Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 3.4.4.13.; 3.1.12.12.3.1.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2024 m. spalio 7 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 256 639,73 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovei Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (civ. byloje Nr. eB2-764-480/2024). Atsakovas buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas bei 100 procentų bendrovės akcijų savininkas. V. K. nemokumo administratorei perdavė tik dalį bendrovės dokumentų, iš kurių nėra galimybės nustatyti pilnumoje tikrosios įmonės finansinės padėties iki bankroto bylos iškėlimo dienos, bei tik dalį į balansą įrašyto turto (vieną automobilį). Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 258 740,09 Eur. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, laiku nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, todėl kreditoriai patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovas.

Atsakovui buvo nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui pateikti, ieškinį priedais išsiųsdamas per EPP sistemą, kadangi nustatė, kad įmonės buvęs vadovas V. K. yra EPP sistemos vartotojas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

Byloje nėra duomenų, jog V. K. būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog jam kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, kas reiškia, kad jis yra EPP vartotojas ir jam procesiniai dokumentai įteiktini per EPP sistemą.

Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Šiuo atveju matyti, kad buvęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas turi EPP paskyrą. Jis yra aktyvus EPP sistemos vartotojas, paskutinį kartą prie EPP sistemos jungėsi 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. rugsėjo 24 d. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo siunčiamas per EPP sistemą ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikomas įteiktu 2024 m. rugpjūčio 22 d. Tai reiškia, kad įmonės vadovas atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2024 m. rugsėjo 11 d. (imtinai), tačiau V. K. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant S. Š.. Bendrovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie tikslinti teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi.

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas V. K. nuo 2015 m. liepos 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovu ir pagrindiniu akcininku.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Nemokumo administratorė nurodė, jog įmonė tapo nemokiai jau 2020 m. vasario 21 d., tačiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, tinkamai nevykdė savo pareigų ir savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, taip padarant žalą įmonei ir jos kreditoriams.

JANĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pareiga inicijuoti bankroto bylą vadovui kyla nuo momento, kada įmonė tampa nemokia. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Iš įmonės bankroto byloje (Nr. eB2-764-480/2024) esančio juridinių asmenų registre pateikto balanso už 2021 metus nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto iš viso 247 304 Eur sumai, ilgalaikis turtas sudarė 159 477 Eur, trumpalaikis turtas – 87 827 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudarė 8 252 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 79 575 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 308 031 Eur, visa suma yra mokėtina per vienerius metus. Atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės veikla buvo nuostolinga, nuostolis sudarė 42 359 Eur, įmonės veikla buvo nuostolinga ir 2022 metų laikotarpiu, nuostolis sudarė – 11 996 Eur (CPK 179 str. 3 d.).

Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad būtent nuo šio momento atsakovas V. K., kaip įmonės vadovas, turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, todėl jam nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, t. y., nevykdant įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, toks jo neveikimas vertintinas kaip vadovo neteisėti veiksmai. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl buvusio įmonės vadovo V. K. neteisėtų veiksmų; įmonės vadovas, būdamas protingas ir rūpestingas, turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neteisėti veiksmai sukels įmonei žalą (CK 6.247 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas jo kaltę paneigiančių įrodymų byloje nepateikė.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 256 639,73 Eur žalą, patirtą dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė įrodinėdama žalos dydį rėmėsi įmonės kreditorių pareikštais kreditoriniais reikalavimais su priedais.

Byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir 256 639,73 Eur žalos kreditoriams atsiradimo, todėl ieškinys tenkintinas

Ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Juridinių asmenų registro išrašas su istorija apie bendrovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. birželio 27 d. nutartys, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2022 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų kopijos, VĮ Regitra pažyma apie registruotas transporto priemones, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymas kredito unijos valdybai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 5 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, t. y. 3 707 Eur (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi priteisimo ieškovei nesprendžiamas.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ši suma priteistina valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 256 639,73 Eur (du šimtai penkiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 73 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (256 639,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3 707 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septynis eurus) žyminį mokestį ir 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, kitoms bylinėjimosi išlaidoms – 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.