Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, gynėjui adv. Valdui Raudoniui, nukentėjusiesiems G. Ž., J. L. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2012 m. kovo 29 d. 16 val. 9 min., viešoje vietoje - prie Vytauto g. 55 pastato, Tauragės m., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia metė keturis kiaušinius į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. darbo kabineto langus, ir du kiaušinius į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjos J. L. darbo kabineto langus, ir šiais įžūliais veiksmais trikdė prokuratūros darbą, visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to M. V. 2012 m. kovo 29 d. 16 val. 15 min. darbo metu prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros, esančios Vytauto g. 55, Tauragės m., įėjimo durų, vyriausiajam prokurorui G. Ž. išėjus į lauką pasakė „va, išėjo nusikaltėlis", ir taip įžeidė valstybės tarnautoją.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pastoviai gina savo ir Lietuvos piliečių teises. 2012 m. kovo 29 d. nevyriausybinių organizacijų institucijos internetu organizavo akciją prieš neteisėtus veiksmus, kvietė prie valdžios, prokuratūros kur neteisėti veiksmai, apjuosti juostomis ir pareikšti jiems nepasitikėjimą. Jis šią pilietinę pareigą vykdė, t.y. užtempė juostą, kiaušinių nemetė, tik padarė apšlakstymą su penkiais ar daugiau kiaušiniais. Prieš tai prie prokuratūros ištempęs juostas piketavo ir laukė kol kas išeis, tačiau per 15 ar 20 minučių niekas neišėjo. Tada pravėręs duris pasakė ar tas juostas reikia suvynioti, ar ką padaryti. Išėjo į lauką, bet vėl niekas neišėjo, suprato, kad vengia. Mano, kad su kiaušiniais labai gerai padarė, nes nieko nepažeidė nieko nesunaikino. Visko negali atsiminti, tačiau žodžių: „va išėjo nusikaltėlis“ nesakė, nes niekada G. Ž. nusikaltėliu nevadina. Galėjo tik komentuoti, kad „G. Ž. nusikaltėlių valdžios stogas, lauk jį iš prokuratūros“, tuos dalykus jis komentuoja.

Nors kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino jo kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2012 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Tauragės m. Vytauto g. Nr. 55 yra Tauragės rajono apylinkės prokuratūros pastatas. Įėjimas į pastatą iš Vytauto g. Prie įėjimo į pastatą laiptų, kairėje pusėje ant trinkelių matosi kiaušinio lukšto dalis su tryniu. Ant kairėje nuo įėjimo dviejų pirmo aukšto langų yra nubėgusių kiaušinio baltymų ir lukštų pėdsakai, ant palangių kiaušinio trynių ir lukštų pėdsakai. Kiaušinio lukštų matosi ir ant grindinio trinkelių po antruoju langu. Už kampo iš J. Tumo – Vaižganto g. ant pirmo lango viršutinės dalies matosi nubėgusio skysčio panašaus į kiaušinio baltymą pėdsakas. Ant palangės yra kiaušinio lukštų su tryniais likučiai. Ant krūmo prie pastato yra suplėšytas plastikinis maišelis su užrašais „IKI“, su kiaušinių dalimis jame (b. l. 14-23).

Nukentėjusysis G. Ž. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. apie 16 val. būdamas savo darbo vietoje išgirdo duslius garsus. Atsistojęs per langą lauke pamatė prie lango priėjusį M. V., kuris ėmė iš maišelio kiaušinius ir mėtė juos į jo kabineto langus. M. V. paleido po du kiaušinius į jo du langus, bei į jo padėjėjos J. L. langus metė du kiaušinius. Girdėjo padėjėjos J. L. išsigandusį balsą po kurio atbėgo ir kiti prokurorai. Buvo sutrikdytas prokuratūros darbas, todėl iškvietė policiją. Išėjus į lauką ir aiškinant policijos pareigūnams kas įvyko M. V. atsisukęs į jį pasakė „va išėjo nusikaltėlis“. M. V. tokiais veiksmais siekia sumenkinti prokuratūrą kaip instituciją, vadindamas nusikaltėliu M. V. pažemino jį įžeidė kaip valstybės tarnautoją.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. apie 16 val. 10 min., sėdėdama savo darbo kabinete išgirdo bumtelėjimą, bet į jį nekreipė dėmesio. Po to išgirdo dūžį į savo kabineto langą. Priėjusi prie lango pamatė M. V., kuris buvo labai įpykęs, todėl atšoko nuo lango, pradėjo šauktis pagalbos, iš pradžių nesuprato ar metė iš akmens ar kiaušinio. Atbėgo prokurorai, raštinės vedėja, visi buvo pasipiktinę M. V. elgesiu. Vyr. prokuroras G. Ž. iškvietė policiją, išėjo į lauką. Dėl M. V. veiksmų jai buvo baisu prokuratūroje buvo sutrikdytas darbas.

Liudytojas N. M. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. po 16 val. buvo pirmame prokuratūros pastato aukšte. Išgirdo J. L. klyksmą, įpuolė į jos kabinetą, ji buvo labai išsigandusi, pamatė į jos kabineto langą mestą kiaušinį. Įėjęs į vyriausiojo prokuroro kabinetą matė, kad į jo kabineto langą mesti kiaušiniai. Kieme matė M. V., kuris jam matant metė dar vieną kiaušinį į padėjėjos kabineto langą. Vyriausiasis prokuroras iškvietė policiją. M. V. buvo įėjęs į prokuratūros pastato vidų, pasakė kviesti policiją po to išėjo. Lauke M. V. atsisukęs į G. Ž. pasakė „va išėjo nusikaltėlis“. Dėl tokių M. V. veiksmų gerą pusvalandį buvo sutrikdytas prokuratūros darbas, nes darbuotojai išėjo į koridorių, nutrūko normalus darbo procesas.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. dirbo prokuratūroje. Apie 16 val. išgirdo šurmulį pirmame aukšte. Nulipusi į apačią įėjusi į J. L. kabinetą pamatė, kad jos darbo kabineto langas iš lauko pusės yra aptaškytas žaliais kiaušiniais. J. L. sakė, kad kiaušinius metė M. V.. Matė, kad kiaušiniais yra aptaškyti ir vyriausiojo prokuroro kabineto langai. Prokuratūra yra miesto centre ir tokie M. V. veiksmai yra įžūlūs, įžeidžiantys, nes jautėsi įžeista, pažeminta ne tik kaip pilietė, bet ir kaip pareigūnė.

Liudytojas R. A. parodė, kad dirba prokuroru Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje. 2012 m. kovo 29 d. į darbo pabaigą buvo savo kabinete pirmame aukšte ir išgirdo J. L. klyksmą. Nubėgus į jos kabinetą ji pasakė, kad kažkas mėto į langus kiaušinius. Pro langą pamatė M. V., kuris jam matant metė vieną kiaušinį. Toks įvykis neeilinis, nes valstybinę instituciją apmėtė kiaušiniais. M. V. veiksmai jį papiktino, buvo sutrikdytas prokuratūros darbas. G. Ž. iškvietė policiją, jis, G. Ž. ir N. M. išėjo į lauką. G. Ž. išėjus į lauką, M. V. kalbėjo telefonu ir G. Ž. pasakė „va išėjo nusikaltėlis“.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. į darbo dienos pabaigą išgirdo šurmulį. Nuėjo į pirmą aukštą prie J. L. kabineto. Ji buvo išsigandusi, pasakė, kad į jos kabineto langus mėtomi kiaušiniai. Matė, kad nuo jos kabineto lango yra nubėgę kiaušiniai.

Liudytojai A. M. ir T. B. parodė, kad 2012 m. kovo 29 d. jie dirbo Tauragės apskr. VPK operatyvinės grupės sudėtyje. Gavo pranešimą, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūra apmėtoma kiaušiniais. Nuvykus į vietą pamatė kiaušiniais aptaškytus prokuratūros langus, matėsi nubėgę kiaušiniai, ant palangių kiaušinių lukštai. Apie pastatą vaikščiojo M. V.. Išėjus į lauką vyriausiajam prokurorui G, Ž. M. V. pasakė „išėjo nusikaltėlis“.

M. V. nors ir teigia, kad nemetė kiaušinių į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros padėjėjos J. L. ir vyriausiojo prokuroro G. Ž. langus, tačiau pripažįsta, kad kiaušiniais „apšlakstė“ kaltinime nurodytus langus. Tai rodo, kad M. V. iš esmės pripažįsta atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau juos interpretuoja savaip, norėdamas parodyti, kad tam nenaudojo jėgos, vertina tai kaip teisingą poelgį padėjusį jam atkreipti dėmesį į jo vykdytą akciją. Iš nukentėjusiųjų G. Ž., J. L., liudytojų N. M., I. P., R. A., E. Ž. parodymų matosi, kad M. V. ėmė iš rankoje laikomo polietileninio maišiuko žalius kiaušinius mėtė juos į langus, kurių turinys apdergė langus, palanges, dūžtančių kiaušinių garsas išgąsdino nukentėjusiąją J. L..

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“. BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicija numato: „Tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką“

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, atribojantis nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamojo nusižengimo BK 284 str. 2 d. yra tai ar minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma ar tik trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Kaltinime M. V. veiksmai – žalių kiaušinių mėtymas į prokuratūros langus, įvertinti įžūliais ir vandališkais, kurie šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė prokuratūros darbą, visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matosi, kad 2012 m. kovo 29 d. M. V. siekė pareikšti savo poziciją, kad Tauragės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras G. Ž. nedirbtų prokuratūroje. Tuo tikslu atėjo prie prokuratūros pastato piketuoti. Niekam nereaguojant į piketą metė keturis žalius kiaušinius į vyriausiojo prokuroro ir du į prokuroro padėjėjos langus. Toks M. V. elgesys padarytas viešoje vietoje miesto centre, Vytauto ir J. Tumo – Vaižganto g. gatvių sankryžoje metant žalius kiaušinius į prokuratūros pastato langus ir apdergiant juos šių kiaušinių turiniu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkai. Vertinant ar kiaušinių mėtymas į langus yra laikytini vandališkais veiksmais atsižvelgtina į šio veiksmo padarinius. Paprastai vandališkais veiksmais suprantami tokie veiksmai kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prokuratūros pastatą būtų reikėję remontuoti, kad jam padaryta reali turtinė žala. Todėl pastato apdergimas žalių kiaušinių turiniu, kurio padariniai pašalinami juos nuplovus, nelaikytinas vandališku veiksmu ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Nustačius, kad M. V. veiksmai šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkai, būtina įvertinti ar šiuo būdu buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. Nukentėjusieji ir liudytojai N. M., I. P. ir R. A. parodo, kad dėl tokių M. V. veiksmų jie buvo šokiruoti, gerą pusvalandį buvo sutrikdytas prokuratūros darbas, nes darbuotojai išėjo į koridorių, nutrūko normalus darbo procesas. Kita vertus liudytojas E. Ž. parodė, kad nors jį papiktino toks M. V. elgesys, tačiau jam darbas nebuvo sutrikdytas, nes grįžęs į darbo vietą tęsė darbą. Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbdama prokuratūros pastato antrame aukšte nieko nejuto apie įvykį sužinojo iš kitų prokurorų (t. 1 b. l. 49). Iš bylos duomenų matosi, kad M. V. pastato viduje jokių veiksmų neatliko, poveikio prokurorų darbo vietoms darbo aplinkai nepadarė. M. V. neteisėti veiksmai tęsėsi trumpą laiko tarpą, veiksmai nebuvo intensyvūs, pagal kaltinime nustatytas aplinkybes nusikalstami veiksmai truko iki dešimties minučių, po ko jis buvo išvežtas policijos pareigūnų, o prokurorams tęsti darbą kliūčių nebuvo. Iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad prokuratūros darbas buvo trikdomas, tačiau nebuvo sutrikdytas. Kadangi M. V. nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės tvarką jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Nors M. V. neigia vadinęs G. Ž. nusikaltėliu, nes niekada jo taip nevadindavo. Tačiau aplinkybę, kad M. V. G. Ž. pasakė „va išėjo nusikaltėlis“ parodė ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai N. M., R. A., A. M. ir T. B.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje. Tuo tarpu M. V. ir pats pripažįsta, kad ne viską atsimena iš tos dienos įvykių, be to parodė, kad jis siekia jog G. Ž. nedirbtų prokuratūroje, laiko jį nusikaltėlių stogu, t.y. laiko jį nusikaltėliu. Tokią kaltinamojo M. V. poziciją teismas vertina bandymu išvengti atsakomybės už įžeidimą ir kaltinamojo parodymais nesiremia. Todėl aptartais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. kovo 29 d. 16 val. 15 min. darbo metu prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros, esančios Vytauto g. 55, Tauragės m., įėjimo durų, vyriausiajam prokurorui G. Ž. išėjus į lauką M. V. jam pasakė „va, išėjo nusikaltėlis".

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. BK 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. BK 290 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas.

Nukentėjusysis G. Ž. nusikaltimo padarymo metu ėjo Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigas. M. V. žodžiai „va, išėjo nusikaltėlis" G. Ž. pasakyti girdint N. M., R. A., A. M. ir T. B.. Šie pasakyti žodžiai yra užgaulūs, žeminantys, neabejotinai kenkiantys G. Ž. tiek moraliniam, tiek profesiniam prestižui, pažeidžiantys garbę ir orumą. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad šie žodžiai buvo pasakyti apie vyriausiąjį prokurorą, tai yra asmenį, kuriam pavesta vadovauti institucijai, kuri pagal įstatymą vykdo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkciją, valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo, įstatymo nustatytais atvejais asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų gynimo funkcijas. G. Ž. nėra ir nebuvo įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs kokį nors BK numatytą nusikaltimą, todėl M. V. apibūdinimas jo nusikaltėliu niekuo nepagrįstas ir neatitiko tikrovės. Jokio teisėto pagrindo tokiam teiginiui išsakyti jis neturėjo. M. V. žodžiai pasakyti tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einantį vyriausiąjį prokurorą, ir to norėjo. Todėl M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

2012 m. kovo 29 d., nusikalstamų veikų padarymo metu Tauragės rajono apylinkės prokuratūra dar nebuvo reorganizuota į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą. Todėl kaltinimai šiose dalyse tikslinami vietoj Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nurodant Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą.

Kaltinamasis M. V. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (t. 1 b. l. 90-94), padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę tai, kad yra senyvo amžiaus, pragyvena iš gaunamos pensijos, į veikų pavojingumą tai, kad nusikalstami veiksmai truko neilgai, teisiamas pirmą kartą jam skirtinos baudos, mažesnės už sankcijų vidurkius.

J. L. prašo priteisti iš M. V. 1000 Lt neturtinę žalą (t. 1 b. l. 33-34). G. Ž. paršo priteisti iš M. V. 3000 Lt neturtinę žalą (t. 1 b. l. 40-41).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros duomenis konstatuoja, kad dėl M. V. viešosios tvarkos trikdymo mėtant į prokuratūros langus žalius kiaušinius J. L. ir G. Ž. patyrė stresą, pažeminimą bendradarbių, policijos pareigūnų, kitų asmenų akyse. Buvo sukrėsti, patyrė dvasinius išgyvenimus. M. V. neturtinę žalą J. L. ir G. Ž. padarė baudžiamuoju nusižengimu, BK 284 str. 2 d., t. y. darydamas tyčinę veiką. G. Ž. dar ir nesunkų nusikaltimą – įžeisdamas jį kaip valstybės pareigūną. Dėl nepagrįstų kaltinimų G. Ž., einančiam vyriausiojo prokuroro pareigas, siekimo menkinti jo autoritetą. Byloje yra duomenų, kad nepagrįsti kaltinimai G. Ž. Tauragės rajono ir apskrities vadovų tariamai padarytų nusikaltimų dangstymu iš kaltinamojo M. V. buvo reiškiami ir anksčiau dėl ko ji buvo baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 91). Tokie kaltinimai tęsiami ir bylą perdavus teismui (t. 1 b. l. 163, 165) bei teisminio nagrinėjimo metu. Tai sukėlė gilesnius dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam G. Ž..

Kita vertus stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas nėra apsaugotas nuo jaudinančių įvykių. Prokuratūros darbuotojai vykdydami savo funkcijas dažnai susiduria su asmenimis linkusiais nusikalsti, neprognozuojamo elgesio asmenimis, todėl laikytina, kad prokuratūros pareigūnai geriau pasirengę stresinėms situacijoms nei eiliniai piliečiai. Reikšminga ir tai, kad 2012 m. kovo 29 d. M. V. nusikalstami veiksmai nebuvo labai intensyvūs, ilgai trunkantys. Neturtinė žala padaryta dėl sukelto streso, dvasinių išgyvenimų, patirtų nemalonumų. Nors G. Ž. po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, tačiau jokių medicininių duomenų apie nusikalstamų veiksmų poveikį G. Ž. bei J. L. sveikatai, jų psichinius sužalojimus ar kitokius nervų sistemos sutrikimus ar kitokį poveikį jų sveikatai, pasekmes ateičiai byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro prielaidas mažinti prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kaltinamasis M. V. neturtinę žalą J. L. ir G. Ž. padarė nusikalstamais veiksmais, todėl už padarytą žalą jis atsakingas asmeniškai. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais J. L. priteistinas 500 litų, o G. Ž. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šilalės rajono apylinkės teismas dėl atvykimo į teismo posėdžius liudytojui T. B. apmokėjo 55,19 Lt patirtų kelionės išlaidų (t. 1, b. l. 198; t. 2, b. l. 23, 36). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 1 p.). Remiantis BPK 105 str. 1 d. teismo turėtos proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. V..

Daiktinis įrodymas – polietileninis maišelis, saugomas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK (t. 1 b. l. 26), neturi turtinės vertės, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

M. V. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. 10 MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. nuteisti 12 MGL, t.y. 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 15 MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių terminą baudai sumokėti.

Priteisti iš M. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. V. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. V. 55,19 Lt (penkiasdešimt penkis litus 19 centų) proceso išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje nukentėjusių ieškinius atmesti.

Daiktinį įrodymą – polietileninį maišelį, saugomą Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galimą skųsti Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.