- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- ATP-364-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00116-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria J. Ž. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo J. Ž. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta 200 litų bauda panaikinimo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas 2011 m. lapkričio 21 d. J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2011 m. birželio 1 d., apie 11.10 val., Alyvų g. 10A, Klaipėdoje, pastatė automobilį “Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelio ženklo Nr. 332 “Sustoti draudžiama” reikalavimus, t. y. paliko automobilį stovėti draudžiamo kelio ženklo galiojimo zonoje, tuo pažeidė KET 1 priedo 332 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.
Pagal surašytą administracinį nurodymą J. Ž. iki 2011 m. gruodžio 5 d. turėjo sumokėti 50 Lt baudą. Kadangi J. Ž. 50 Lt baudos nesumokėjo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu už ATPK 124¹ str. 4 d. padarytą pažeidimą J. Ž. paskyrė 200 Lt baudą.
Šį nutarimą J. Ž. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, skunde nurodydama, jog nuobauda turėjo būti paskirta iki 2011 m. gruodžio 1 d., Institucija 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimu baudos skyrimo terminą pratęsė, tačiau šis nutarimas iki 2011 m. gruodžio 1 d. nespėjo įsiteisėti, todėl nuobauda buvo paskirta praleidus nustatytą terminą. Be to, nurodė, jog jai paskirta 200 Lt bauda yra per griežta. Surašytu administraciniu nurodymu negalėjo pasinaudoti, nes šį nurodymą gavo tik 2011 m. gruodžio 7 d., o nurodyta sumokėti 50 Lt baudą buvo nustatyta iki 2011 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir nutartimi konstatavo, jog J. Ž. pati dėl neaiškių priežasčių delsė sumokėti 50 Lt baudą ir apie tai, kartu pranešant apie pavėluotą administracinio nurodymo gavimą, informuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą, t. y., pati nedėjo pastangų, kad už padarytą pažeidimą galėtų sumokėti kuo mažesnę baudą. J. Ž. buvo informuota apie bylos nagrinėjimą, tačiau ji vis tiek neatvyko. Į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jos skundas taip pat neatvyko. Pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip asmens abejingumą bylai ir konstatavo, jog tai nerodo J. Ž. nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo.
J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jos skundą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad terminas administracinėn nuobaudai skirti pratęstas pagrįstai. Pasak apeliantės teismas visiškai neanalizavo paduoto skundo, nei prie jo pridėto skundo dėl termino pratęsimo. Teismas nustatė, kad terminas pratęstas pagrįstai dėl šių priežasčių: dėl to, kad reikėjo surinkti duomenis apie asmenį vairavusį automobilį, bei dėl didelio pareigūnų darbo krūvio. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo apie tai, kad pareigūnai būtų rinkę duomenis apie asmenį vairavusį automobilį. Pareigūnai per visą laikotarpį net nėra apklausę automobilio savininko. Automobilio savininkas A. P., per visą laikotarpį visiškai nebuvo apklausiamas pareigūnų apie tai, kas vairavo automobilį. Taip pat teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir neišnagrinėjo tos aplinkybės, kad pažeidimas buvo užfiksuotas stebėjimo kamera, o įrašas kaip įrodymas teismui nebuvo pateiktas. Iš šio įrašo būtų aiškiai matyti, kas padarė pažeidimą ir, kad tuo metu ji buvo tikrinama policijos pareigūnų. Ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai vijosi kitą pažeidėją, jai tik buvo pranešta, kad protokolas bus išsiųstas paštu. Pasak apeliantės, šis įrašas būtų patvirtinęs išdėstytas aplinkybes skunde dėl termino pratęsimo bei tai, kad duomenis pareigūnai turėjo surinkę tą pačią dieną. Pažymi, kad šių aplinkybių institucija neginčijo, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti ir laikyti jas įrodytomis. Tačiau teismas to nepadarė, ir net neatkreipė dėmesio, kad byloje nėra įrašo apie pažeidimo užfiksavimą. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, pagal kurį teismas galėjo vertinti pareigūnų darbo krūvį. Apeliantės nuomone, teismas pasisakydamas dėl termino pratęsimo elgiasi šališkai pareigūnų naudai, nes padarė išvadas visiškai nepagrįsdamas jas byloje esančiais įrodymais.
Skunde akcentuojama ir tai, jog N. P. 2011-11-04 raštu buvo nurodęs, kad automobilį vairavo J. Ž. Vadovaujantis ATPK 260² str. nuostatomis, jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu. Šiuo atveju, apeliantės teigimu, naujas protokolas buvo surašytas tik po 17 dienų, t. y. pareigūnai daugiau nei pusę mėnesio nevykdė jiems priklausomų pareigų pagal ATPK 260² str. nustatytas taisyklės. Mano, jog toks pareigūnų nerūpestingumas ir sąlygoja termino praleidimą.
Taip pat nurodo, jog ATPK 261 str. 2 d. numato, kad jeigu į administracinio teisės pažeidimo protokolą šio kodekso 260¹ str. nustatytais pagrindais buvo įrašytas administracinis nurodymas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per šio kodekso 260¹ str. pirmojoje dalyje nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu. Šios nuostatos pagrindu administraciniame nurodyme buvo -nurodyta, kad jis galioja iki 2011-12-05, o ji jį gavo tik 2011-12-07, t. y. kai nurodymas tapo negaliojančiu. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad ji turėjo galimybę kuo greičiau sumokėti baudą ir kartu pranešant apie pavėluotą nurodymo gavimą informuoti policiją. Tokia teismo išvada, apeliantės įsitikinimu, prieštarauja ATPK nuostatoms, kurios aiškia numato, kad nurodymas tampa negaliojančiu, taigi ji prarado galimybę įgyvendinti jį, o alternatyvos ir išimčių įstatymas nenumato.
Skunde teigiama ir tai, kad teismas nepagrįstai neįvertino jos nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo, kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, jog nebuvo bylai abejinga, kadangi aktyviai ginė savo interesus, dėl pareigūnų darbo. Pačią pirmą dieną pareigūnai apklausė, patikrino, ir žinojo, kad dėl pažeidimo yra gailimasi. Į nagrinėjimą tiek policijoje, tiek teisme atvykti negalėjo, kadangi dirbo. Pažymi, kad daugiau pažeidimų nėra padariusi, tai buvo vienkartinis dėl neapsižiūrėjimo padarytas pažeidimas, todėl teismo prašo, nustačius, kad nuobauda skirta nepraleidus terminą, skirti 50 Lt nuobaudą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama teismo nutartimi J. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, ginčas šioje byloje dėl J. Ž. kaltės padarius minėtą pažeidimą nekyla, tačiau apeliantės įsitikinimu, administracinė nuobauda jai paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui, o Institucijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo byloje buvo priimtas nepagrįstai, nesant tam pakankamo įstatyminio pagrindo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis N556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis N756-1494/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 8) buvo priimtas 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2011 m. birželio 1 d.). Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2011 m. gruodžio 1 d. Institucija 2011 m. lapkričio 21 d. nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo taip pat nurodė administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastį – automobilio naudotoja J. Ž. neatsiliepė į siųstus raginimus atvykti į Instituciją padėti išsiaiškinti padaryto pažeidimo. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Institucijos pareigūnai laiku ėmėsi aktyvių ir protingų veiksmų, siekdami išaiškinti administracinio teisės pažeidimą, tačiau dėl aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią išnagrinėti administracinę bylą, to padaryti nepavyko, todėl apeliantės teiginys, jog byla nebuvo išnagrinėta dėl netinkamų pareigūnų veiksmų yra nepagrįstas. Konstatuotina, jog J. Ž. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų, o minėtos aplinkybės pripažįstamos pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu.
Taip pat bylos duomenys byloje rodo, kad apeliantei nedalyvaujant ir nežinant, 2011 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas administracinis nurodymas, siūlant J. Ž. už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą iki 2011 m. gruodžio 5 d. sumokėti 50 lt baudą. Registruotu paštu jis išsiųstas pažeidėjai buvo 2011 m. lapkričio 24 d. Pranešimas pašto dėžutėje apie siuntos atsiėmimą buvo paliktas 2011 m. lapkričio 25 d., o siunta įteikta gavėjui 2011 m. gruodžio 7 d. (b. l. 9). Apeliantės paaiškinimai rodo, kad dokumentai jai įteikti tik 2011 m. gruodžio 7 d. t. y., kai nurodymas tapo negaliojančiu ir ji neturėjo teisės jį vykdyti. Tokie apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti bei paneigti bylos medžiaga. Kadangi kaip jau minėta pranešimas pašto dėžutėje apie siuntos atsiėmimą buvo paliktas 2011 m. lapkričio 25 d., todėl J. Ž. buvo pakankamai skirta laiko sumokėti 50 Lt baudą, tačiau pati pažeidėja dėl neaiškių aplinkybių delsė atsiimti siuntą, t. y. pati nedėjo pastangų, kad už padarytą pažeidimą galėtų sumokėti kuo mažesnę baudą, visiškai nesidomėjo bylos eiga. Būtina pažymėti, jog J. Ž. žinojo apie jos bylos nagrinėjimo datą, tačiau į jos nagrinėjimą neatvyko.
ATPK 261 str. 2 d. numatyta, kad jeigu administracinis nurodymas per nustatytą terminą neįvykdomas, tai šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas per ATPK 261 str. 2 d. numatytą terminą persiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, apeliantei nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos 50 Lt baudos, buvo priimtas 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas, kuriuo jai buvo paskirta 200 Lt bauda.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų, o kadangi nebuvo nustatyta nei pažeidėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl J. Ž. pagrįstai buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Nors apeliantė skundu nesutinka su tuo, jog teismas nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog ji nei į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą, nei į skundo nagrinėjimą teisme neatvyko. Nors apeliantė nurodo, jog atvykti negalėjo, nes dirbo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų J. Ž. teismui nenurodė pateisinamos priežasties, kodėl ji negali atvykti į teismo posėdį. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms akivaizdu, jog apylinkės teismas visiškai teisingai nepripažino ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytos apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytas tik formalus prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo taip pat neduoda pagrindo pripažinti J. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.