Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-27710-1012/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-19
Bylos Nr.
e2-27710-1012/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21669-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-27710-1012/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21669-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 2.8.2.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. L. 8 220,71 Eur negrąžinto kredito, 576,20 Eur mokėjimo palūkanų, 20 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 8 220,71 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 475,13 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 521,59 Eur sutarties administravimo mokesčio, 2,16 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2018 m. gegužės 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė.

Atsakovei J. L. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. asmeniškai 2019 m. liepos 24 d. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Byloje yra ieškovo prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovas UAB „NEO Finance“ ir atsakovė J. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K596581369 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 9 195,22 Eur kreditą 60 mėn. terminui (e. b. l. 10-19, 22-23). Atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovui palūkanas, komisinį bei Sutarties administravimo mokesčius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 p., 5.1-5.2 p.). Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir kitų mokėjimų, todėl ieškovas 2019 m. liepos 10 d. pranešimu Sutartį nuo 2019 m. liepos 16 d. vienašališkai nutraukė (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.6 p., 8.4 p., 8.6 p., e. b. l. 24). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 8 220,71 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 576,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.), 2,16 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. kovo 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.), taip pat 20 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 8 220,71 Eur kreditą, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovės mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 5 421,98 Eur (metinė palūkanų norma – 20 proc.), šią palūkanų sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 9 195,22 Eur kreditu/jo dalimis 60 mėnesių laikotarpiu (Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovui jo suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovo reikalavimai priteisti jo naudai iš atsakovės 576,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.), taip pat 20 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 8 220,71 Eur kreditą, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, yra pagrįsti ir tenkintini (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.6 p., 2.1 p., 5.1-5.2 p., 6.1 p., CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 20 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, įvertinus šią Vartojimo kredito sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė būtent dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo bei jų dydžio. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remiantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės 2,16 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. kovo 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 19 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 1 521,59 Eur administravimo mokesčio ir 475,13 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administravimo mokesčio dydis Sutarties specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktu šalys susitarė, jog sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu (Sutarties 5.4 punktas). Sutarties 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kaip matyti iš minėtų Sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, Sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia).

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, administravimo mokestis pradedamas taikyti tik netinkamo Sutarties vykdymo atveju, be to, jo dydis pagal šį punktą priklauso nuo komisinio mokesčio dydžio, kurio sąvoka Startyje nėra apibrėžta, todėl dėl šių aplinkybių nėra galimybės Sutarties sudarymo metu apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas Sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma ieškovui (kredito davėjui) Sutarties sudarymo metu.

Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinus ir tai, jog ieškovo prašomo priteisti administravimo mokesčio dydis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas Sutarties sąlygas dėl administravimo mokesčio atsakovei taikymo pripažįsta nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 570,07 Eur (e. b. l. 22). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pažymėtina, kad šios Sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, Sutartyje tiek administravimo, tiek tarpininkavimo mokesčiai apibrėžiami vienodai – „tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei“, nėra aiški ir šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis Kredito sutarties sudarymo metu. Sutarties specialiose sąlygose nėra nurodytas procentinis dydis tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiojoje dalyje numatytą procentinį dydį. Nepaisant šių neaiškių Sutarties bendrosios dalies sąlygų, Sutarties specialiosiose sąlygose šalys individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 570,07 Eur. Taigi nors tarpininkavimo mokestis ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarties bendrosios dalies sąlygų 1.28 punkte, tačiau tiek bendrosios, tiek specialiosios dalių sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovas, sudarydamas Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019 ir kt.).

Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 570,07 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 5 992,05 Eur (5 421,98 Eur (palūkanos) + 570,07 Eur (tarpininkavimo mokestis) (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 9 195,22 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistinas ieškovo reikalaujamas 475,13 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 274,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 85,91 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 243 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 246,01 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 85,91 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistinos 420,11 Eur bylinėjimosi išlaidos ((243 Eur + 246,01 Eur) x 85,91 proc.).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios (3 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, iš atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 220,71 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų ir 71 ct) negrąžinto kredito, 576,20 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 20 ct) mokėjimo palūkanų, 20 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (8 220,71 Eur), skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 19 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 2,16 Eur (du eurus ir 16 ct) kompensacinių palūkanų, 475,13 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 13 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą 9 274,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 420,11 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė