Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-09-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-225-405/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
e2YT-225-405/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00554-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B., M. B., D. B., G. B., valstybės įmone Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT–225-405/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00554-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis V. B., M. B., D. B., G. B., valstybės įmone Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad jos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po tėvo mirties priėmė pareiškėjos motina, kuriai 2003 m. lapkričio 7 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tėvai, be jos, turėjo dar tris vaikus – K. B., M. B. ir V. B.. V. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo sudaręs santuoką su D. B., turi sūnų G. B.. Po motinos J. B. mirties liko palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Motina po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) mirties persikėlė gyventi į jos (pareiškėjos) namus, motinai mirus, ji prižiūrėjo žemės sklypą ir juo naudojosi – žemės sklypu 2013 m. liepos 12 d. panaudos sutarties pagrindu suteikė teisę neatlygintinai naudotis D. D..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, teismui visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos G. B. tėvai – S. B. ir J. B.. Pareiškėjos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė – pareiškėjos motina J. B., kuriai 2003 m. lapkričio 7 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motinos J. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono 3-iojo notarų biuro notarės 2022 m. rugpjūčio 22 d. išduotu liudijimu patvirtinama, kad po J. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta, t. y. J. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. B. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. B., (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai J. B., per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą – disponavo palikėjai priklausiusiu žemės sklypu. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjos ir D. D. sudarytoje panaudos sutartyje esančiais duomenimis patvirtinama kad pareiškėja, nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, veikdama kaip turto savininkė, perdavė D. D. neatlygintinai naudoti ir valdyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, po motinos mirties likusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, todėl vertinama, kad pareiškėja priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama.

Nustatyta, kad G. B. priėmė po motinos J. B. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK, 443, 444, 445, 448, 268-270 str., CK 5.50 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė