Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2A-546-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2A-546-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18910-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
N. M.
Civilinė byla Nr. e2A-546-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18910-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3.; 3.3.1.18.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo N. M. 90,78 Eur negrąžintą kreditą, 23,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3,90 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo, 31,69 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 7 d.), 65 procentų kompensuojamas palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą teismui.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo N. M. ieškovei UAB „Legal Balance“ 90,78 Eur negrąžintą kreditą, 23,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3,90 Eur administravimo mokesčio, 31,69 Eur negautas pajamas, 65 procentus dydžio metines negautas pajamas, už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur), skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 7 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (150,27 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pagal vartojimo kredito sutartį atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimą tenkino, priteisiant iš atsakovo ieškovei 90,78 Eur negrąžinto kredito sumą, 3,90 Eur administravimo mokestį.

Šalies argumentai

5. Ieškovės prašomas priteisti 23,90 Eur negautas palūkanas, 65 procentus palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. laikė minimaliais kreditorės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Todėl teismas tenkino šiuos ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 65 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šis ieškovės reikalavimas nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-08-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir šį reikalavimą patenkinti, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas atmestą reikalavimą nepagrįstai prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 str. 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, o vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/ kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. CK, VKĮ ar Lietuvos teismų praktika nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato teisės aktai. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

8.2. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Nelogiška, kad jeigu 2021 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Suėjus sutarties termino pabaigos datai ir atsakovui negrąžinus suteiktos vartojimo kredito sumos, apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą vartojimo kredito sumą. Teismas turėjo susieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kuo anksčiau atsakovui grąžinti visą vartojimo kredito sumą. Taip pat, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

8.3. Pagrįstas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos sumos, patirs nuostolius, kurie pasireikš negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje. Nurodo, kad žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas nepriteisė iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-08-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

12. Byloje nustatyta, kad 2019-08-07 sudaryta vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-2vsprhgw (toliau – Sutartis) atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Pagal šią Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 18,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

13. Ieškovė, be kitų reikalavimų, kylančių iš šios Sutarties, kurie buvo tenkinti visiškai, pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 90,78 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-08-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė reiškė reikalavimą ne priteisti negautas pajamas (nuostolius), o 65 procentų kompensuojamas palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neformulavo reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl skundžiamame teismo sprendime įsivėlė netikslumas, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, lygino jį su Sutarties nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų (65,00 proc. metine palūkanų norma).

14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

16. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo nuo sutarties termino pabaigos (2021-08-07) iki kredito visiško grąžinimo dienos formulavo naudodama Sutarties nuostatas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – 65,00 proc. metinę palūkanų normą bei 6.1 punkto nuostatas, kurios reglamentavo palūkanų skaičiavimą nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimą už naudojimą Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kas teikė pagrindą pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą vertinti kaip reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Taip pat nurodė, kad ieškovė į šį reikalavimą įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovės įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

19. Pastebėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Pasibaigus sutarties terminui tai jau viršija lūkesčio intereso gynimo ribas. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl apeliantė netenka pagrindo remtis šalių vartojimo sutarties sąlygomis, nustatančiais kredito kainą, kredito gavėjo pareigas mokėti įmokas ir kreditoriaus teisę skaičiuoti palūkanas nuo faktiškai negrąžinto kredito dalies. Toks aiškinimas išplaukia iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Ieškovė pareikšdama reikalavimą dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (90,78 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021-08-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos neįrodinėjo aplinkybių, nurodytų šios nutarties 15 punkte, kad pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą spręsti dėl nuostolių, patirtų negautos naudos forma realumo ir dydžio. Įvertinus ieškinio aplinkybes apeliacijos objektu esančio reikalavimo dalyje ir apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, kad apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai ir šios išvados negali pakeisti apeliantės nurodomi papildomi saugikliai – reikalavimas nuostolius priteisti ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė