Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kredito davėjas UAB „Ferratum“ ir atsakovas 2014 m. liepos 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal tarp šalių sudarytą sutartį galutinis kredito bei bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2015 m. liepos 16 d. (el. b. l. 17-28). Kredito davėjas pervedė atsakovui 434,43 Eur (1 500,00 Lt) dydžio vartojimo kreditą (el. b. l. 9). Atsakovas įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytą sutartį nustatyta tvarka bei terminais neįvykdė.

2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferrautm“ paskolų sutarčių portfelį (el. b. l. 46-51). 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“, kartu su UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą (el .b. l. 36-42). 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą (el. b. l. 30-35). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovės teigimu, apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 56). Įstatymų nustatyta tvarka informavus atsakovą apie nagrinėjamą bylą, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo įsiskolinimas priteistinas ieškovei, kuri perėmė reikalavimą į atsakovą iš pradinio kreditoriaus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turėjo pareigą grąžinti pradiniam kreditoriui gautą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. sutartyje nustatytu terminu negrąžino viso kredito. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 412,43 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 825,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, t. y. pelno palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, už 693 dienų laikotarpį. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalys sutartyje susitarė, jog atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, įsipareigoja mokėti 175,00 procento dydžio metines palūkanas, tačiau ieškovė geranoriškai palūkanas paskaičiavo taikydama 105,48 procentus metinę palūkanų normą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia Vartojimo kredito sutarties 5.1., 5.2. bei 10.1. punktais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti 825,96 Eur palūkanas už 693 dienas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 10.1. punktas), delspinigius skaičiuojant ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 37,12 Eur delspinigius (paskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį) taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 275,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dokumentinio proceso tvarka pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, ieškovei iš atsakovo priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 14,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, viso 135,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 412,43 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 43 ct) negrąžinto kredito, 825,96 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 96 ct) palūkanų, 37,12 Eur (trisdešimt septynis eurus 12 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (1 275,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.