Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir K. S. paskirta galutinė 2 metai ir 3 mėnesiais laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

K. S. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo K. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. S. priteista 1171,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui civilinio ieškovo K. G. naudai.

Civilinio ieškovo N. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. S. priteista 450,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų ir 00 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui civilinio ieškovo N. D. naudai.

UAB „I. L.“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2017 m. liepos 14 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) laužtuvu išlaužęs garažo duris, įsibrovė į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. D., iš kurio pagrobė automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 eurų vertės, su jame buvusiais užvedimo rakteliais ir pinigais – 900 eurų įvairiomis kupiūromis, skaitymo akiniais, 80 eurų vertės, 4 vnt. „Mikro SD“ atminties kortelėmis, bendros 20 eurų vertės, kastuvu, 5 eurų vertės, grėbliu, 5 eurų vertės, bei 4 vienetus universalių padangų su ratlankiais, bendros 400 eurų vertės, priklausančius N. D.. K. S. išteisintas iš kaltinimo, kad jis 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje, ne vėliau kaip gruodžio 4 dieną, dirbdamas UAB „I. L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas laisvu priėjimu, iš sandėlio pagrobė televizorių „SONY“ (kodas (duomenys neskelbtini)) su maitinimo laidu ir pulteliu, bendros 246 eurų vertės, tuo padarė UAB „I. L.“ 246 eurų dydžio turtinę žalą. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta, skirdamas bausmę, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurią subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, konstatavęs, kad apeliantas neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Jis buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (televizoriaus vagystė) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibraunant į garažą) padarymu. Jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes šios veikos jis nepadarė ir vėliau teismas jį išteisino, tačiau dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, savo kaltės jis neginčijo ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino padaręs šią veiką. Dėl aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nepripažino civilinio ieškinio dalyje dėl pinigų vagystės, apeliantas pažymi, kad jis nepastebėjo pinigų, tačiau netikėti nukentėjusiojo K. G. parodymais, kad automobilyje buvo pinigai, jis neturi pagrindo. Galbūt automobilio vagystės metu jie iškrito. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. G. nurodė, kad pinigai buvo padėti automobilyje po vairu, tuo tarpu apklausiant jį teisme, jis jau nurodė, kad pinigai buvo padėti mašinos durelių kišenėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turėjo pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti trečdaliu jam paskirtą bausmę. Teismo pozicija, kad negalima taikyti šio straipsnio nuostatų, nes nuteistasis nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis buvo išteisintas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo taikytu skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą bausmės jam paskirtos 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, apeliantas padarė iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai bausmės jo atžvilgiu turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. taikant bausmių apėmimo būdą.Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teismas turėjo tinkamai įvertinti tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, įsipareigojo atlyginti priteistą civilinį ieškinį, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, gyvena tik su mama ir nepilnamečiu broliu, yra pateikęs pažymą dėl jo įdarbinimo autošaltkalvio pareigose. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti skundą, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija nusikaltimo padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju K. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas numatęs kelias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą laisvės apribojimą arba laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų. Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, jog K. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų, praeityje teistas 10 kartų, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikas, o šią nusikalstamą veiką padarė netrukus po ankstesnės bausmės atlikimo, esant neišnykusiam teistumui. Teismas nenustatė K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir trukmę įvertino, jog apeliantas baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis jau buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės, apelianto nepataisė ir jam jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, o tai rodo, kad nuteistasis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir yra linkęs nesilaikyti įstatymais saugomų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių rūšių skyrimas jam neleis pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Paskirtą bausmę apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatų, subendrino su 2018 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme nuteistajam palankesniu būdu - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, todėl nuteistajam paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL dydžio bauda nelaikytina aiškiai per griežta bei neteisinga. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo K. S. prieštarauja bylos medžiagai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui. Įstatymo taikymo aspektu bausmė nuteistajam K. S. paskirta teisingai, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo K. S. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nes jis savo kaltę pripažino. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikomas tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Nėra pagrindo ir kitaip švelninti K. S. teisinę padėtį. Nors nagrinėjamu atveju formaliu požiūriu galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tam turi būti įgyvendinta sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys neleidžia padaryti tokios išvados. Apeliantas K. S. praeityje teistas 10 kartų, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių bei teismo parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą išvadų nepadarė ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, polinkį daryti teisei priešingus veiksmus. Pagrindo kitokiai išvadai nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, gyvena tik su mama ir nepilnamečiu broliu, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme negalės padėti mamai išlaikyti nepilnametį brolį, jei bausmės vykdymas bus atidėtas bus įdarbintas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu K. S. paskirta bausmė ir jos dydis yra teisingi, bausmė paskirta nepažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principų, subendrinta galutinė bausmė nėra per griežta, o nesant pagrįsto pagrindo kitaip švelninti K. S. teisinę padėtį, apeliacinis skundas netenkinamas konstatuojant, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.