Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1767-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2A-1767-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01615-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė (pran.), Evaldas Burzdikas
Ieškovas
E. R.
Atsakovas
A. V.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1767-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01615-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S) 121.18; 121.14; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui A. V., institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad atsakovas yra K. R. tėvas, paskirti DNR ekspertizę, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo dukros K. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti ieškovei, 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas jai ir valstybei. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 1996 metais, padraugavus kelis mėnesius pastojo. 1997 m. rugsėjo 9 d. ne santuokoje gimė dukra. Gimus dukrai atsakovas tėvystės nepripažino, jokio išlaikymo neteikė, dukra nesirūpino ir su ja nebendravo. Ieškovė nedirba, kadangi nustatytas 70 procentų darbingumas, registruota darbo biržoje, gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų ir alimentų vaikams. Ieškovė dukrą išlaiko viena, jos išlaikymas mėnesiui kainuoja 1000,00 Lt. Pusę šios sumos turėtų skirti atsakovas, todėl ji prašo priteisti iš atsakovo po 500,00 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui. Kadangi atsakovas išlaikymo neteikė, todėl turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos po 500,00 Lt už kiekvieną mėnesį – viso 18000,00 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovą A. V., K. R., gimusios (duomenys neskelbtini). tėvu, o K. R. atsakovo A. V. dukra. Nustatė K. R. gyvenamąją vietą su motina E. R. pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisė iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai K. R. po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. V. 9000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. Pavedė E. R. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei E. R. 73,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. R. atsakovui A. V. 500,00 Lt už advokato teisines paslaugas. Priteisė iš atsakovo A. V. 431,00 Lt žyminį mokestį, 1050,00 Lt už DNR ekspertizę, 820,18 Lt už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą, 45,05 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Teismas nustatė, kad 1997 m. rugsėjo 9 d. gimė K. R.. (duomenys neskelbtini). gimimo akto įraše Nr. 667 K. R. tėvas nenurodytas (b. l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pateikto 2012 m. spalio 22 d. ekspertizės akto Nr. ES 369/12(01) išvadose nurodyta, kad A. V. yra vaiko K. R. tėvas (b. l. 59). Teismas nurodė, kad ekspertų išvada abejoti nėra pagrindo. Atsakovas su šia išvada ir ieškovės reikalavimu pripažinti jį vaiko tėvu sutiko, todėl teismas nustatė tėvystė, pripažįstant A. V. K. R. tėvu, o K. R. A. V. dukra. Teismas įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, nurodė, kad vaiko tėvas, kurio materialinė padėtis yra blogesnė nei vaiko motinos, galėtų skirti kas mėnesį po 250,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė prašė priteisti 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismas nurodė, kad vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo tik po 15 metų nuo vaiko gimimo nes, socialinės paramos skyrius nurodė neteiksiąs pašalpų jei nebus nustatyta tėvystė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad 9000,00 Lt įsiskolinimo suma už trejus metus nebus per didelė, nes ji nesiskiria nuo priteistinos 250,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis dydžio, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies priteisiant 9000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai - priteisti iš atsakovo A. V., nepilnametės dukros K. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti ieškovei E. R.., t.y papildomai iš atsakovo priteisti 250 Lt jo dukros išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurį sudaro 18 000,00 Lt suma., t.y. papildomai iš atsakovo priteisti 9000 lt. dukros išlaikymui už praeitą laikotarpį, bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas pagal pateiktą prašymą teismui ir advokato atstovavimo išlaidas priteisti valstybės naudai, pagal KVGTP tarnybos 20113-04-08 pažymą NR. TP-7-(2.10)-761.

Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktų įrodymų visetą ir todėl padarė neteisingas išvadas. Be to, priimant teismo sprendimą buvo neteisingai atsižvelgta į atsakovo pateiktus įrodymus juos vertinant. Teismo sprendime pažymėta, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, tačiau ieškovė išlaiko penkis vaikus, kuriems vien mokamų pašalpų nepakanka. Taip pat, teismas neteisingai vertino ir medicininius dokumentus, kadangi sprendė, jog atsakovas negali dirbti, dėl nugaros skausmų, o ieškovės pateikti medicinos dokumentai patvirtina, kad ieškovei pašalintas inkstas. Čia akivaizdžiai suprantama, kad žmogui pašalinus inkstą, jo organizmas tinkamai funkcionuoti negali, todėl ir dirbti, kaip sveikam asmeniui negalima, todėl ir ieškovės fizinės galimybės surasti apmokamą darbą ir daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo yra ribotos ieškovės pačios neįgalumo. Teismo sprendime, kaip viena iš priežasčių dėl ko buvo perpus sumažinta išlaikymo įsiskolinimo suma, nurodyta, tai kad ieškovė dėl tėvystės ir išlaikymo priteisimo kreipėsi tik po 15 metų nuo vaiko gimimo, tačiau tai nėra ir negali būti priežastis sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą dukra gyveno su ieškove, tik vėliau išvyko mokytis į Islandiją ir tik dėl atsakovo kaltės buvo patirtos tokios didelės bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė žinojo, jog atsakovas yra biologinis K. R. tėvas, vis tiek prašė atlikti DNR ekspertizę, todėl dukrai teko neplanuotai grįžti į Lietuvą, o kadangi ji yra nepilnametė, ją turėjo lydėti suaugęs asmuo. Teismas sprendime nurodė, kad dokumentai apie išlaidas, kurias patiria L. R. Islandijoje nepatvirtina ieškovės teikiamo išlaikymo ir vaiko poreikių Lietuvoje, nes išlaidos patirtos ne ieškovės. Tačiau reikia dėmesį atkreipti į tai, kad išlaikymo priteisimo ieškovė reikalauju ne sau, o savo dukrai. Kadangi ji mokosi Islandijoje ir gyvena Islandijoje, gyvena pas ieškovės mamą todėl būtent L. R. vardu ir yra pateikti išlaidų kvitai. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kokios išlaidos patiriamos, dėl K. R., o ne kieno vardu yra kvitai. Be to kiekviename kvite yra pažymėta, kad išlaidos patirtos dėl K. R.. L. R. yra ieškovės dukros močiutė ir ji pareigos išlaikyti anūkę neturi, todėl savo dukros pragyvenimą ir mokslą Islandijoje iš esmės finansuoji ieškovė, o dėl šios aplinkybės prie dukros išlaikymo privalo prisidėti ir vaiko tėvas. Teismas iš 2690, 36 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisė 820,18 Lt sumą, nors vien tik už procesinių dokumentų parengimą, pagal KVGTPT pažymą buvo paskaičiuota 786,80 Lt, kadangi buvo rengtas ieškinys ir šeši prašymai teismui, už advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme buvo paskaičiuota 560 Lt, kadangi vyko keturi teismo posėdžiai, ir kt. išlaidos, kurios yra visiškai pagrįstos ir paskaičiuotos. Teismui buvo pateikta KVGTPT pažyma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad dėl sveikatos problemų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" 0,5 etato ir gauna 364 Lt atlyginimą, nes bendrovės finansinė padėtis sunki ir šiuo metu didesnio atlyginimo mokėti neišgali. Dėl stuburo išvaržos tenka dažnai gydytis ir bet kokio fizinio darbo dirbti negali dėl sveikatos būklės. Gyvena šeimoje su žmona, turi du vaikus: sūnų, gim. 1993 m. ir 2008 m. gimusią dukrelę. Nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturime, žmona gauna minimalų 1000 Lt atlyginimą, todėl 4 asmenų šeima pragyvena iš 1400 litų bendrų pajamų. Nors sūnus pilnametis, bet mokosi Alytaus profesinio rengimo centre automobilių elektros įrengimų remontininko specialybės ir jam dar reikalinga tėvų materialinė parama. Socialinio būsto remontui buvo ėmę kreditą, todėl turi 11 932 Lt kreditinių įsipareigojimų UAB Ūkio banko lizingui ir kas mėnesį iš žmonos atlyginimo moka po 200 litų kreditui padengti. Teismas, priteisdamas išlaikymą ir vadovaudamasis ne tik minimalios mėnesinės algos dydžiu, bet atsižvelgęs ir į atsakovo, kaip tėvo, galimybes tokį išlaikymą teikti, priėmė pagrįstą sprendimą. Pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, atsakovas neatsisakys dukrai teikti didesnį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu, priteistu išlaikymo įsiskolinimu, už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, šių reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukrą M. ir sūnų N., nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones, taip pat turi kreditorinių įspareigojimų bankui, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" 0,5 etato, gauna 364,00 Lt atlyginimą, turi akcijų, tačiau jokių dividendų įmonė nėra išmokėjusi, nes įmonė dirba nepelningai (b.l.33-36,141-148). Atsakovo pateikta gydymo stacionare istorijos kopiją patvirtina, kad atsakovas dėl nugaros skausmų negali atlikti tam tikrų darbų (b.l.37-39). Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos t.y socialinė pašalpa ir išmokos vaikamsper mėnesį sudaro 1120,00 Lt. Ieškovė gauna iš Vaikų išlaikymo findo mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, registruota darbo biržoje (b.l. 10,11,91). Ieškovės pateiktas 2002 metų medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina jos darbingumo lygio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, t. y. su priteistu po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orentacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3495/2009, 2010-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad vaiko tėvas, kurio materialinė padėtis yra blogesnė nei vaiko motinos, galėtų skirti kas mėnesį po 250,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė atsikrajame skunde nurodo, kad ieškovės fizinės galimybės surasti apmokamą darbą ir daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo yra ribotos ieškovės pačios neįgalumo. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju, byloje duomenų, patvirtinančių ieškovės darbingumo lygį, byloje nepateikta. Taip pat, pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu, už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, t.y., kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo tik po 15 metų nuo vaiko gimimo nes, socialinės paramos skyrius nurodė neteiksiąs pašalpų jei nebus nustatyta tėvystė, taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, todėl teisingai sprendė, kad 9000,00 Lt įsiskolinimo suma už trejus metus nebus per didelė, nes ji nesiskiria nuo priteistinos 250,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis dydžio.

CPK 93 straipsnio normose: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1, 2 d.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-04 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-T-1153-1376 iki 2013-02-28 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. visų bylinėjimosi išlaidų ir 2012-10-02 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-P-1153-3964 iki 2013-09-30 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. visų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 7,126). Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 50 proc. todėl, teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 71,00 Lt žyminio mokesčio ir 2,00 Lt už pinigų pervedimą, valstybei iš atsakovo priteisė 1050,00 Lt už DNR ekspertizę, 820,18 Lt už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą bei 45,05 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, atsakovui iš ieškovės priteisė 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą, dukra gyveno su ieškove, tik vėliau išvyko mokytis į Islandiją ir tik dėl atsakovo kaltės buvo patirtos tokios didelės bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 3005, 00 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l.133). Teismas nutaryje nurodė, kad ieškovė vaiko poreikius Lietuvoje įrodinėjo dokumentais apie išlaidas, kurias patiria L. R. (ieškovės motina) Islandijoje ir kurie nepatvirtina ieškovė teikiamo išlaikymo ir vaiko poreikių Lietuvoje, nes išlaidos patirtos ne ieškovės, ieškovė teikdama prašymą dėl DNR ekspertizės paskyrimo nurodė, kad dukra gyvena su ja Alytuje, todėl ieškovė turėjo užtikrinti vaiko atvykimą į ekspertinę įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė prašomas 2040,00 Lt, bylinėjimosi išlaidas už ieškovės dukros kelionę lėktuvu DNR tyrimui, 398,00 Lt už ieškovės dukros palydovės lėktuvo bilietą ir 494,00 Lt už vertimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė, leidusi dukrai išvykti į Islandiją ir žinodama, jog dukra turės atvykti dėl DNR ekspertizės atlikimo, turi prisiimti ir kelionės išlaidas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė yra nurodžiusi, kad ieškovės dukra gyvena pas L. R. (ieškovės motiną) Islandijoje, ir yra jos išlaikoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėEvaldas BurzdikasIzolda Nėnienė