- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- A-146-633-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- Vilniaus
- Advokatai
- Darius Krukonis
- Kategorijos
- 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei – Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus arkivyskupijos kurija (toliau – ir pareiškėjas, Vilniaus arkivyskupija) skundu (I t., b. l. 2-4), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai į pastatą, esantį Algirdo g. 20, Vilnius (toliau – ir Pastatas) pagal pareiškėjo pateiktą prašymą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 1995-04-21 viešoji įstaiga ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau – ir Ekonomo tarnyba), atstovaudama Vilniaus arkivyskupiją kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto valdybą, taip pat 1995-05-08 su prašymu į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Pastatą. Nurodė, kad 2001-06-01 Vilniaus miesto meras raštu pareiškėją informavo, kad Pastate yra įsikūręs Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas ir jo iškeldinti nėra galimybės. Paaiškino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuspręsta minėtą Pastatą perduoti Vidaus reikalų ministerijai ir pastaroji taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl nacionalizuoto turto grąžinimo. 2001-04-12 raštu Ekonomo tarnyba pranešė, kad nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui perduoti Pastatą Vidaus reikalų ministerijai ir abejoja, kad tai gali pagreitinti Pastato grąžinimą Vilniaus arkivyskupijai. 2002-04-12 Vilniaus miesto savivaldybės mero raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Pastato grąžinimo klausimas yra atidėtas ir kad Pastatas perduodamas Vidaus reikalų ministerijos žinion. 2004-05-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 671 Pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. 2005-07-20 įvyko Vidaus reikalų ministerijos Piliečių ir religinių bendrijų nuosavybės teisių atkūrimo komisijos posėdis, kurio metu svarstytas nuosavybės teisės atkūrimo į Pastatą klausimas ir nutarta atlikti Pastato techninę ekspertizę, siekiant nustatyti, kiek padidėjo bendrasis Pastato plotas ir naujai pertvarkytą Pastatą įvertinti pinigine išraiška. Nurodė, kad pareiškėjas 2006-04-05 nusiuntė Vidaus reikalų ministerijai ekspertizės medžiagą, o 2006-04-10 jam buvo pateiktos pastabos dėl techninės ekspertizės išvadų. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-05-12 raštu Ekonomo taryba raštu atsakė, jog pastabos nepagrįstos ir prašė atlikti atitinkamus veiksmus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Pastatą. Pažymėjo, kad atsakymo negavo, todėl 2008-09-30 raštu pakartotinai kreipėsi dėl sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, pažeisdamas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatas, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtą veiksmą – priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Pastatą, taip pažeisdamas pareiškėjo teises. Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjas nėra galutinai apsisprendęs dėl jį tenkinančio nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir šis apsisprendimas priklausys nuo atliktos ekspertizės rezultatų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Vidaus reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 36-38).
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-31 nutarimu Nr. 671 ginčo pastatai buvo perduoti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise. Iki tol pastatus patikėjimo teise valdė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri ir nagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo. Tik 2005-05-11 raštu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybė persiuntė Vilniaus miesto arkivyskupijos nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus bylos kopiją. Todėl, atsakovo teigimu, negalima laikyti, kad Vidaus reikalų ministerija vilkina nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1995-04-21. Nurodė, kad nuosavybės teisių į Pastatą Vilniaus arkivyskupijai klausimą nagrinėja Vidaus reikalų ministro 2001-05-04 įsakymu Nr. 206 sudaryta Piliečių ir religinių bendrijų nuosavybės teisių atkūrimo komisija (toliau – ir Komisija). Komisijai nustačius, kad pastatai po nacionalizacijos buvo pertvarkyti, perstatyti, todėl būtina atlikti ekspertizę, siekiant įvertinti, ar pastatai grąžintini Vilniaus arkivyskupijai natūra. 2005-07-20 Komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo ir Vilniaus arkivyskupijos atstovas, protokolu Nr. 6 nuspręsta atlikti pastatų techninę ekspertizę. Nurodė, kad pareiškėjas sutiko apmokėti šios ekspertizės ir turto įvertinimo išlaidas. Pareiškėjas 2006-04-05 raštu pateikė UAB Projektavimo ir restauravimo instituto atliktos ekspertizės aktą. Tačiau Komisija, išnagrinėjusi pateiktos ekspertizės išvadas, 2006-04-06 protokolu nustatė, kad atlikta ekspertizė neatsakė į visus iškeltus klausimus. Apie atliktos ekspertizės trūkumus Komisija 2006-04-10 raštu pranešė pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjas 2006-05-12 raštu pranešė, kad neturi galimybių atlikti pastatų įvertinimą ir pakeistų pastatų konstrukcijų ekspertizę, taip pat atsisakė pateikti pastatų ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos atestato pažymėjimo kopiją. Kadangi nustatyti ekspertizės trūkumai nebuvo pašalinti, Komisija 2006-05-15 protokolu nusprendė, kad būtina atlikti naują ekspertizę. Atsakovo užsakymu pastatų ekspertizę ir įvertinimą atliko UAB ,,Geomatas“ ir 2007-04-20 pateikė ekspertizės aktą dėl turto vertės. Tačiau paaiškėjo, kad 2007-05-30 sustabdytas UAB ,,Geomatas“ kvalifikacijos atestato Nr. 000022 galiojimas, o ekspertizę atlikusio UAB ,,Geomatas“ eksperto A. Bigelio kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000029 galiojimas panaikintas. Šiuo metu UAB ,,Geomatas“ likviduojamas. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdama į tai, Komisija suabejojo UAB ,,Geomatas“ atliktos ekspertizės išvadomis ir nusprendė, kad būtina iš naujo atlikti pastatų ekspertizę ir įvertinimą. Nurodė, kad dėl lėšų trūkumo pastatų ekspertizės ir įvertinimo pirkimas užtruko. Komisija 2008-12-02 protokolu priėmė sprendimą atlikti naujos pastatų ekspertizės ir įvertinimo pirkimą. Šiuo metu atsakovas organizuoja viešąjį pastatų ekspertizės ir įvertinimo pirkimą. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vilkinamas jam nuosavybės teisių atkūrimas. Atsakovo nuomone, šis procesas užtruko dėl ne nuo atsakovo priklausančių objektyvių aplinkybių. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti privalo nustatyti, ar pastatai nepriskirtini valstybės išperkamam turtui pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 str. Atsakovo teigimu, šiuo metu jis sprendimo negali priimti, kol nebus tinkamai atlikta pastatų ekspertizė ir įvertinimas. Pažymėjo, kad jei bus nustatyta, kad pastatai, vadovaujantis Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., negrąžintini pareiškėjui natūra, atsakovas galės priimti galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik tada, kad pareiškėjas pasirinks Įstatymo 12 str. nustatytą išpirkimo būdą, nes nuo to priklauso ir sprendimo įgyvendinimo terminai ir tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 61-62).
Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo skunde minimas nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, Algirdo g. 20, yra reikalingas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato funkcijų vykdymui. Pažymėjo, kad patalpos ilgą laiką buvo naudotos ir pritaikytos policijos reikmėms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė bylai aktualias faktines aplinkybes:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus Nuosavybės teisių atkūrimo poskyryje 1992-10-07 pradėta Nuosavybės teisių atkūrimo byla į pastatus, esančius adresu Algirdo g. 20, Vilnius, pagal pareiškėją atstovaujančios Ekonomo tarnybos 1992-10-07 prašymą Nr. 56 (II t., b. l. 3, 14). Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba 1992-10-07 pateikė prašymą Vilniaus m. valdybai dėl pastatų grąžinimo pagal pridedamą sąrašą (II t., b. l. 14).
2. 1993-06-28 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1293V ,,Dėl nacionalizuotų pastatų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijos kurijai“ pritarta Vilniaus miesto tarybos sprendimo ,,Dėl nacionalizuoto pastato Algirdo g. 20 grąžinimo Vilniaus arkivyskupijos kurijai“ projektui ir teikta jį svarstyti Tarybai (II t., b. l. 65).
3. Ekonomo tarnyba 1995-04-21 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu Nr. 66 ,,Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įgyvendinimo“, prašydama: 1) sugrąžinti natūra pastatus, šiuo metu esančius savivaldybės nuosavybėje ar jos reguliavimo sferoje esančių valstybinių įstaigų ir įmonių balanse (2 priedas); 2) sugrąžinti natūra negyvenamąsias neprivatizuotas patalpas, kurios šiuo metu yra savivaldybės nuosavybėje ir yra nuomojamos ar yra jos reguliavimo sferoje esančių valstybinių įmonių kapitalo sudėtinė dalis (3 priedas); 3) išpirkti, kompensuojant ekvivalentine natūra (pastatais, jų dalimis) savivaldybės disponuojamomis įmonių akcijomis, žemės sklypų mokesčio lengvatomis, lėšomis naujų bažnyčių ir parapijos namų statybai už natūra negrąžintinus pastatus (4 priedas) ar pastatų dalis (5 priedas) (b. l. 27). Iš kartu su prašymu pateikto Sąrašo pastatų Vilniuje, nuosavybės teise priklausiusių Vilniaus arkivyskupijos religinėms bendruomenėms ir negrąžintų ar neišpirktų (kompensuojant) iki 1995-03-01 (b. l. 28) matyti, kad vienas iš pastatų, į kurį nuosavybės teises prašė atkurti pareiškėjas, yra šioje byloje ginčo objektu esantis pastatas, adresu Algirdo g. 20.
4. Ekonomo tarnyba 1995-05-08 raštu Nr. 94 ,,Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo vykdymo“ kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pateikdama anksčiau minėtą grąžintinų pareiškėjui pastatų Vilniuje sąrašą ir prašydama įpareigoti atitinkamas institucijas, įstatymų nustatyta tvarka vykdančias valstybinio turto privatizavimą ar perskirstymą, vadovautis pateiktuoju sąrašu ir derinti su pareiškėjui bei minėtų pastatų naudotojais klausimus, susijusius su jų grąžinimu bei kitu panaudojimu (b. l. 20).
5. Nuosavybės teisių grąžinimo tarnybos viršininkas 1997-05-14 raštu Nr. 03-02-212-6 ir 1997-07-02 raštu Nr. 03-02-300-6 kreipėsi į VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialą, prašydamas informuoti apie Algirdo g. 20 esančiame pastate atliktus kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos darbus ir apie namo bendro ploto pasikeitimus (II t., b.l. 78, 80). 1997-06-09 raštu Nr. 9-4142 ir 1997-09-09 raštu Nr. 9-5234 VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialas pateikė Nuosavybės teisių grąžinimo tarnybai informaciją, apie pastato, esančios Algirdo g. 20, Vilniuje, plotą ir pasikeitimus (II t., b. l. 79, 81).
6. 1997-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyrius raštu Nr. 12-27-727 informavo Nuosavybės teisių grąžinimo tarnybą, kad skyriaus balanse yra 1688,68 kv. m ploto pastatas Algirdo g. 20, išnuomotas Vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 73-75).
7. 2001-06-01 Vilniaus miesto meras raštu Nr. 46-03-1243 informavo pareiškėją, kad ginčo pastate yra įsikūręs Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas ir jo iškeldinti nėra galimybės. Paaiškino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuspręsta minėtą pastatą perduoti Vidaus reikalų ministerijai ir pastaroji taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl nacionalizuoto turto grąžinimo (b. l. 15-17).
8. 2001-06-28 raštu Nr. 152 Ekonomo tarnyba pranešė Vilniaus miesto merui, kad nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui perduoti ginčo pastatą Vidaus reikalų ministerijai ir abejoja, kad tai gali pagreitinti pastato grąžinimą Vilniaus arkivyskupijai (b. l. 13-14).
9. 2002-04-12 Vilniaus miesto savivaldybės mero raštu Nr. 03-03-72 pareiškėjas buvo informuotas, kad pastato grąžinimo klausimas yra atidėtas ir kad pastatas perduodamas Vidaus reikalų ministerijos žinion (b. l. 11-12).
10. 2004-05-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 671 ginčo pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad ginčo pastatas yra įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu, bei viešajame registre įregistruota, kad patikėjimo teise pastatą valdo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (IV t., b. l. 2-3).
Teismas išnagrinėjo bylai aktualų teisinį reguliavimą:
1. Nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms tvarka ir terminai numatyti 1995-03-21 Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatyme Nr. I-822. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2002-07-04, 5 str. buvo numatyta, kad religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Įstatymo 8 str. buvo numatyta, kad Religinių bendrijų prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, nagrinėja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esančio kitų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios organizacijos arba turtas.
2. Įstatymo 3 str. 2 d. buvo numatyta, kad nuosavybės teisė atkuriama: 1) grąžinant išlikusį religinių bendrijų nekilnojamąjį turtą natūra; 2) išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus šį turtą: 1) gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai; 2) pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų; 3) pastatus ir statinius, perduotus mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms; 4) pastatus ar jų dalis, kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius įstatymus (Įstatymo 4 str. 1 d.).
3. Pagal Įstatymo 4 str. 2 d. turto, grąžinamo religinėms bendrijoms natūra, perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995-09-22 nutarimu Nr. 1275 patvirtintos Turto, grąžinamo religinėms bendrijoms natūra, perdavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 2 p. buvo numatyta, kad miesto (rajono) tarybai ar ministerijai, kurios reguliavimo sričiai priklauso valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios savo žinioje religinės bendrijos išlikusį turtą, arba nurodytasis turtas, priėmus sprendimą dėl religinės bendrijos nuosavybės teisės į pastatus, statinius (ar jų dalis) atkūrimo grąžinant juos natūra, pastatai, statiniai (ar jų dalys) perduodami jai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, surašant pastatų, statinių (ar jų dalių) priėmimo-perdavimo aktą. Miesto (rajono) taryba ar ministerija, priėmusi sprendimą dėl religinės bendrijos nuosavybės teisės į pastatus, statinius (ar jų dalis) atkūrimo, šį sprendimą per 3 dienas perduoda atitinkamai savivaldybės ar valstybės įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurios žinioje yra nekilnojamasis turtas, į kurį religinei bendrijai atkurtos nuosavybės teisės (Tvarkos 3 p.).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirminį prašymą tuometinei Vilniaus miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, pateikė 1992-10-07, pakartotinį prašymą pateikė 1995-04-21. Nustatęs, kad prašymo pateikimo metu ginčo pastatas buvo valdomas Vilniaus miesto valdybos, teismas laikė, kad pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą instituciją nustatyta tvarka ir terminais ir remdamasis pareiškėjo byloje pateiktais prašymais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas yra pareiškęs valią dėl ginčo pastato grąžinimo natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas remdamasis Įstatymo 9 str. 1 d. pažymėjo, kad sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios įmonės, įstaigos, organizacijos arba turtas. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos.
Teismas nustatė, kad jau 1993-06-28 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1293V ,,Dėl nacionalizuotų pastatų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijos kurijai“ pritarta Vilniaus miesto tarybos sprendimo ,,Dėl nacionalizuoto pastato Algirdo g. 20 grąžinimo Vilniaus arkivyskupijos kurijai“ projektui ir teikta jį svarstyti Tarybai, tačiau Vilniaus miesto Tarybos sprendimas dėl pastato grąžinimo pareiškėjui priimtas nebuvo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-05-31 priėmė nutarimą Nr. 671 ,,Dėl nekilnojamojo turto perdavimo”, kurio 1.2 p. ginčo pastatas su visais jo priklausiniais perduotas naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2002-07-04, išliko iš esmės tas pats teisinis reglamentavimas kaip ir ankstesnėje Įstatymo redakcijoje, t.y. Įstatymo 8 str. numatyta, kad Religinių bendrijų prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, nagrinėja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esančio kitų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios organizacijos arba turtas. Teismas pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatas buvo perduotas patikėjimo teise naudotis ir disponuoti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai turėjo būti perduoti nagrinėti Vidaus reikalų ministerijai.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2005-05-11 raštu Nr. A51-3624-(3.3-TPD-6) persiuntė Vidaus reikalų ministerijai pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus bylos kopiją (b. l. 47). Nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo klausimus piliečiams ir religinėms bendrijoms sprendžia Vidaus reikalų ministro 2001-05-04 įsakymu Nr. 206 (2003-12-24 įsakymo Nr. 1V-46 redakcija) sudaryta Piliečių ir religinių bendrijų nuosavybės teisių atkūrimo komisija (toliau – ir Komisija). 2005-06-13 protokolu Nr. 4 (I t., b. l. 48-49) ir 2005-07-18 protokolu Nr. 5 (I t., b. l. 50) Komisija nustatė, kad būtina atlikti ekspertizę, ar vadovaujantis Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., pastatai grąžintini pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2002-07-04, 4 str. 1 d. 2 p. numatytas reglamentavimas nepakito, t.y. numatyta, kad išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų. 2005-07-20 Komisijos protokolu Nr. 6 (I t., b. l. 8) nuspręsta atlikti pastatų techninę ekspertizę, siekiant nustatyti, kiek padidėjo pastatų bendrasis plotas, ar naujai sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, kiek pakeista bendrųjų pastatų konstrukcijų ir atlikti pastatų įvertinimą.
Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad pagrindas skirti techninę ekspertizę buvo VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1997-06-09 ir 1997-09-09 pažymos Nuosavybės teisių grąžinimo tarnybai (I t., b. l. 18, 19), kuriose nurodyta, kad ginčo pastato bendras plotas pasikeitė, lyginant su 1983-01-10 einamosios inventorizacijos duomenimis: administracinio pastato, plane pažymėto 1B3p, senas plotas – 862,10 kv. m., naujas plotas – 1228,31 kv. m., ploto padidėjimas – 42 proc., administracinio pastato, plane pažymėto 2B3p, senas plotas – 215,68 kv. m., naujas plotas – 314,22 kv. m., administracinio pastato, plane pažymėto 3A1p, senas plotas – 39,51 kv. m, pastatas nugriautas. Nustatyta, kad pastatų 1B3p, 2B3p plotas padidėjo dėl to, kad pastatytas trečias aukštas, atlikti vidiniai pastatų pertvarkymai.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006-04-05 raštu pateikė Komisijai ,,UAB Projektavimo ir restauravimo instituto“ atliktos ekspertizės aktą (I t., b. l. 10, III t, b. l. 163-231). 2006-04-06 įvykusio Komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad pateiktas ekspertizės aktas neatitinka Komisijos suformuluotos užduoties: 1) nepateikta techninės ekspertizės atlikėjos kvalifikacijos atestato pažymėjimo kopija; 2) nenustatyta, kiek procentų pakeistos pastatų pagrindinės konstrukcijos; 3) nepateiktas nacionalizuotų pastatų bei naujai pertvarkytų pastatų įvertinimas pinigine išraiška, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-21 nutarimu Nr. 1455, ir nutarta kreiptis į pareiškėją iki 2006-05-15 papildyti techninės ekspertizės išvadas pagal pateiktas pastabas. Kaip matyti iš byloje pateikto ekspertizės akto, minėtos pastabos pagrįstos, kadangi nėra pateiktas ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos atestato pažymėjimas ar jo kopija, bei neišspęsti kiti nurodyti klausimai, nors, remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, minėti klausimai ekspertizės akte turėjo būti nagrinėjami (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-21 nutarimo Nr. 1455 ,,Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkam sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai vertės nustatymo” 1 p.). Nustatė, kad apie atliktos ekspertizės trūkumus Komisija 2006-04-10 raštu Nr. SK-7 pranešė pareiškėjui (I t., b. l. 9).
Teismas nustatė, kad pareiškėją atstovaujanti Ekonomo tarnyba 2006-05-12 raštu Nr. 083 informavo atsakovą, kad ekspertizės aktas atitinka keliamus reikalavimus, kadangi asmuo, atlikęs ekspertizę, yra tinkamai pateikęs informaciją apie savo kvalifikaciją, kad pareiškėjas neturi galimybių atlikti pastatų įvertinimą ir nurodė, kad šią paslaugą galima užsakyti išskirtinai tik pas asmenis, kurie turi teisę atlikti turto vertinimą, o pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių šių paslaugų užsakyti negali (I t., b. l. 7). Nustatė, kad Komisija 2006-05-15 protokolu Nr. 3B nusprendė, kad būtina atlikti naują ekspertizę (I t., b. l. 40).
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad techninę ekspertizę dėl ginčo pastatų buvo pavesta atlikti UAB ,,Geomatas“, byloje pateikta 2007-04-20 minėtos bendrovės atlikta Pastatų 1B3p ir 2B3p, esančių Vilniuje, Algirdo g. 20, įvertinimo – ekspertizės ataskaita (III t., b. l. 98-162). Joje yra apsvarstyti visi klausimai, reikalingi Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. taikymo pagrįstumui nustatyti. 2007-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos posėdžio protokolu Nr. 3 sustabdytas UAB ,,Geomatas“ kvalifikacijos atestato Nr. 000022 galiojimas (IV t., b. l. 33), o ekspertizę atlikusio UAB ,,Geomatas“ eksperto A. Bigelio kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000029 galiojimas panaikintas (IV t., b. l. 39). Minėtą 2007-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos nutarimą UAB ,,Geomatas“ ir A. Bigelis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2008-04-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2326-142/2008 minėtas nutarimas iš dalies panaikintas (IV t., b. l. 42-49). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-225/2009 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-10 sprendimas paliktas nepakeistas (IV t., b. l. 50-59). 2008-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus įsakymu Nr. 27 ,,Dėl UAB ,,Geomatas“ įmonės kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo“ panaikintas UAB ,,Geomatas“ įmonės kvalifikacijos atestato galiojimas (IV t., b. l. 60). Remiantis internetinės duomenų bazės Juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo metu UAB ,,Geomatas“ yra likviduojamas. Komisija 2008-12-02 protokole Nr. 2 nusprendė iš naujo atlikti pastatų, esančių Algirdo g. 20, Vilniuje, techninę ekspertizę (I t., b. l. 41-42).
Teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerija 2009-02-17 raštu Nr. -1D-1189 (8) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama organizuoti ekspertizės paslaugos pirkimą ir apmokėti ją iš Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirtų asignavimų (IV t., b. l. 93-94). 2009-03-06 Vidaus reikalų ministerijoje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-03-02 raštas Nr. 10-S-4371, kuriame prašoma Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2009 m. I ketvirtį pastatų techninės ekspertizės ir turto vertinimo atlikimui papildomai skirti 18 300 Lt (IV t., b. l. 92). Vidaus reikalų ministerijos 2009-03-31 raštu Nr. 1D-2387 (8) paprašyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato iki teismo posėdžio organizuoti pastatų, esančių Vilniuje, Algirdo g. 20, techninės ekspertizės ir turto vertinimo atlikimą pagal siūlomas pirkimo užduotis (IV t., b. l. 89-91). 2009-04-09 Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2009-04-08 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 5-S-1912, kuriame nurodyta, kad bus skiriama lėšų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio pastato techninei ekspertizei ir turto vertinimui atlikti pagal faktiškai patirtas išlaidas (IV t., b. l. 88). 2009-04-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu, protokolo Nr. 10-IL-447, nutarta atlikti viešojo pirkimo procedūras techninei ekspertizei ir turto vertinimui atlikti (IV t., b. l. 83-84). 2009-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė skelbimą apie supaprastintą mažos vertės ,,Pastatų techninės ekspertizės ir turto vertinimo paslaugų pirkimą“ Nr. 10-S-7987 (IV t., b. l. 85-86). 2009-04-14 Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu (protokolo Nr. 10-IL-469) nuspręsta kreiptis į tiekėjus apklausos būdu, nes nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas (IV t., b. l. 87). 2009-04-24 Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2009-04-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 10-S-8069, kuriuo Vidaus reikalų ministerija informuota apie atliekamą pastatų, esančių Vilniuje, Algirdo g. 20, techninės ekspertizės ir turto vertinimo paslaugų pirkimą (IV t., b. l. 82). 2009-04-17 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė kvietimą dalyvauti organizuojamoje pirkimų apklausoje dėl ,,Pastatų techninės ekspertizės paslaugų pirkimo“ (IV t., b. l. 80-81). 2009-04-24 Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu, protokolo Nr. 10-IL-478, nuspręsta pirkti pastatų techninės ekspertizės paslaugas iš UAB ,,Darbasta“ už 15 946 Lt su PVM (IV t., b. l. 78).
Teismas pažymėjo, kad nuo 2002-07-04 galiojančioje Įstatymo redakcijoje nuosavybės teisių atkūrimo terminai išliko tie patys, t.y. sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos (Įstatymo 9 str. 2 d.). Pabrėžė, kad atsakovas, vykdydamas nuosavybės teisių į ginčo pastatą pareiškėjui atkūrimą, praleido Įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui iki šiol nėra priimtas ir nėra atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Tačiau teismas konstatavo, kad sprendimas nėra priimtas dėl to, kad yra sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas taikyti Įstatymo numatytas sąlygas, kurioms esant pareiškėjui gali būti grąžintas ginčo pastatas natūra ar turėtų būti taikomas vienas iš Įstatymo 12 str. numatytų išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdų, taikytinų tais atvejais kai religinė bendrija nepageidauja susigrąžinti turtą natūra arba jis negrąžintinas natūra pagal šio įstatymo 4 straipsnį.
Teismas vertindamas bylos medžiagą pažymėjo, kad pareiškėjo iniciatyva atlikta ekspertizė neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl laikė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė ja remtis, spręsdamas dėl Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. esančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Atsakovo iniciatyva pavesta atlikti ekspertizė UAB ,,Geomatas“ buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau, remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, sustabdžius ir panaikinus UAB ,,Geomatas“ kvalifikacijos atestato galiojimą ir A.Bigelio kvalifikacijos atestato galiojimą, atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl atliktos ekspertizės patikimumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo posėdį patvirtino, atsakovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas taip pat reiškė abejones dėl UAB ,,Geomatas“ atliktos ekspertizės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų, siekdamas išspręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į ginčo pastatą pareiškėjui atkūrimu, ir šiuo metu atlieka tokius veiksmus - vyksta techninės ekspertizės paslaugos pirkimo procedūra. Neatlikus ginčo pastato techninės ekspertizės ir tinkamo pastato vertinimo, negali būti nustatyta, ar pareiškėjui turtas gali būti grąžintinas natūra, t.y. ar ginčo pastatas nepatenka į Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. reglamentavimo sritį, kuris numato išimtį dėl turto grąžinimo natūra, net ir esant pareiškėjo prašymui grąžinti turtą natūra. Todėl teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjui į ginčo pastatą atkūrimo, nes toks sprendimas šiuo metu dar negali būti priimtas. Teismas taip pat akcentavo, jog remiantis anksčiau minėtos Tvarkos nuostatomis, priėmus sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į ginčo pastatą natūra, pastatas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos turėtų būti perduodamas pareiškėjui. Taigi tik priėmus sprendimą, kuriuo nusprendžiama atkurti nuosavybės teises natūra, ginčo pastatas galėtų būti perduodamas pareiškėjui. Atsakovas, neturėdamas pakankamai faktinių duomenų apie tai ar galima taikyti Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., negali priimti teisėto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo grąžinti ginčo pastatą natūra, todėl negali būti įpareigotas priimti tokį sprendimą ir pagal teismo įpareigojimą. Tokio sprendimo priėmimas neužtikrintų objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo, tai būtų pagrindas pripažinti tokį sprendimą neteisėtu (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas pasisakė, kad byloje yra reikalingi faktiniai duomenys, reikalaujantys specialių žinių. Tokie duomenys reikalingi tiek sprendžiant klausimą dėl Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. taikymo, kuomet turi būti nustatyti konkretūs duomenys dėl pastatų pertvarkymo apimties, dėl dalių atskyrimo galimybės, nurodyti duomenys reikalingi taip pat sprendžiant turto išpirkimą, kuris yra susijęs pagal Įstatymą su išperkamo turto verte, jeigu būtų nustatyta, kad pastatas negali būti grąžintas natūra. Teismas pažymėjo, atsakovas sprendžia ekspertizės skyrimo klausimą, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ne teismo tvarka, todėl pasisakė, kad šioje byloje nebuvo galimybės skirti ekspertizę tam, kad būtų išnagrinėti būtini šiuo atveju ginčytini klausimai, kurie turėtų būti išspręsti nagrinėjant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimybės.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas teismui yra netikslus. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui šiuo metu nėra žinoma kokį sprendimą pagal jo pateiktą prašymą turėtų priimti kompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl viešojo administravimo subjektas negali būti įpareigotas teismo sprendimu priimti sprendimą, nekonkretizuojant koks tai turėtų būti sprendimas. Priešingu atveju, teismo sprendimas būtų nekonkretus, neaiški būtų jo įvykdymo tvarka, todėl teisminė gynyba būtų neefektyvi. Teismas vertino, kad jeigu pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neturi aiškios nuomonės kaip turėtų būti išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, ir koks individualius administracinis aktas turėtų būti priimtas šiuo atveju, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus, kurie pareiškėjo manymu turėtų būti atlikti nagrinėjant jo prašymą, o būtent dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie, pagal teisės aktus yra sudėtinė nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., 22 str.). Teismas pasisakė, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra vykdomas pernelyg ilgai, ir pareiškėjo manymu nėra konkrečių būdų, užtikrinančių Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo vykdymą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
III.
Pareiškėjas Vilniaus arkivyskupijos kurija pateikė apeliacinį skundą (IV t. b. l. 109-113), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Vilniaus arkivyskupijos 1995-04-21 prašyme Nr. 66 Vilniaus miesto valdybai ir 1995-05-08 prašyme Nr. 94 Lietuvos Respublikos vyriausybei yra aiškiai nurodyta, kad Vilniaus arkivyskupija prašo grąžinti Pastatą natūra. Tą patį teiginį apelianto atstovas patvirtino ir teisme. Taigi, apelianto valia atkurti nuosavybės teises atitinkamu būdu (būtent natūra) yra žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinka su teismo išvada, jog viešojo administravimo subjektas negali būti įpareigotas teismo sprendimu priimti sprendimą, nekonkretizuojant, koks jis turėtų būti. Pažymi, kad teismas, įpareigodamas, kokį tiksliai sprendimą reikėtų priimti atsakovui, peržengtų savo kompetencijos ribas, nes remiantis Įstatymo 8 straipsniu teismas nėra numatytas kaip subjektas, galintis priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Mano, kad pagrindinė teismo užduotis yra nustatyti protingą terminą, atsižvelgiant į įstatyme numatytus terminus, atlikti administracinio subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus (šiuo atveju – priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apeliantui). Pažymi, kad teismų praktikoje priimant ABTĮ 90 straipsnyje nurodytus sprendimus teismai paprastai įpareigoja institucijas priimti sprendimą nekonkretizuodami koks jis turėtų būti – teigiamas ar neigiamas.
3. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, neatsižvelgdamas į arkivyskupijos prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, gali pasiūlyti apeliantui ir visiškai kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, pavyzdžiui, atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Apeliantas jau yra kreipęsis į atsakovą dėl turto sąrašo, kuris galėtų būti suteiktas kaip ekvivalentinė natūra. Dėl minėtų priežasčių nei apeliantas, nei teismas negali konkretizuoti kokį sprendimą privalo priimti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 120-121) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti.
Pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
1. Vidaus reikalų ministerija šiuo metu nagrinėja apelianto prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Pastatą natūra. Jei patikslintos techninės ekspertizės metu būtų nustatyta, kad pastatai natūra negrąžintini vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuomet Vidaus reikalų ministerija kreipsis į Vilniaus arkivyskupiją su siūlymu dėl pastatų išpirkimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ministerija neturi jokio patikėjimo teise valdomo turto, kuris galėtų būti perduodamas ekvivalentine natūra, todėl ji turės kreiptis į kitas kompetentingas valstybės institucijas. Šiuo metu UAB Baltijos turto vertinimo agentūra atlieka pastatų vertinimą, kuris būtinas tiek sprendžiant klausimą dėl pastatų grąžinimo natūra, tiek atkuriant nuosavybės teises išpirkimo būdu.
2. Šiuo metu atsakovas negali priimti sprendimo nuosavybės teisių atkūrimo apeliantui, nes Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytomis sąlygomis nėra tinkamai užbaigta pastatų ekspertizė ir įvertinimas. Šis procesas užtruko dėl nuo ministerijos nepriklausančių objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l 117-118).
Nurodo, kad UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atliko Pastato turto vertinimą ir turto vertinimo medžiaga artimiausiu metu bus persiųsta Vidaus reikalų ministerijai. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje, Algirdo g. 20, yra reikalingas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato funkcijų vykdymui, šios patalpos ilgą laiką buvo naudotos ir pritaikytos policijos reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo tradicinės religinės bendrijos (IV t., b. l. 66-67) – Vilniaus arkivyskupijos kurijos – keliamo reikalavimo įpareigoti atsakovą Vidaus reikalų ministeriją priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, esančius Algirdo g. 20, Vilnius (toliau – ir ginčo pastatai): administracinį pastatą, plane pažymėtą 1B3p, unikalus numeris – 1094-0009-7010, bendras plotas – 1227,42 kv. m (Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla Nr. 11450), administracinį pastatą, plane pažymėtą 2B3, unikalus numeris – 1094-0009-7021, bendras plotas – 314, 32 kv. m. (Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla Nr. 11450).
Teisinius santykius dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms reguliuoja specialus Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyti šiam ginčui aktualūs nuosavybės teisių atkūrimo terminai – sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad atsakovas, organizuodamas nuosavybės teisių į ginčo pastatą pareiškėjui atkūrimą, yra praleidęs Įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui iki šiol nėra priimtas. Todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimą būtina išanalizuoti bylos faktines aplinkybes tuo aspektu, ar sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatus iki šiol nėra priimtas dėl objektyvių priežasčių. Nustačius priešingai, t. y. konstatavus atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, atsirastų pagrindas prieiti prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas pagrįstas.
Ginčo dėl atsakovo kompetencijos priimti prašomą sprendimą nėra, nes turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas ir kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. buvo valdomas Vilniaus miesto savivaldybės, 2004 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 671 buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos žinion (I t., b. l. 47) ir ginčo nagrinėjimo metu yra valdomas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (IV t., b. l. 2-3). Todėl atsakovas pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turi pareigą priimti sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto. Čia pat paminėtina, kad atsakovo Vidaus reikalų ministerijos nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo klausimus piliečiams ir religinėms bendrijoms sprendžia Vidaus reikalų ministro 2001-05-04 įsakymu Nr. 206 (2003-12-24 įsakymo Nr. 1V-46 redakcija) sudaryta Piliečių ir religinių bendrijų nuosavybės teisių atkūrimo komisija.
Bylos šalys taip pat sutaria dėl to, kad pareiškėjui gali būti atkurtos nuosavybės teisės jo pageidaujamu būdu į ginčo pastatus, jei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis nebus Įstatyme numatytų kliūčių turto grąžinimui natūra. Todėl nagrinėjamam ginčui visų pirma aktuali Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, kad išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus <...> pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų. Iš šios Įstatymo nuostatos, akivaizdu, kad siekiant nustatyti ar pareiškėjui gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, t. y. būtent į ginčo pastatus, pirmiausiai būtina techniškai įvertinti ginčo pastatų būklę Įstatymo 4 straipsnio nuostatų kontekste.
Bylos duomenys patvirtina, kad dėl ginčo pastatų techninės ekspertizės atlikimo būtinumo ginčo šalys sutarė jau nuo tada, kai atsakovui iš Vilniaus miesto savivaldybės 2005-05-11 perėmus pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus bylą (I t., b. l. 47) atsakovo sudaryta Komisija, į kuria buvo įtrauktas ir pareiškėjo atstovas, ėmėsi nagrinėti su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. Komisija nustatė, kad būtina atlikti ekspertizę, ar vadovaujantis Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., pastatai grąžintini pareiškėjui (2005-06-13 Komisijos protokolas Nr. 4 (I t., b. l. 48-49) ir 2005-07-18 protokolas Nr. 5 (I t., b. l. 50)). Buvo nuspręsta, kad ekspertizė turi būti atliekama, siekiant atsakyti į klausimus, kiek padidėjo pastatų bendrasis plotas, ar naujai sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, kiek pakeista bendrųjų pastatų konstrukcijų ir atlikti pastatų įvertinimą (2005-07-20 Komisijos protokolas Nr. 6 (I t., b. l. 8)). Pareiškėjas buvo ypač iniciatyvus sprendžiant klausimą dėl ekspertizės būtinumo, nes iš pastarojo protokolo matyti, kad pinigines lėšas techninės ekspertizės atlikimui tąsyk sutiko skirti būtent pareiškėjas.
Pareiškėjas 2006-04-05 raštu pateikė Komisijai ,,UAB Projektavimo ir restauravimo instituto“ atliktos ekspertizės aktą (I t., b. l. 10), tačiau 2006-04-06 įvykusio Komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad pateiktas ekspertizės aktas neatitinka Komisijos suformuluotos užduoties: 1) nepateikta techninės ekspertizės atlikėjos kvalifikacijos atestato pažymėjimo kopija; 2) nenustatyta, kiek procentų pakeistos pastatų pagrindinės konstrukcijos; 3) nepateiktas nacionalizuotų pastatų bei naujai pertvarkytų pastatų įvertinimas pinigine išraiška, todėl nutarta kreiptis į pareiškėją iki 2006-05-15 papildyti techninės ekspertizės išvadas pagal pateiktas pastabas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos pastabos buvo pagrįstos, kadangi ekspertize nebuvo išspręsti klausimai, kurie remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, ekspertizės akte turėjo būti nagrinėjami (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-21 nutarimo Nr. 1455 ,,Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkam sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai vertės nustatymo” 1 p.). Pareiškėjui 2006-05-12 raštu Nr. 083 informavus atsakovą, kad pareiškėjas neturi galimybių atlikti pastatų įvertinimą ir šią paslaugą galima užsakyti išskirtinai tik pas asmenis, kurie turi teisę atlikti turto vertinimą (I t., b. l. 7), Komisija 2006-05-15 protokolu Nr. 3B nusprendė, kad būtina atlikti naują ekspertizę (I t., b. l. 40) – pavedant ją atlikti UAB ,,Geomatas“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-04-20 UAB ,,Geomatas“ pateikė ginčo pastatų įvertinimo – ekspertizės ataskaitą (III t., b. l. 98-162), kurioje jau buvo apsvarstyti visi klausimai, reikalingi Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. taikymo pagrįstumui nustatyti. Tačiau 2007-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos posėdžio protokolu Nr. 3 buvo sustabdytas UAB ,,Geomatas“ kvalifikacijos atestato Nr. 000022 galiojimas (IV t., b. l. 33), o ekspertizę atlikusio UAB ,,Geomatas“ eksperto A. Bigelio kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000029 galiojimas panaikintas (IV t., b. l. 39). Po tam tikrą laiką trukusių teisminių procesų dėl minėto 2007-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos nutarimo (IV t., b. l. 42-59), 2008-05-21 VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus įsakymu Nr. 27 buvo panaikintas UAB ,,Geomatas“ įmonės kvalifikacijos atestato galiojimas (IV t., b. l. 60).
Panaikinus UAB ,,Geomatas“ kvalifikacijos atestato ir ekspertizę atlikusio A. Bigelio kvalifikacijos atestato galiojimą, abiems šalims (pareiškėjui ir atsakovui) kilo abejonių dėl atliktos ekspertizės patikimumo. Aplinkybę, jog pareiškėjas taip pat reiškė abejones dėl UAB ,,Geomatas“ atliktos ekspertizės patikimumo nagrinėjant bylą patvirtino ir pareiškėjo atstovai. Todėl atsižvelgusi į susiklosčiusias aplinkybes, Komisija 2008-12-02 visiškai pagrįstai nusprendė iš naujo atlikti ginčo pastatų techninę ekspertizę ir turto vertinimą (I t., b. l. 41-42).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas spręsdamas ekspertizės atlikimo klausimą aktyviai ėmėsi atitinkamų veiksmų: 2009-02-17 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas organizuoti ekspertizės paslaugos pirkimą ir apmokėti ją iš Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skirtų asignavimų (IV t., b. l. 93-94); 2009-03-31 raštu Nr. -1D-2387 (8) atsakovas paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoti pastatų, esančių Vilniuje, Algirdo g. 20, techninės ekspertizės ir turto vertinimo atlikimą pagal siūlomas pirkimo užduotis (IV t., b. l. 89-91). 2009-04-09 Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2009-04-08 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 5-S-1912, kuriame nurodyta, kad bus skiriama lėšų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio pastato techninei ekspertizei ir turto vertinimui atlikti pagal faktiškai patirtas išlaidas (IV t., b. l. 88). 2009-04-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu nutarta atlikti viešojo pirkimo procedūras techninei ekspertizei ir turto vertinimui atlikti (IV t., b. l. 83-84). 2009-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė skelbimą apie supaprastintą mažos vertės ,,Pastatų techninės ekspertizės ir turto vertinimo paslaugų pirkimą“ Nr. 10-S-7987 (IV t., b. l. 85-86). 2009-04-24 Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu, nuspręsta pirkti pastatų techninės ekspertizės paslaugas iš UAB ,,Darbasta“ (IV t., b. l. 78).
Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikdami argumentus dėl apeliacinio skundo sutiko, jog sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apeliantui bus galima priimti tik Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytomis sąlygomis tinkamai užbaigus ginčo pastatų ekspertizę ir įvertinimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme į bylą pateiktas Komisijos 2009-05-04 protokolas, UAB „Darbasta“ atliktos ekspertizės aktas ir UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atlikto Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, patvirtina, kad ginčo pastatų vertinimas bei techninė ekspertizė yra atlikti, todėl yra visos sąlygos atsakovui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Komisija susipažinusi su ekspertizės rezultatais 2009-05-04 posėdyje nutarė kreiptis į pareiškėją su siūlymu šiam pasirinkti pastatų išpirkimo būdą.
Išanalizuotos faktinės bylos aplinkybės teismui leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovas spręsdamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą buvo pakankamai aktyvus atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procesas užtruko dėl nuo atsakovo nepriklausiusių objektyvių priežasčių, apie kurių buvimą, nepaisant pirmiau aptartų realių veiksmų, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų priimtas kuo greičiau, žinojo bei suprato ir pats betarpiškai šiame procese dalyvavęs pareiškėjas. Nei pareiškėjas, nei atsakovas nagrinėjant bylą nenurodė, kad šiuo metu, galutinai nustačius Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytas sąlygas, egzistuoja kokios nors kitos objektyvios kliūtys sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Pažymėtina, kad atsakovas niekada neatsisakė ir šiuo metu neatsisako priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai į pastatus, esančius Algirdo g. 20, Vilnius. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas ėmėsi visų teisės aktuose numatytų veiksmų, siekdamas išspręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į ginčo pastatą pareiškėjui atkūrimu. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė atsakovo veiksmuose vilkinimo požymių, todėl, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjui į ginčo pastatą atkūrimo.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.