Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-25 · Administracinė byla Nr. AS-793-662/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
AS-793-662/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03377-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-793-662/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03377-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją panaikinti kliūtis, trukdančias jam gauti teisėtai priklausančią Europos Sąjungos paramą už lazdynų sodus ir daugiamečių pievų priežiūrą bei pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, 2020 m. spalio 19 d. nutartimi G. B. nustatė terminą iki 2020 m. lapkričio 5 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, konkrečiai nurodyti, kurios institucijos ir kokius aktus skundžia, pateikti skundžiamus aktus bei duomenis, kada juos gavo, o jeigu yra praleistas terminas skundui paduoti, pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti bei pagrįsti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, jo skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas G. B..

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2020 m. spalio 28 d. patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją sudaryti palankesnes sąlygas ekologiniams ūkiams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą laikė nepaduotu. G. B. buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas, įvertinęs 2020 m. spalio 28 d. gauto pareiškėjo patikslinto skundo turinį ir suformuluotą reikalavimą, padarė išvadą, kad G. B. teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 19 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, teismo išaiškinimu nesivadovavo ir skundo trūkumų nepašalino. Atsižvelgęs į tai, teismas G. B. skundą laikė nepaduotu ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, jį grąžinti pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas G. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra dar kita byla Nr. I3-4289-809/2020 pagal jo skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. BR6-3793364 ,,Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nebuvo numatyta mokėti paramą G. B. ekologiniam ūkiui už 10,21 ha lazdynų sodus ir už 18,11 ha daugiamečių pievų priežiūrą. Pareiškėjo nuomone, šios administracinės bylos turi būti sujungtos, kadangi jos yra susijusios stipriu priežastiniu ryšiu, ir turi būti nagrinėjamos kartu.

G. B. nurodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos remiasi kai kuriomis Žemės ūkio ministerijos nuostatomis, trukdančiomis įvardyti tikrąją sodų būseną, o vėliau gauti teisėtai priklausančias išmokas. Pareiškėjas pažymi, kad Žemės ūkio ministerija nurodė, jog jeigu sertifikavimo įstaiga nustato, kad sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus visai nebus (nepriklausomai nuo to, ar einamaisiais metais pagal jų augimo specifiką turi duoti derlių ar ne) – toks laukas sertifikavimo įstaigos įvardijamas kaip „derliaus nėra“. G. B. akcentuoja, kad dažniausiai tai būna tik spėjamas derlius, o sprendimas labai subjektyvus, įvardinti, kad sodas yra jaunas, nėra galimybės – nėra tokio termino, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsisako remti tokius jaunus sodus, kurie įvardijami kaip „derliaus nėra“ arba „ypatingai mažas derlius“. Pareiškėjas pažymi, kad jauniems sodams įkurti yra reikalingos didelės investicijos, kruopšti priežiūra, tarpeilių šienavimas, sunykusių bei neprigijusių medelių atsodinimas ir kita. G. B. teigia, kad parama yra labai reikalinga, nes tai tęsiasi ne vienus metus ir taip yra neteisėtai blokuojama Europos Sąjungos parama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. B. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas (1 punktas); pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (2 punktas); pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (3 punktas); viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 punktas); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 punktas); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas); pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (9 punktas); pridedamų dokumentų sąrašas (10 punktas); skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data (11 punktas). Prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: skunde nėra tinkamai suformuluotas reikalavimas atsakovo Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs skundą, galėtų priimti vieną iš sprendimo rūšių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Iš G. B. skundo turinio nėra aišku, su kokiais konkrečiais Žemės ūkio ministerijos veiksmais ar priimtais sprendimais jis sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Iš pareiškėjo argumentų, kad Žemės ūkio ministerija nešalino priežasčių, trukdančių jam gauti teisėtai priklausančią Europos Sąjungos paramą ekologinių lazdynų sodų ir daugiamečių pievų priežiūrai, bei netinkamai administravo jo bylą, nėra aišku, kokie konkretūs šios institucijos veiksmai galbūt yra neteisėti ir kodėl. Nors G. B. nurodė, kad per penkerius metus negavo 42 000 Eur paramos, sustojo pareiškėjo verslas, buvo žlugdomas jo ūkis, G. B. negavo pajamų ir naktimis negalėjo užmigti, kadangi nuolat grėsė vargas, skurdas ir bankrotas, pablogėjo pareiškėjo sveikata, tačiau nėra aišku, kokie konkretūs galbūt neteisėti Žemės ūkio ministerijos veiksmai ar priimti sprendimai priežastiniu ryšiu yra susiję su G. B. nurodyta jo patirta žala. Skunde taip pat nėra nurodyta, kada konkrečiai jam buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis G. B. skundą priimti nagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus yra apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, todėl tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. lapkričio 5 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis G. B. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino. Per nustatytą terminą G. B. teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2020 m. spalio 28 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, G. B. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią remiantis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo G. B. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė