Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 290 straipsnį – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, nustatytas šešių (6) mėnesių terminas baudai sumokėti.

Iš M. V. priteista J. L. 500 Lt, G. Ž. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 55,19 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2012-03-29 16.09 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) , šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia metė keturis kiaušinius į (duomenys neskelbtini) G. Ž. darbo kabineto langus ir du kiaušinius – į (duomenys neskelbtini) J. L. darbo kabineto langus, šiais įžūliais veiksmais trikdė (duomenys neskelbtini) darbą, visuomenės rimtį ir tvarką.

M. V. nuteistas ir už tai, kad 2012-03-29 16.15 val., darbo metu, prie (duomenys neskelbtini), įėjimo durų, (duomenys neskelbtini) G. Ž. išėjus į lauką, pasakė: „va, išėjo nusikaltėlis“, taip įžeidė valstybės tarnautoją.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. tvirtina, kad apylinkės teismas sąmoningai tyčia, pažeisdamas Europos Sąjungos teisinės demokratinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindines nuostatas, reglamentuojančias pagrindines piliečių teises ir pareigas, kategoriškai atsisakęs nustatyti tiesą ir esmines faktines aplinkybes, „įvykdė užsakomąjį baudimą, įvykdė užsakomąjį susidorojimą su Lietuvos valstybės piliečiu, Lietuvos valstybėje bandžiusiu ieškoti tiesos ir savo išraiškos forma gynusio Lietuvos valstybę nuo korupcijos, įsigalėjusio beteisiškumo, valdžios ir teisėsaugos pareigūnų nusikalstamo siautėjimo; susidorojo su Lietuvos piliečiu, išdrįsusiu pasipriešinti tam, kas, veikdamas išvien su nusikaltimus padariusiais asmenimis, kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką; susidorojo su Lietuvos piliečiu, išdrįsusiu pasipriešinti tiems, kas, atsisakęs vykdyti konstitucinę pareigą (tirti piliečių pareiškimus ir skundus apie nusikaltimus), perėjo tarnauti nusikaltimus darantiems asmenims.“

Nuteistasis M. V. teigia, kad jis „Šilalės rajono apylinkės teismo (teisėjas Osvaldas Briedis) buvo nuteistas už tai, kad būdamas nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, ginančių žmogaus teises bei laisves, viešąjį (įstatymo saugomą) interesą, nariu, 2012 m. kovo 29 d., apie 16 val., vykusios Respublikinės pilietinės akcijos prieš neteisėtus teisėtvarkos ir teisėsaugos (prokurorų, teisėjų, policijos) pareigūnų veiksmus metu, išnaudojęs visas jam žinomas galimybes priversti (duomenys neskelbtini) ištirti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. P., (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) A. B., ir kitų valdžioje esančių, akivaizdžias nusikalstamas veikas padariusių asmenų, nusikaltimus; išnaudojęs visas jam žinomas galimybes priversti (duomenys neskelbtini) vykdyti konstitucinę ir pilietinę pareigą, su savimi turėdamas ir atvirai demonstruodamas plakatus, išreiškiančius piketo tikslus, savo išraiškos forma, norėdamas atkreipti visų Lietuvos žmonių dėmesį į negeroves (duomenys neskelbtini) (visos Lietuvos prokuratūrose), nenorėdamas nieko įžeisti ar kam nors pademonstruoti nepagarbą, nenorėdamas ką nors sužeisti ar padaryti žalą (duomenys neskelbtini) pastatui, taikydamas į (duomenys neskelbtini) G. Ž. darbo kabineto langus, apmėtė langus su savimi turėtais, nevirtais, kiaušiniais“.

Skunde rašoma, kad „nuteistasis M. V., teisinėse demokratinėse valstybėse įprasta nepasitenkinimo forma, išreiškė savo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) ir ypatingai (duomenys neskelbtini) G. Ž. veiksmams, kai (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisako ištirti (duomenys neskelbtini) P. P., (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) A. B., ir kitų, valdžioje esančių, akivaizdžias nusikalstamas veikas padariusių asmenų, nusikaltimus; kai (duomenys neskelbtini) G. Ž. tapęs „nusikaltėliu stogu“ kategoriškai atsisako vykdyti konstitucinę ir pilietinę pareigą.“

Apeliaciniame skunde rašoma, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 d. nusako, kad „Piliečiams laidojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką“.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. 2 d. nusako, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“.

„Taigi nuteistasis M. V. išnaudojęs visas jam žinomas galimybes priversti (duomenys neskelbtini) ištirti (duomenys neskelbtini) P. P., (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) A. B., ir kitų valdžioje esančių, akivaizdžias nusikalstamas veikas padariusių asmenų, nusikaltimus; išnaudojęs visas jam žinomas galimybes priversti (duomenys neskelbtini) vykdyti konstitucinę ir pilietinę pareigą, teisinėse demokratinėse valstybėse įprasta forma, piketo metu, norėdamas pasipriešinti valdžioje esančių nusikaltėlių vykdomiems nusikaltimams (nusikaltėlių kėsinimuisi į konstitucinę tvarką), teisinėse demokratinėse valstybėse įprasta forma norėdamas pasipriešinti (duomenys neskelbtini) G. Ž. vykdomai politikai – jo asmeninio toleravimo ir skatinimo nusikaltėliams (nusikaltimus padariusiems asmenims) užgrobti valdžią Tauragės apskrityje (atvirai kėsinantiems į Lietuvos valstybės nepriklausomybę), būdamas senyvo amžiaus, ligotas žmogus, jam žinoma paskutine protesto forma atliko savo Konstitucinę pareigą – pasipriešino teisėtvarkos ir teisėsaugos mafijos vykdomam atviram valdžios užgrobimui, pasipriešino nusikaltėlių kėsinimuisi į konstitucinę santvarką“.

„Nusikaltimai - tai teisės pažeidimai,“ rašoma apeliaciniame skunde, „kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir Laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).“

„Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės, užkertančios kelią nusikaltimams, ribojančios bei, mažinančios nusikalstamumą, turi būti veiksmingos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, kad valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).“

„Asmens ir visuomenės apsaugai ir gynimui nuo nusikalstamų kėsinimųsi skirti ištekliai (materialiniai, žmogiškieji ir kt.) turi būti skirstomi ir naudojami racionaliai (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).“

„Tai, kad (duomenys neskelbtini) P. P., (duomenys neskelbtini) V. K., (duomenys neskelbtini) A. B. (anksčiau buvusios pareigos), ir kiti dabar valdžioje esantys (ir šiandien vykdantys valdžios pareigas) nusikaltimus padarę asmenys (pasisavinę ir išvaistę ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas stambiu mastu) yra dengiami (duomenys neskelbtini) G. Ž. yra pripažinta Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo S. J. 2010 m. kovo 20 d. nutarimu, kitų atsakingų institucijų.“

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. kovo 12 d. Nutarimu Nr. I-1136 besąlygiškai įsipareigojo garantuoti, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, pripažįstamos Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, būtų pažeistos, naudosis efektyvia teisme gynyba, net jeigu pažeidimas būtų įvykdytas asmenų, ėjusių savo oficialias pareigas; garantuoti, kad teismo, administracinis, įstatymų leidimo ar koks nors kitas kompetentingas pagal valstybės įstatymus organas nustatytų teises asmenų, kurie kreipėsi dėl teisinės gynybos, ir plėtoti teisinės gynybos galimybes; garantuoti, kad kompetentingi organai tinkamai išnagrinėtų kiekvieną pagrįstą kreipimąsi dėl teisinės gynybos (Pakto 2 str. 3 d.).“

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. kovo 12 d. Nutarimu Nr. I-1136 besąlygiškai įsipareigojo laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principų, garantuoti, kad žmogaus teisės ir laisvės įtvirtintos Deklaracijoje būtų gerbiamos, visuotinai ir tikrai pripažįstamos (Deklaracijos preambulė).“

„Europos Tarybos Statuto (priimta 1949 m. gegužės 5 d., Įsigaliojo nuo 1993-05-14. Skelbta Valstybės žinios 2002-02-06, Nr. 13-481) 3 straipsnis įpareigojo kiekvieną Europos Tarybos narę privalomai vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant Europos Tarybos tikslą. T.y., kiekviena valstybė, Europos Tarybos narė, privalo vadovautis teisinės valstybės principais ir suteikti visiems asmenims, esantiems jos jurisprudencijoje, žmogaus teises ir pagrindines laisves.“

„Jungtinių Tautų Šalys, susirūpinusios dėl rimtų korupcijos keliamų problemų ir grėsmės visuomenės stabilumui ir saugumui, kenkiančių demokratinėms institucijoms ir vertybėms, etinėms vertybėms ir teisingumui bei keliančių pavojų tvariai plėtrai ir teisinei valstybei; taip pat susirūpinusios dėl ryšių tarp korupcijos ir kitų nusikalstamumo formų, ypač organizuoto nusikalstamumo ir ekonominio nusikalstamumo, įskaitant pinigų plovimą, 2003 m. rugsėjo 29 d. surašydami Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (Lietuvos Respublikoje ratifikuota nuo 2006 m. gruodžio 5 d,, skelbta Valstybės žinios, 2006-12-14, Nr. 136-5145) be visos eilės įpareigojimų susitarė, kad kiekviena valstybė, Konvencijos Šalis, priima reikiamus teisės aktus ir imasi kitų būtinų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai: a) pažadas, siūlymas ar davimas valstybės pareigūnui tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokio nepagrįsto atlygio, skirto jam pačiam ar kitam asmeniui ar subjektui už jo veikimą ar neveikimą vykdant savo oficialias pareigas; b) valstybės pareigūno tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio nepagrįsto atlygio, skirto jam pačiam ar kitam asmeniui ar subjektui už jo veikimą arba neveikimą vykdant savo oficialias pareigas (Konvencijos 15 str.); kad kiekviena valstybė Konvencijos Šalis, priima reikiamus teisės aktus ir imasi kitų būtinų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kaip valstybės pareigūno vykdomas bet kokio turto, valstybės ar privačių lėšų ar vertybinių popierių arba bet kokių kitų vertingų daiktų, esančių valstybės pareigūno žinioje pagal pareigas, iššvaistymas, pasisavinimas ar kitas naudojimas savo naudai arba kito asmens ar subjekto naudai (Konvencijos 17 str.); kad kiekviena valstybė, Konvencijos Šalis, priima reikiamus teisės aktus ir imasi kitų būtinų priemonių, kad pagal pagrindinius jos nacionalinės teisės principus baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis: a) i) turto teisinės padėties keitimas arba turto perdavimas žinant, kad šis turtas yra įsigytas nusikalstamu būdu, siekiant nuslėpti ar užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba padėti bet kokiam asmeniui, dalyvaujančiam darant pirminį nusikaltimą, išvengti teisinių šios veikos pasekmių: ii) turto tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo juo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių slėpimas žinant, kad šis turtas yra įsigytas nusikalstamu būdu (konvencijos 23 str. A punktas); kad kiekviena valstybė, Konvencijos Šalis, priima reikiamus teisės aktus ir imasi kitų būtinų priemonių, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis: fizinės jėgos, grasinimų ar bauginimo naudojimas ar nepagrįsto atlygio žadėjimas, siūlymas ar davimas siekiant išgauti melagingus parodymus ar sutrukdyti parodymų davimui arba įrodymų pateikimui vykstant bylos dėl šios Konvencijos nustatytų nusikaltimų įvykdymo nagrinėjimui (Konvencijos 24 str. A punktas).“

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. nurodo, kad „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad „nuteistasis M. V. turi visus pagrindus teigti, jog Šilalės rajono apylinkės teismas (teisėjas Osvaldas Briedis) sąmoningai tyčia pažeisdamas Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, Europos Tarybos Statutą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, vykdydamas užsakomąjį susidorojimą su Europos Sąjungos Lietuvos Respublikos valstybės piliečiu M. V. neteisėtai pripažino M. V. kaltu, neteisėtai nuteisė pilietį už valdžioje esančių nusikaltėlių, ir juos dengiančių pareigūnų (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) G. Ž.) kritiką teisinėse demokratinėse valstybėse įprasta forma; už Konstitucinės pareigos atlikimą; už pasipriešinimą (duomenys neskelbtini) G. Ž. vykdomai politikai – jo asmeninio toleravimo ir skatinimo nusikaltėliams (nusikaitimus padariusiems asmenims) užgrobti valdžią Tauragės apskrityje (atvirai kėsinantiems į Lietuvos valstybes nepriklausomybę), už pasipriešinimą teisėtvarkos ir teisėsaugos mafijos vykdomam atviram valdžios užgrobimui, už pasipriešinimą nusikaltėlių kėsinimuisi į konstitucinę santvarką.

Nuteistojo vardu rašytame apeliaciniame skunde dėstoma, kad „Nuteistasis M. V., žlugus Sovietų Sąjungai, nežino ir net negirdėjo kitos teisine demokratine valstybe besideklaruojančios valstybės, kur už konstitucinės ir pilietinės pareigos neatlikimą kritikuojami pareigūnai, išdrįstų atvirai persekioti pilietį, kur prokurorai piktavališkai panaudoję valstybės galias, privertę kaimyninio rajono prokuratūrą sufabrikuoti pilietiškam piliečiui baudžiamąjį persekiojimą, patys tapę „nukentėjusiaisiais“, teismo pagalba įvykdytų susidorojimą – nuteistų pilietį už kritiką, nuteistų pilietį už pilietinės pareigos vykdymą – pasipriešinimą nusikaltėlių valdžios užgrobimui.“

„Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, Europos Tarybos Statuto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis,“ prašoma: panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir paskelbti naują išteisinamąjį nuosprendį – „pripažinti, kad teisinėje demokratinėje valstybėje niekas negali būti persekiojamas ar (ir) baudžiamas už konstitucines ir pilietines pareigas neatliekančių pareigūnų kritiką“.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. tvirtina, kad nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, apžiūros protokolais nustatyta, kad 2012-03-29 M. V. prie (duomenys neskelbtini) pastato padarė dvi nusikalstamas veikas: mėtė kiaušinius į (duomenys neskelbtini) langus, tokiu būdu išgąsdinęs, pažeminęs ją bendradarbių, policijos pareigūnų, praeivių, žurnalistų akyse, ignoravo jos, kaip asmens, saugias darbe darbo sąlygas, taip trikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat įžeidė (duomenys neskelbtini), pavadindamas jį nusikaltėliu. M. V. tokiais tyčiniais, kryptingais, nevienkartiniais (panašių jo išpuolių būta ir anksčiau) veiksmais padarė Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, todėl buvo nuteistas teisingai ir pagrįstai. Teismo posėdžio metu M. V. taip pat įžeidinėjo (duomenys neskelbtini), kaip valstybės pareigūną, dėl to yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Posėdžio metu M. V. tvirtino, kad, mėtydamas kiaušinius, jis vykdė teisingumą. O tai rodo, kad nuteistasis pateisina savo elgesį, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų ir sukeltų padarinių ir toliau tęsia neteisėtas nusikalstamas veikas. Kiekvienas asmuo gali demokratinėje valstybėje laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kritikuoti valdžios įstaigas, tačiau tai turi būti daroma nepažeidžiant kitų asmenų teisių, laisvių bei įstatymų. M. V. padarė akivaizdžiai pavojingas veikas, kurios yra uždraustos įstatymu ir priskiriamos prie nusikalstamų veikų. Skundžiamas Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, nes M. V. kaltė surinktų įrodymų pagrindu yra įrodyta, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. nurodo analogiškai kaip ir nukentėjusioji J. L.. Papildomai nurodo, kad M. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl rajono politikų daromų neteisėtų veiksmų bei skunde nurodyti asmenys (P. P., V. K. ir pan.) nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla, todėl tokie samprotavimai vertintini kaip neturintys reikšmės bylai. Prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo M. V. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje, bei nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. V. parodė, kad jam pareikštus kaltinimus suprato, tačiau jų nepripažino, nes nieko nepažeidė, gynė savo ir kitų piliečių teises, savo nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis išreiškė piketuodamas ir prie (duomenys neskelbtini). M. V. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) „juostą užtempiau, aš to metimo nedariau, bet tokį apšlakstymą padariau. Minkšti visai buvo“. Duodamas parodymus apie kiaušinių mėtymą į (duomenys neskelbtini) langus, patvirtino: „tada biški pašlaksčiau, mano patemptos sausgyslės, o Ž. stovėjo ir žiūrėjo kaip stabas ... Aš tik pašlaksčiau, minkšti buvo. Ką padariau, tą padariau“. M. V. neigė, kad (duomenys neskelbtini) G. Ž. pavadino nusikaltėliu: „Nesakiau, kad va išėjo nusikaltėlis. Gal aš tą komentavau, kad (duomenys neskelbtini) G. Ž. nusikaltėlių valdžios stogas, lauk Ž. iš (duomenys neskelbtini). Aš tuos dalykus komentuoju. Gal jis sau priskiria. Matyt jo sveikata prasta. Aš skaitau, kad su kiaušiniais labai gerai padariau, fosforas, atgauni protą, žiūrėkit Z. pakštelėjo į kaktą, o aš nieko. Nieko nepažeidžiau, nieko nesunaikinau. Nėra parašyta, kad blogai buvo padaryta, kad aš ką nors pažeidžiau. Aš niekur neradau, kad aš ką nors būčiau pažeidęs. Ch. sovietiniais metais ir su batu trankė į stalą ir nieko. Čia tik pašlakstymas“. Savo veiksmus nuteistasis pateisino savo pilietinės pareigos atlikimu, pilietinės akcijos vykdymu, savo teisių gynimu ir (duomenys neskelbtini) nenoru išeiti į lauką pabendrauti: „Aš išlaukiau lauke kokias 15 minučių, jis nesiteikė nei pats nieko sakyti, nei policijos kviesti. Kada pirmą kartą kai buvo 5 ekipažai suvažiavo, tada buvo 2 kiaušiniai, o 5 ekipažai suvažiavo, o dabar 5 kiaušiniai, dėl kiaušinių aš prisipažįstu, gal buvo ir daugiau. Gal ir daugiau kiaušinių nei 5. Ką ten žinosi, aš neskaičiavau“ (t. 2, b. l. 9–11).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. V. tvirtino analogiškai, kad jis gina savo ir kitų žmonių teises. Kad apmėtė (duomenys neskelbtini) langus kiaušiniais, tame nieko blogo nemato. Kiaušinių mėtymo atsisakys tik tada, kai pasieks teisingumą. Neneigė, kad visada teikia žmonėms informaciją apie tai, kad G. Ž. yra (duomenys neskelbtini) valdžioje dirbančių nusikaltėlių stogas (t. 2, b. l. 128–131).

Nuteistasis M. V. savo veiksmų nusikalstamais nelaiko, mano, kad savo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) ir ypatingai (duomenys neskelbtini) G. Ž. veiksmais išreiškė teisinėse demokratinėse valstybėse įprasta nepasitenkinimo forma, savo veiksmus pateisina teise, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje. Cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį, savo veiksmus siekia įvardyti pasipriešinimu kėsinimuisi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Persekioti už kritiką draudžiama. Apeliaciniame skunde cituojamos ištraukos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, tarptautinių organizacijų nutarimų tezės, kurios deklaruoja Lietuvos Respublikos piliečio ir žmogaus teises turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, tačiau apeliaciniame skunde tos teisės nesiejamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti įstatymu ribojama, jei būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką, 4-tos dalies nuostata – „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižimu ir dezinformacija,“ su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostata – „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-uoju straipsniu numatyta demokratinė – teisinė priemonė apeliaciniame skunde paminėtiems nesutarimams su valstybės įstaigų pareigūnų sprendimais išspręsti: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“ Žemesniųjų prokurorų sprendimus bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje vertina ir aukštesni pagal pavaldumą prokurorai. 2006-06-20 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. panaikino Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Ž. 2004-01-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00281-03 dėl dokumentų klastojimo ir neteisėtos finansinės paramos skyrimo Žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 84). M. V. skundą dėl Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ištyrimo išnagrinėjo ir teismas (t. 2, b. l. 117–119). Aplinkybė, kad priimtas sprendimas yra nepalankus M. V., nesudaro jokio teisinio pagrindo savo emocijas demonstruoti nepriimtinu visuomenei būdu, pažeidžiant įstatymus.

Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 2 d. Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 (Nauja įstatymo redakcija: Nr. XI-2385, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6956 (2012-11-24) 2-ojo straipsnio 2 punktu išaiškinta, kad susirinkimas – tai taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje susirinkimo dalyviu įvardytas asmuo, be ginklo dalyvaujantis susirinkime, kuriame įgyvendina teisę viešai laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę, o šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos susirinkimo formos: mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai.

Susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu Susirinkimų įstatymo penktuoju straipsniu draudžiama: 1) sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais akivaizdžiai kurstyti pažeisti arba pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus; 2) pažeisti dorovės, geros moralės ir etikos normas; 4) kitokiais būdais rengtis atlikti ar atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas. Susirinkimų įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie išvardyti 1 straipsnio 2 dalyje, tvarkos, bet naujos redakcijos Susirinkimų įstatyme numatytos nuostatos buvo aktualios ir M. V. padarytų nusikalstamų veikų metu, todėl paminėtų draudimų turėjo būti paisoma ir akcijos prie (duomenys neskelbtini) metu 2012-03-29.

Ir šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatyme numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, privalo laikytis Susirinkimų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga (Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Susirinkimo organizatoriai ar jų įgalioti asmenys turi teisę: sudrausti susirinkimo dalyvį, pažeidžiantį viešąją tvarką ar nesilaikantį šio įstatymo reikalavimų; reikalauti, kad iš susirinkimo pasišalintų asmenys, pažeidžiantys viešąją tvarką, nesilaikantys įstatymų reikalavimų, arba prašyti policijos pareigūnų pašalinti tokius asmenis; nutraukti susirinkimą, pareikalauti, kad dalyviai išsiskirstytų (Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai).

Susirinkimų organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, pažeidę šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, atsako už padarytą turtinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius (Susirinkimų įstatymo Nr. XI-2385, 2012-11-08 redakcija, 11 straipsnis). Susirinkimų organizatorių ir dalyvių atsakomybę numatė ir 2012-03-29 galiojusi Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 2 d. Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 redakcija: „Susirinkimų organizatoriai ir dalyviai, pažeidę įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, atsako už padarytą materialinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius. Kai susirinkimo dalyviai piktybiškai nevykdo policijos pareigūnų, saugančių viešąją tvarką, teisėtų reikalavimų, juos įžeidinėja, grasina panaudoti ar panaudoja prieš juos smurtą, susirinkimo dalyviams taikomos įstatymų numatytos priemonės“ (20 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad vartoja necenzūrinius žodžius, nepadoriai elgiasi, taip sukeldamas pavojų visuomenės rimčiai ir tvarkai, ir nori taip veikti.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia Baudžiamojo kodekso norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.

Nuteistojo M. V. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra įrodyta ne tik jo parodymais, bet ir nukentėjusiųjų G. Ž., J. L., liudytojų N. M., I. P., R. A., A. M., T. B. parodymais (t. 2, b. l. 41–45) bei kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendyje visos M. V. nusikalstamos veikos išsamiai detalizuotos ir aptartos, padarytų nusikaltimų esmė aiškiai ir suprantamai išdėstyta, teismo išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais, kurie įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų, nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 2 dalyje, 290 straipsnyje, sudėtys išanalizuotos, nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Byloje nustatyta, kad M. V., niekam nereaguojant į piketą, metė keturis žalius kiaušinius į (duomenys neskelbtini) G. Ž. ir du kiaušinius į (duomenys neskelbtini) J. L. langus. Akivaizdu, kad tokie teismo nustatyti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tokiais veiksmais buvo apdergti (duomenys neskelbtini) pastato langai, trikdomas (duomenys neskelbtini) darbas, kilo sumaištis, (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo šokiruoti, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Toks nuteistojo elgesys – kiaušinių mėtymas į langus vertintinas kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 284 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai. Byloje nustatyti visi būtini baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. M. V. veiksmų padarymo tikslas – siekis tokia forma išreikšti savo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) darbu, o ne sutrikdyti viešąją rimtį, veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad M. V. veikė tiesiogine tyčia, o apeliacinio teismo posėdyje patvirtino, kad taip žada veikti ir ateityje. Kokiu tikslu nuteistasis elgėsi chuliganiškai įtakos veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį neturi.

Nuteistasis M. V. G. Ž. garsiai ir viešai nusikaltėliu pavadino tuo metu, kai šis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. M. V. žodžiai, kad „va, išėjo nusikaltėlis“, buvo pasakyti girdint N. M., R. A., A. M., T. B.. Abejoti, ar M. V. pavartoti žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys žmogaus ir Lietuvos valstybės (duomenys neskelbtini) pareigūno garbę bei orumą, nėra jokio pagrindo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. V. savo veikos pavojingumą suvokė, (duomenys neskelbtini) įžeidinėjo, žemino viešai, esant kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, todėl akivaizdu, kad įžeidė jo garbę ir orumą, siekė pakenkti jo moraliniam prestižui, ir toks įžeidinėjimas niekuo nepateisinamas, M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį taip pat kaltu pripažintas ir nuteistas pagrįstai.

Tinkamai išspręsti ir nuteistojo M. V. civilinės atsakomybės klausimai, nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti aiškiai per didelėmis nelaikytinos.

Esant aptartoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.