugsėjo 6 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) G. M. vairavo būtent automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir nedraustas transporto priemonių savininkų - valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už šį pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. skirta 50 Lt bauda, kurią jis sumokėjo 2013 m. rugsėjo 9 d., tokiais savo veiksmais pripažindamas padarytą pažeidimą. Duomenų, kad po 2013 m. rugsėjo 6 dienos G. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kam nors pardavė arba teisėtai perleido nėra, o šis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie minėto automobilio perleidimą tretiesiems asmenims. 2013 m. spalio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl G. M. skyrė ATPK 130 str. 4 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkį - 3500 litų. Skunde G. M. teigia, kad pareigūnai suklydo identifikuodami jį, kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, tačiau G. M. nepateikė jokių logiškų ir pagrįstų duomenų savo teiginiui pagrįsti. Kaip minėta, sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas, išnagrinėjus ir įvertinus visus faktinius duomenis, Vilniaus rinktinės pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei A. J. (A. J.) paaiškinime pateiktą informaciją, todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Skunde G. M. išreiškė pageidavimą, kad teismui būtų pristatyta visa su byla susijusi objektyvi medžiaga - pareigūnų automobiliuose sumontuotos vaizdo bei garso aparatūros įrašai, tarnybinio pokalbio įrašai, nestojusio automobilio persekiojimo GPS duomenys, bei teisme būtų apklausti įvykyje dalyvavę pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybiniuose automobiliuose nėra sumontuotos vaizdo bei garso aparatūros, todėl nedaromi nei vaizdo, nei garso įrašai automobiliuose, tačiau šiuose automobiliuose yra sumontuota telemetrinė įranga, kurios pagalba gali būti stebimas automobilių judėjimo maršrutas ir fiksuojami kiti parametrai, pvz. švyturėlių būsena ir naudojimo laikas. Be to, vykdydami tarnybą, apie visus kilusius incidentus ar pažeidimus (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai daro žymas tarnybinėje dokumentacijoje bei rašo išsamius tarnybinius pranešimus apie nustatytus teisės pažeidimus ar kitus tarnybinius įvykius. Tarnybiniai pranešimai kaip įrodomoji medžiaga yra pridėti prie skundžiamosios bylos, o tarnybinių transporto priemonių švyturėlių naudojimo grafikai pateikiami priede. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadas 2013 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir šis priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą ir G. M. skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad D. S. (D. S.) priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis patvirtins, kad jis tą dieną jo automobilio neėmė ir nurodys, kur tą dieną buvo jo automobilis. Jis prašo panaikinti nutarimą. Kartą jis vairavo tą automobilį, nes D. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, turi tik užsienio. Tada pareigūnai jį sustabdė ir duomenų bazėje yra, kad jis kartą vairavo tą automobilį. Dėl to nustatė, kad bėgantis žmogus su šiuo automobiliu, tai jis. 2013-09-29 apie 13.30 val. jis nevairavo šio automobilio. Buvo pas draugą A. K. (duomenys neskelbtini). Buvo atvykęs pas jį su autobusu iš (duomenys neskelbtini). Po to jis paskambino A. J., kad jį pasiimtų, nes A. K. turėjo kažkur vykti. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis išėjo iš A. K. namų ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Toje vietoje aplinkui miškai. Jis išėjo ne iš paties miško. Iš ten jį pasiėmė A. J.. Važiuojant su A. J. jis neprisimena ar kažkam skambino. Pats jis neturi automobilio. Neatsimena ar kalbėjo apie kažkokį apgadintą automobilį. Kai kurie pareigūnai jį atpažino, nes vienas pareigūnas pasakė, kad jis sėdėjo už vairo, tai ir visi sako, kad jis ten buvo. Be to, iš automobilio galo jokio veido nesimato. Tiesiog jį kartą buvo sustabdę už to automobilio vairo. Jis tikrai nevairavo šio automobilio 2013-09-29. 2013-09-06, kai vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį sustabdė policijos pareigūnai. Tada D. S. buvo šalia. Kai jį paėmė A. J., tai nuvežė apie 7 kilometrus iki jo namų (duomenys neskelbtini). Jie užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo namo. Jis užėjo namo ir pro langą pamatė, kad su A. J. kalbasi pasieniečiai. Jis išėjo į lauką ir paklausė, kas vyksta. Tikrai niekur nebėgo nuo pasieniečių. Jis buvo apsirengęs tą dieną juodos spalvos medžiagine striuke su kapišonu. Kai išėjo iš namų pas pareigūnus, buvo taip pat apsirengęs. Ta striukė ne žieminė, o vasarinė. Turėjo ir paprastą juodą kepurę kišenėje. Kieme buvo keli VSAT pareigūnai. Po to autobusiukas privažiavo. Jam prieš porą mėnesių iki šio įvykio buvo atlikta ausies operacija ir jis nešiojo vestibiuliarinį aparatą. Dėl komplikacijų buvo bloga jo sveikata. Jis negalėjo taip vairuoti ir pabėgti nuo pareigūnų. Neįsivaizduoja kas dar galėjo vairuoti šį automobilį. Jo atžvilgiu buvo nagrinėjama byla dėl kontrabandos ir jį pripažino kaltu. Automobiliu bėgo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), link sienos, tai jis negalėjo vežti kontrabandos. Juk tada važiuotų nuo sienos. Tą automobilį ir D. S. galėjo vairuoti. Jis nuolat girtas ir be dokumentų važinėja. Gal pastarasis ir nenorėjo dėl to sustoti. Jis palaiko savo skundą ir prašo panaikinti nutarimą.
Jis išėjo iš A. K. namų ir ėjo apie kilometrą 10 min. link (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su A. J. prieš tai ir ėjo link jo. Po to vėl susiskambino. Pakelyje susitiko. Ten visur miškai. Jis kalbėjosi A. J. automobilyje dėl kažkokios avarijos, kuri įvyko (duomenys neskelbtini). Apie jokią savo avariją jis nesikalbėjo. Kai užėjo namo, nematė jokių pareigūnų. Po 2013-09-29 automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis matė pas D. S.. Automobilis buvo apdaužytas iki rugsėjo 29 dienos. D. S. kažkas konflikto metu sudaužė automobilį, išdaužė žibintus, langus. Nebuvo jokios avarijos. D. S. su tuo žmogumi susitarė. D. S. ir važinėjosi tuo automobiliu. D. S. labai dažnai prašydavo bet ko pavairuoti jo automobilį ir jį kažkur nuvežti. Jis irgi vairavo kartais tą automobilį. Nežino, kodėl pareigūnai nurodė būtent jį. V. V. priėjęs prie jo parodė į jį pirštu ir pasakė, kad jis su kapišonu, tai vadinasi, jis vairavo. Liudytojai, VSAT pareigūnai, esantys teisme jam tik pažįstami iš veido. Jokių konfliktų su jais neturėjo. Jie tiesiog jį matė prieš tai ir atpažino jį pagal kapišoną.
Jis susipažino su schema. Tiksliai neprisimena, kada informavo D. S., kad jam surašė protokolą. Sakė jam apie tai iki nutarimo priėmimo. Pasieniečiai tik jį iškvietė. Viską jis jiems aiškino, filmavo kaip jie su juo kalbasi.
Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinės, (duomenys neskelbtini) užkardos pamainos vyresniąja. 2013-09-29 po pietų dirbo savo darbo vietoje. Vienas ekipažas (duomenys neskelbtini) pranešė, kad jie pastebėjo įtartiną automobilį. Tame ekipaže buvo O. D. ir V. V.. Jie pranešė, kad pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime, prie geležinkelio sankryžos. Jie norėjo sustabdyti šį automobilį, nes nakties metu tas automobilis buvo minėtas kaip nesustojęs. Automobilio vairuotojas juos pamatęs padidino greitį ir nuvažiavo link Šumsko. Pareigūnai pradėjo jį persekioti. Prie persekiojimo prisijungė ekipažas (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo M. su L., nes jie tuo metu buvo netoli. Jie turėjo būti prie geležinkelio. Tas automobilis prie jų neprivažiavo, o apsisuko. O. D. su V. V. pranešė, kad matė automobilio apsisukimo žymes. Pasakė, kad automobilis grįžo į jų pusę. D. su V. pastebėjo (duomenys neskelbtini) plentu link (duomenys neskelbtini) važiuojantį šį automobilį ir jį persekiojo. Ji iškvietė ekipažą (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo D. ir S.. Jie buvo prie (duomenys neskelbtini) plento, už geležinkelio pervažos. Vienas patrulis buvo prie (duomenys neskelbtini), kitas toliau. Dar nežinojo to automobilio valstybinių numerių. M. ir L. pasakė, kad pamatė tą automobilį, tik jie buvo per toli. Tas automobilis juos pamačius apsisuko ir grįžo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant prie sankryžos S. su D. ten stovėjo ir stabdė tą automobilį su švyturėliu, mojuodami, tačiau jiems nepavyko jo sustabdyti. Tuo momentu jie įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini) Pareigūnai pranešė, kad nesustabdė automobilio. Tada ekipažas (duomenys neskelbtini) stojo skersai kelio, pareigūnai atsistojo iš abiejų pusių lauke, tačiau tas automobilis net nestabdydamas lėkė į juos. Pareigūnai turėjo pasitraukti. Tas automobilis apvažiavo juos ir nuvažiavo. Trys ekipažai negalėjo sustabdyti minėto automobilio. G. M. vietinis žmogus, jisai žino kiekvieną keliuką. Automobilio valstybinius numerius ir vairuotojo pavardę – M., jai pranešė per raciją D. su V. - ekipažas (duomenys neskelbtini), užblokuodami kelią, stovėdami prie automobilio pranešė, kad pamatė vairuotojo veidą ir valstybinius numerius, nes automobilis važiavo link jų tiesiai. Pareigūnai pasakė, kad tas žmogus jiems pažįstamas ir jiems jau teko su juo susidurti. Asmeniškai ji nepažįsta G. M.. Nėra su juo susidūrusi. Kitiems pareigūnams teko susidurti su M. už tam tikrus pažeidimus. Po šio stabdymo automobilis nuvažiavo ir jau ekipažai nespėjo jo pasivyti. Naktį pareigūnai įvardino sidabrinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad jis apdaužytas. Jie nematė tada numerių. Negali teigti, kad tai buvo tas pats automobilis, kuris spruko ir dieną. Ji nežino, kodėl automobilis spruko link sienos.
Liudytojas O. D. (O. D.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje vyr. pasieniečiu. 2013-09-29, 7.30 val. juos informavo, kad naktinė pamaina stabdė pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Išvažiavo apie pietus vykdyti užduotį. Jis dirbo su V. V., ekipaže (duomenys neskelbtini) su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Jie pastebėjo apie pietus įtartiną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos. Automobilis tik juos pamatęs apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo. Pradėjo vytis tą automobilį link (duomenys neskelbtini). Pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) kaime. Atstumas tarp jų vis didėjo. Po to apsisuko ir važiavo pagal vėžes, nes ten žvyrkelis. Nusprendė užblokuoti kelią, nes tas automobilis turėjo judėti link jų. Antras ekipažas irgi buvo užblokavęs kitą kelią. Užblokavo kelią skersai, tačiau ne visą kelią, todėl išlipo su V. V. ir atsistojo iš abiejų automobilio pusių. Jis buvo dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, o V. V. kairėje. Jų tarnybinis automobilis stovėjo vidury. Automobilis važiavo link jų dideliu greičiu. Jis nebandė stabdyti, per griovius apvažiavo juos ir nuvažiavo keliu. Pastebėjo valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini) Jame buvo tik vienas asmuo, apvalaus veido, su juoda kepure ant galvos, juoda striuke. Kepurė buvo beveik ant akių. Iš veido tas žmogus buvo panašus į G. M.. Buvo šviesu, oro sąlygos geros, švietė saulė. Aišku 100 procentų jis negali būti įsitikinęs, kad tai buvo G. M.. Jam atrodė, kad tai M.. Jis buvo jam pažįstamas, nes buvo pakliuvęs kaip pažeidėjas už kontrabandą. Išskyrus darbo reikalus, asmeninių reikalų su juo jis neturėjo. Pagrindo jį apklabėti neturi. Po to informavo apie G. M. kitus ekipažus. Pasakė jo adresą, nes žinojo, kur pastarasis gyvena. Nuvyko su V. V. link jo namų. Gaudynėse dalyvavo trys ekipažai. Privažiavo prie M. namų. Įtartino automobilio nematė. Vykstant atgal pamatė kitą automobilį, kuriame buvo G. M. ir kitas asmuo. M. išlipo iš keleivio vietos. Buvo trys metrai nuo jų. G. M. buvo be kepurės, su džinsais, šviesiu megztiniu, turėjo juodos spalvos striukę. Kvietė G. M., o pastarasis nubėgo namo. Po poros minučių M. grįžo. Kitas vyras, vairuotojas – A. J. prisistatė jo draugu. Pastarasis nurodė, kad M. paprašė jį nuvežti namo. Jis parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) paėmė M. ir pavežė jį namo. K. M. grįžo, klausė jo, kodėl pastarasis bėgo nuo jų ir nuėjo namo. G. M. viską neigė ir nieko neaiškino. D. S. jam nepažįstamas. Girdėjo, kad vairuoja šį automobilį G. M., nes prieš mėnesį buvo radę tą automobilį kelkraštyje. Išsiaiškino, kad tą automobilį gali vairuoti G. M.. Kitų asmenų, kurie galėtų vairuoti tą automobilį, nenustatė. Pasisekė, kad tas automobilis paspruko nuo 3 ekipažų. Dar jo automobilis buvo galingesnis. Pranešė apie įvykį ir policijai. Po to girdėjo, kad tas automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini) kaime. Negali pasakyti, ar automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas, nes buvo didelis greitis. Neatkreipė dėmesio, kad automobilis važiavo link sienos. G. M. nešė iš namų medžiaginę, juodą striukę. Atrodo, automobilis buvo apgadintas. Tai buvo tikrai tas pats automobilis, kuris nesustojo. Nuo pat pradžių stebėjo šį automobilį. Tik (duomenys neskelbtini) kaime jį pametė. Kai automobilis važiavo link jų, jo kolegai V. V. kilo reali grėsmė, nes automobilis važiavo link jo, kolega pasitraukė, kad jo nepartrenktų.
Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje, vyr. pasieniečiu. 2013-09-29 dirbo su O. D. ekipaže (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje. Prieš jiems pradedant dirbti buvo pasakyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pilkos spalvos gali kažką vežti. Apie pietus pastebėjo šį automobilį (duomenys neskelbtini) kaime, prie geležinkelio pervažos. Jiems stovint automobilis pravažiavo pro juos, o paskui pasuko. Neįsidėmėjo vairuotojo veido, nes atstumas buvo iki 50 metrų. Apsisuko, įjungė švyturėlius, garso signalą ir liepė jam sustoti, o automobilis padidino greitį ir nutolo. Automobilio vairuotojas turėjo juos girdėti. Pradėjo persekioti šį automobilį link (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) automobilis atitolo. Pranešė budėtojui apie tai. (duomenys neskelbtini) automobilis apsisuko ir vėl vyko į jų pusę. Dalyvavo gaudynėse trys ekipažai, vijosi automobilį pastoviai iš paskos. Atstumai buvo tarp jų dideli. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pamatė kitą ekipažą, kuris bandė stabdyti minėtą automobilį, tačiau jis vėl pabėgo. Kitas patrulis irgi bandė jį stabdyti, tik nesustabdė. Jie irgi bandė jį stabdyti kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Skersai kelio pastatė automobilį, išlipo su D. ir atsistojo šalia automobilio - jis iš kairės pusės, D. iš dešinės. Tas automobilis važiavo tiesiai į jį, apvažiavo jų automobilį ir nuvažiavo. Jis turėjo šokti į šoną, kad automobilis jo nepartrenktų. Tik tada pastebėjo valstybinius numerius. Automobilyje buvo tik vairuotojas, kurio veidą įsidėmėjo, nes tarp jų buvo mažas atstumas. Oro sąlygos buvo geros. Tai buvo iš matymo pažįstamas žmogus - (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas. Tiksliai jo pavardės jis nežinojo. O. D. to asmens pavardę žinojo. Aišku, galėjo suklysti, kad tai buvo G. M.. Tas žmogus buvo panašus į G. M., nes žino iš atminties jo veido bruožus. Jis buvo su kepure, striuke. Po to su O. D. nusprendė, kad tai tikrai G. M.. O. D. pranešė budėtojui, kad atpažino asmenį ir žino valstybinius numerius. Paskui važiavo automobiliui iš paskos, bet galiausiai jį pametė. Po to ieškojo to automobilio. Kilo mintis, kad asmuo turi grįžti į (duomenys neskelbtini). Prisiminė, kad panašus automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie vieno namo. Nuvykus ten, kieme pamatė, kad privažiavo kitas automobilis, kuriuo atvyko G. M.. Tai buvo tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Ne G. M. buvo už vairo, o kitas asmuo. G. M. išlipo ir nubėgo į namus. Nusprendė sulaikyti asmenį, tai šaukė jam sustoti. G. M. buvo apsirengęs taip pat, kaip to automobilio vairuotojas. Po kelių minučių G. M. išėjo. Jį į tą vietą buvo atvežęs A. J.. Klausė viską apie M., o pastarasis viską neigė. A. J. aiškino, kad paėmė pastarąjį iš draugo. Tuo metu tikrai buvo įsitikinę, kad tai būtent G. M. vairavo tą automobilį. Dar įtarimą sukėlė, kad G. M. pradėjo bėgti į namus ir jiems šaukiant nesustojo. Atpažino G. M. pagal aprangą ir veido bruožus. Tikrai ne tik pagal kapišoną. Vairuotojas važiavo su kažkuo ant galvos, nes jo plaukų nesimatė. Aišku, 100 procentų negali pasakyti, kad ten buvo G. M.. Prie namų jis buvo suprakaitavęs, nervingas. Pagal veido bruožus, aprangą nusprendė, kad tai tas pats asmuo. Kai nuo jų nuvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad jis buvo apdaužytas. Tai buvo tas pats automobilis, kuris jų vos nenutrenkė. Mašinos apgadinimai buvo susiję su kėbulu. Matė, kad buvo tamsi striukė, užmautas kapišonas ar kepurė.
Liudytojas S. S. (S. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje, vyr. pasieniečiu. 2013-09-29 dirbo su D. ekipaže (duomenys neskelbtini). Dienos metu budėtojas pranešė, kad ekipažas (duomenys neskelbtini) stabdė automobilį, tačiau pastarasis nuvažiavo. Jie buvo tuo metu užkardoje. Turėjo padėti tam ekipažui. Gavo informaciją, kad automobilis važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Išvyko iš (duomenys neskelbtini). Vairavo mašiną D.. Važiavo link (duomenys neskelbtini), 31 kilometre pastebėjo automobilį. Sustojo, švyturėliais, garso signalais, gestu parodė, kad automobilis turi sustoti. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo į jų pusę. Pastebėjo valstybinius numerius. Automobilis važiavo dideliu greičiu ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo vienas asmuo. Veido bruožų nematė dėl didelio greičio. Pranešė apie tai užkardos budėtojui. Nuvyko atgal į užkardą, nes kitas patrulis dvejais automobiliais pradėjo vytis tą automobilį. Iš viso buvo trys ekipažai. Paskui matė, kad į užkardą atvežė G. M..
Liudytojas S. D. (S. D.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje, vyr. pasieniečiu. 2013-09-29 dirbo su S. S. ekipaže (duomenys neskelbtini). Dienos metu budėtojas pranešė, kad ekipažas stabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, tačiau pastarasis nuvažiavo. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) į pagalbą. Pravažiavę porą kilometrų sustojo, nes jiems pranešė, kad tas automobilis važiuoja link jų. Jis sėdėjo automobilyje, įjungė švyturėlius, per garsiakalbį liepė automobiliui sustoti, kolega buvo išėjęs į kelią. Automobilis pro juos pravažiavo dideliu greičiu. Valstybinių numerių ir vairuotojo veido bruožų neįsidėmėjo. Vairuotojas buvo su juoda kepure ir juoda striuke. Automobilio greitis buvo tikrai virš 100 kilometrų. Oras buvo geras. Po to grįžo į užkardą, kur vėliau atvežė G. M.. Jo nuomone, jis vairavo automobilį, nes panašiai buvo apsirengęs. Buvo geros oro sąlygos, saulėta diena, taigi suklysti negalėjo. Saulė netrukdė matomumui, bet vairuotojo veido bruožų jis nematė.
Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje, kinologu. 2013-09-29 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su O. L. prie sienos. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime pastebėtas sidabrinės spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris paspruko nuo pareigūnų. Jiems liepė užtverti kelią prie geležinkelio. Automobilis neprivažiavo iki jų, apsisuko ir nuvažiavo. Kitas ekipažas tai pamatė ir nulėkė paskui tą automobilį link (duomenys neskelbtini), o paskui link (duomenys neskelbtini). Po to buvo pranešta, kad tas automobilis važiuoja vėl link (duomenys neskelbtini) kaimo. Atsistojo, pasislėpė už posūkio, patiesė ežį. Automobilis privažiavo prie jų, pamatė ežį, apsisuko ir nuvažiavo. Nuo jų buvo 70 metrų. Daugiau to automobilio nebematė. Pranešė apie tai budėtojui.
Liudytojas O. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus rinktinėje, (duomenys neskelbtini) užkardoje, pasieniečiu. 2013-09-29 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) su M.. Patruliavo sienos zonoje. Gavo pranešimą, kad kitas ekipažas persekioja įtariamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo jiems pranešta kryptimi. Buvo dienos metas, atrodo oras geras. P. K., (duomenys neskelbtini), pastebėjo savo ekipažus. Nuvažiavę apsisuko į (duomenys neskelbtini) pusę. Jiems pranešė, kad automobilis važiuoja į jų pusę. Pasinaudojo priverstine stabdymo priemone - ežiu. Padėjo jį skersai kelio ir laukė automobilio. Stovėjo šalia kelio. Link jų važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jis juos pastebėjo, apsisuko ir greitai nuvažiavo atgal. Valstybinių numerių neįmanoma buvo pastebėti, nes automobilis nuo jų buvo apie 100 metrų atstumu. Tik tada iš tolo pastebėjo tą automobilį.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) G. M. jo draugas, dažnai susitinka. G. M. užsiminė neseniai, kad turi problemų. Jis buvo pas jį atvykęs autobusu sekmadienį, 2013 metais, rugsėjo mėnesio pabaigoje apie 12 val. Jis pabuvo apie 40 minučių, o po to jis vyko į darbą, o G. M. nuėjo namo pėsčiomis. Alkoholio nevartojo. G. M. išėjo maždaug apie 13 val. Autobusas turėjo važiuoti 14 val. G. M. pasakė, kad eis pėsčiomis. Kalbėjo apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“. G. M. norėjo suremontuoti jame šviesas. Jis turi mobiliojo ryšio telefoną. Prieš tai nesikalbėjo telefonu su G. M.. Jisai atvyko neperspėjęs, nes žinojo, kad jis namuose.
Liudytojas A. J. (A. J.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. M. jo pažįstamas. 2013-09-29, apie 13-14 val. jis jam paskambino. Tuo metu jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). G. M. paprašė, kad jis užvažiuotų jį pasiimti (duomenys neskelbtini) už degalinės. Jis sutiko, nuvyko jį pasiimti. Jį pasitiko (duomenys neskelbtini) kaime. Atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. G. M. nieko jam neaiškino, nes kalbėjo telefonu. Jis negirdėjo apie ką jis kalbėjo. Jis nuvežė M. iki jo namų. Ten juos sulaikė pasieniečiai. Jį pasieniečiai apklausė (b. l. 15). Paaiškinime jo parašas ir duomenys. Paaiškinimą ne jis rašė. Ne taip viskas buvo kaip surašyta paaiškinime. Jis pasiėmė G. M. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Pastarasis ėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis neprisimena kaip M. buvo apsirengęs. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) už degalinės. Jo parodymai rašytiniame paaiškinime neteisingi (b. l. 15). Pasieniečiai nieko nepaaiškino, patys paėmė jo telefoną ir viską jame tikrino. Jis kalbėjosi su G. M. telefonu apie 13-14 val. Susitiko su G. M. maždaug apie 1 kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo žvyrkelyje. Paaiškinimas surašytas ne iš jo žodžių.
Liudytojas D. S. (D. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) G. M. jo draugas. Jis turėjo du automobilius „(duomenys neskelbtini)“, vieną sedaną, o kitą „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo 2013 metais vasaros pradžioje, tik neperregistravo jo savo vardu. 2013-09-29 šis automobilis buvo dar pas jį. Iš pradžių jis pats vairavo šį automobilį. 2013-09-29 pats vairavo šį automobilį ir bėgo nuo pasienio pareigūnų. 2013-09-29 jis susipyko su savo sugyventine, apie 12 val. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas draugą išgerti. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apie 13 val. Buvo vienas, neblaivus. Neturėjo vairuotojo pažymėjimo, paso. Neprisimena kaip buvo apsirengęs. Nešiojo kepurę su snapeliu. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad stovi pasieniečiai su autobusiuku. Kur būtent pasieniečiai stovėjo, jis neprisimena. Išsigando ir pradėjo važinėtis visokiais keliukais. Pasieniečiai turbūt jį pastebėjo, nes pradėjo vytis. Jie jo nepasivijo, nes jis stengėsi važiuoti taip, kad jie jo nepasivytų. Jis vyko į (duomenys neskelbtini) pusę, pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini). P. S. kaimo pamatė, kad jie jau atsiliko, pasuko per geležinkelio bėgius ir važiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kelią. Pastebėjo, kad pasieniečiai vėl važiuoja paskui jį. Pasuko į kairę link kelio (duomenys neskelbtini). Tas kelias asfaltuotas, bet su staigiais posūkiais. Jis nevažiavo greitai. Pamatė, kad vėl stovi pasieniečiai. Jų automobilis stovėjo nuo jo iš dešinės pusės. Jis pristabdė, pamatė, kad jie tiesia grandinę. Pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo atgal. Po to pamatė autobusiuką tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasieniečių automobilis stovėjo skersai kelio. Jis pamatė pareigūną su pistoletu. Pamatė, kad užtenka vietos pravažiuoti, tai padidino greitį ir apvažiavo juos. Po to paslėpė automobilį žuvininkystės ūkyje, prie tvenkinio. Automobilio jis neapdaužė. Jis buvo apdaužytas seniau. Nežino kodėl pareigūnai atpažino G. M., o ne jį. G. M. kartais naudojosi jo automobiliniu be jo. Jis kartais ir jį vežiojo jo prašymu. Jis bėgo nuo pasieniečių, nes buvo be vairuotojo pažymėjimo, išgėręs, be paso, piktas. Galvojo, kad viskas taip ir baigsis ir jo nenubaus. G. M. jam viską papasakojo, tai jis prisipažino. Visas kaimas žinojo apie tai. Prieš naujuosius metus jis išrinko šį automobilį detalėms. Ji persekiojo iš karto autobusiukas. Jis matė 2 pasieniečių mikroautobusus. Jo (duomenys neskelbtini) nestabdė. Jį stabdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini), jį stabdė atrodo pirmasis autobusiukas. Jį pradėjo persekioti ir stabdyti, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Link (duomenys neskelbtini) jį vijosi, bet nestabdė. Jis pats sugalvojo bėgti. Norėjo atitolti. Kitų stabdymų nematė. Dalyvavo tik du pasieniečių mikroautobusai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu. Tiriant įrodymus viskas akivaizdžiai matosi. Liudytojo D. S. parodymai neatitinka tikrovės, nes jis nežino įvykio pradžios ir pabaigos, jisai nežino vietų, nežino kokios pasienio mašinos dalyvavo. Buvo džipas ir tik vienas mikroautobusas. Maršrutas tariamo vairuotojo (D. S.) yra irgi ne toks. Buvo vykdomi stabdymai. Iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) irgi vyko stabdymai. D. S. žino tik bendrą situaciją, tačiau detalių nežino. Taigi jis meluoja. Surašytas G. M. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus rinktinės išvada, jog G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d., t. y. nepakluso aiškiai išreikštam uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų, persekiojime dalyvavusių Vilniaus rinktinės pasieniečių O. D., V. V., S. S., S. D., K. M., O. L. parodymais duotais teismo posėdyje, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pasieniečio O. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad persekiojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priartėjus prie jų automobilio, jis atpažino G. M., kuris vairavo automobilį. Matomumas buvo geras, automobilyje buvo tik vairuotojas. Kaip nurodė teismo posėdžio metu G. M. atpažino ir jo kolega V. V.. Nepavykus sustabdyti persekiojamo automobilio, jie nuvyko prie G. M. namų, kur netrukus atvažiavo ir pats G. M.. Pastarasis vilkėjo tokiais pačiais rūbais, kaip ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Jis sukeldamas įtarimus nesustojo ir nubėgo namo, nepaklusdamas pareigūnų reikalavimui sustoti.
Iš Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistės V. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. M. ir A. J., po įvykio pristatyti į (duomenys neskelbtini) užkardą, jai davė paaiškinimus. G. M. aiškindamas įvykio aplinkybes nuolat kaitaliojo parodymus. Nurodęs, kad tą dieną automobilio jis nevairavo, o buvo pas pažįstamą A., kelio iki pastarojo namų jis nurodyti negalėjo, adreso nežinojo. Autobuso grafiko, kada atvažiavo pas draugą taip pat negalėjo nurodyti. Jis nurodė, kad A. namuose nerado ir grįžęs į autobuso stotelę stabdė pakeleivingas mašinas. Jam sustojo ir parvežė namo A. J. ir grįžęs jis ramiai nuėjo namo. Atsakinėdamas G. M. nervinosi. Šios specialistės nurodytos aplinkybės yra visiškai priešingos G. M. teismo posėdžio metu duotiems parodymams. Teismo posėdžio metu jis neprisipažino nurodytą dieną vairavęs automobilio, o paaiškino, kad buvo pas draugą A. K., pas kurį atvažiavo autobusu, jie pakalbėjo ir išsiskirstė. Tai patvirtino ir A. K.. Detaliai papasakoti, ką veikė tą dieną, kaip atvyko pas A. K. G. M. sugebėjo tik teismo posėdžio metu. Tik teisme jis ir A. J. nurodė, kad jis paskambino A. J., kad jį parvežtų namo, nors tiriant įvykio aplinkybes nurodė, kad su A. K. tą dieną jis susitikęs nebuvo, kad jį sustojo pavežti pro šalį važiavęs A. J.. Savo rašytiniame paaiškinime tiriant pažeidimą A. J. nurodė, kad jam paskambino G. M. ir paprašė skubiai atvažiuoti jo pasiimti. Jam atvažiavus G. M. jam paaiškino, kad jam paskambino „bėgdamas“, važiuojant su kažkuo kalbėjo telefonu apie kažkokį apdaužytą automobilį, kurį reikia paimti. Jam sustojus prie G. M. namų, pastarasis nubėgo namo, o jis pagalvojo, kad nubėgo persivilkti megztinio, kad jo neatpažintų pareigūnai. Teisminio nagrinėjimo metu A. J. šio savo paaiškinimo nepatvirtino, nurodė, kad paaiškinimas surašytas ne iš jo žodžių, nors pats paaiškinime buvo pasirašęs jį patvirtindamas. Šie prieštaravimai G. M. duotus parodymus leidžia vertinti kritiškai ir jo paaiškinimai laikytini tik jo gynybine pozicija.
G. M. neigė vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pažymos apie baustumą matyti, kad G. M. 2013-09-06 buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš matymo pažinojo G. M. ir nepavykus sustabdyti persekiojamo automobilio nutarė važiuoti pas G. M. į namus, nes atsiminė, kad prie jo namų stovėdavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tiriant įvykio aplinkybes G. M. neužsiminė, kad persekiojamą automobilį galėjo vairuoti ne jis, o kitas asmuo. Tik teismo posėdžio metu jis nurodė, kad automobilį „galėjo vairuoti“ D. S.. Pažymėtina, kad automobilį bandę sustabdyti pasieniečiai automobilį vairavusį asmenį atpažino pagal jo kūno sudėjimą, aprangą, veido bruožus. Matomumas tuo metu buvo geras, automobilis pro juos pravažiavo arti vos nepatrenkdamas pasieniečio V. V., todėl jie spėjo pamatyti, kad automobilyje yra tik vienas asmuo ir įsidėmėjo, kaip jis atrodė. D. S. ir G. M. yra visiškai vizualiai nepanašūs ir jų supainioti pasieniečiai tikrai negalėjo. Be to, iš D. S. paaiškinimų teisme matyti, kad jis yra supažindintas su situacija, tačiau nežino jos detalių, negalėjo tiksliai nurodyti, kur jis neva buvo stabdomas, kiek ir kokių automobilių jį persekiojo.
Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas laiko įrodyta, kad G. M. nepakluso teisėtiems uniformuotų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimams sustoti, kurie buvo aiškiai išreikšti. G. M. buvo stabdomas pasitelkiant garso ir šviesos signalus, vairuotojui liepiant sustoti, patiesiant ant kelio priverstinio stabdymo priemonę – ežį, jis buvo persekiojamas trijų pasieniečių ekipažų, tačiau vis tiek nestojo. Liudytojai O. D., V. V. nurodė, kad jie tik iš matymo pažinojo G. M., nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti šių liudytojų parodymais.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad G. M. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 4 d. buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė G. M. teisės pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad G. M. neprisipažino padaręs pažeidimo, nors bylos aplinkybės įrodo priešingai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės 2013-10-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
G. M. skundo netenkinti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
H. S.