Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas A. Rauktys, sekretoriaujant E. Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui L. Frančiakui, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui J. M., kaltinamajam V. K., kaltinamojo gynėjai advokatei M. Liatukaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-11-02 pagal LR BK 104 str., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 4 mėn.; 2) 2001-10-10 pagal LR BK 271 str. 2 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. su 1250 Lt bauda, remiantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2002-05-08 pagal LR BK 225 str. 2 d. 43 str., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn., bauda (10MGL) ir 500 Lt turto konfiskavimas; 4) 2004-02-18 pagal LR BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.; 5) 2008-02-26 pagal LR BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; 6) 2008-06-10 pagal LR BK 281 str. 2 d., 63 str. 4 d., galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn.; 7) 2010-02-11 pagal LR BK 178 str. viešieji darbai 3 mėn.; 8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., galutinė bausmė, subendrinus su Šakių rajono apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 m.; Kauno apygardos teismo 2011-03-04 nuosprendžiu panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis BK 178 str. 2 d. nuteisimo dalyje – išteisintas, pagal BK 180 str. 1 d. paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 m. terminuotas laisvės atėmimas, atliekant bausmę pataisos namuose, 2013-02-04 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs paskirtą bausmę, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. 2013 m. laikotarpiu nuo vasario 6 d. iki vasario 7 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku J. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo kambaryje esančios spintos pavogė 500 D. B. svarų, 300 eurų, 200 Lt ir J. M. vardu išduotą AB banko SWEDBANKkreditinę kortelę su elektroninės bankininkystės prisijungimo dokumentais, tuo iš viso padarė J. M. 3385 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis V. K. neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojo A. K., nukentėjusio J. M. parodymais, protokolu-pareiškimu (b. l. 2), daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais (b. l. 4-7), pinigų ir mokėjimo kortelės perdavimo aktu (b. l. 8), asmens kratos protokolais (b. l. 27, 51), ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad 2013 m. vasario 5 d. apie 17 val. nutarė užeiti į svečius pas J. M.. Turėjo atsinešęs butelį degtinės ir nuėjo į virtuvę išgerti. Kaltinamasis pasakė jam, kad vasario 4 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Buvę šalta, tai užsikūrė kambaryje židinį ir ten gėrė toliau, nes J. M. turėjo dar alkoholio. Iki pinigų davimo išgėrė kaltinamojo atsineštą butelį degtinės ir dar atsidarė litro talpos butelį. Prieš jam ateinant, J. M. jau buvo girtas. Kalbėjosi ir jis pradėjo girtis pinigais – į delną davė pinigų, kiti iškrito ant grindų. Dar metė banko kortelę, sakė, kad čia jo ,,aukso puodas“. Kaltinamajam įspraudė į ranką perlenktus pinigus ir šis juos įsidėjo į kišenę. Paskui pamatė ant grindų nukritusią banko kortelę su užrašytu PIN kodu ir ją taip pat įsidėjo į kišenę. Gėrė toliau, lenkė rankas, ėjo imtynių. Atsibudęs virtuvėje, J. M. buvo kambaryje. Kaltinamasis rytą pakūrė židinį, dar išgėrė ir jis išėjo iš J. M. namų. Išėjęs iš J. M. namų rado kišenėje pinigus, bet atgal pas jį negrįžo – savė tai davė. Nepagalvojo, kad reiktų juos grąžinti. Susitiko miestelyje keletą pažįstamų ir su jais išgėrinėjo. Kitą dieną susitiko savo tėvą A. K. ir su juo nuvažiavo į Šakius. Užėjo į banką, išsikeitė pinigų apie 400 D. B. svarų. Dar 200 Lt tikrai buvo. Tėvui pirko kažką iš drabužių ir užėjo su juo pavalgyti kavinėje. Parduotuvėje nusipirko maisto. Tada buvo sulaikytas J. M. draugas, vadinamas „Žemaičiu“, gyvena su buvusia kaltinamojo žmona. J. M. paklausė, ką V. K. galvojąs ir pasakė, kad tik neliesčiau jo draugo. Rytą J. M. rado išvartytą virtuvę ir paklausė, kas sutvarkys – išgėrę ėjo imtynių, todėl virtuvėje padarė ,,bardaką“. Atlyginti byloje reiškiamą ieškinį sutinka, tik reikia laiko – manau, kad žalą reikia atlyginti. Pinigų tiksliai neskaičiavęs – už svarus gavęs apie 1600 Lt, todėl jų negalėjo būti 500 Lt. Eurų buvo gal 15. Anksčiau su J. M. vienas kitam nebuvę skolingi. Santykiai draugiški buvo, bičiuliški.

Liudytojas A. K. parodė, kad su sūnumi – kaltinamuoju V. K., retai matosi. Šitas sūnus yra jaunėlis, yra dar ir vyresnis sūnus – neteistas, nors juos auklėjo vienodai. Kad sūnus V. grįžo, sužinojęs iš seniūnijos socialinės darbuotojos – sakė, kad cirkus išdarinėja parduotuvėje, pinigais sklaidosi. Vasario 7 d. pats jį sutiko Lekėčiuose – liudytojas vyko į Šakius apsipirkti, autobuse sėdėjo atskirai, nesikalbėjo. Atvažiavę į Šakius nuėjo kartu pavalgyti ir jis sakė, kad eina į banką. Liudytojas laukė jo lauke, rūkė. Matė, kad kasininkė jam davė pinigų – suprato, kad ėjo pinigų pasiimti. Liudytojas paklausė sūnaus, iš kur pinigai, bet jis pasakė, kad tėvui nereikia to žinoti. Turguje sūnus nupirko jam sportinius batus, pats liudytojas nusipirko džinsus. Kiek mokėjo už batus – nežino, už maistą, gerai neprisimena, bet mokėjo apie 50 Lt. Liudytojas ėjo į stotį, o jis lydėjo – dar davė 20 svarų. Jeigu būtų davęs 2000, būtų pagalvojęs, kad vogti. Sakęs, kad miegojo pas draugus – kitas liudytojo sūnus, kaltinamojo brolis, V. K. namo neįleido.

Nukentėjęs J. M. parodė, kad gyvena L., yra (duomenys neskelbtini) savininkas, bet verslas sustabdytas, tik yra išnuomavęs prekybos paviljoną, dar ūkininkauja ant 3 ha žemės, turi miško, tai pasimalkauja. Padeda jam finansiškai Anglijoje gyvenantys vaikai, pas kuriuos dažnai važiuojąs. Tą dieną su draugais išgėrė, niekur iš namų nėjo. Apie 17 val. pasibeldė V. K.. Visi jo nenori, vengia, bet nukentėjęs jo pasigailėjo ir įsileido, nes buvo žiema – žinojo, kad brolis jo neįsileidžia, nepadeda visiškai. Jis turėjo butelį, abu sėdėjo virtuvėje ir pasivaišino. Išgėrė su V. K. pusę litro ir dar kokius 200 gramų.

Kažkuriuo metu nukentėjusiajam kilo mintis, kad reikia paslėpti pinigus – 300 eurų, banknotais po 50, ir svarų 500, banknotais po 100. Atsimenu, kad tiek svarai, tiek eurai buvo perlenkti, juos dėjo į sieninę spintą. Kitą dieną ieškojo pinigų, bet nerado. Dar kitą dieną pasidarė jau visai neramu ir pradėjo dar labiau jų ieškoti. Pasitikrino kitą piniginę, – ten pasigedo banko kreditinės kortelės, kurioje buvo 1000 Lt kredito limitas ir kurią laikė „juodai dienai“, pirkti aviabilietams į Angliją, kitam reikalui nenaudojama, todėl PIN kodas buvo užrašytas ir įdėtas kartu. Dar piniginėje buvo simbolinė 200 Lt kupiūra su jo parašu – kaip talismanas, tą kupiūrą jam per Naujuosius metus padovanojo draugai. Kupiūra buvo toje piniginėje užkišta į vieną skyrelį ir kad ją rasti reikėjo gerai paieškoti – kupiūra taip pat buvo dingusi. Paskui atėjusi kaimynė pasakė, kad V. K. prašė jos iškeisti svarus į litus – pasidarė aišku, kad čia jo darbas ir pradėjo ieškoti jau V. K.. Sužinojo, kad jis pas keletą žmonių prašė iškeisti tuos svarus. Tada kreipėsi į policiją ir V. K. buvo sulaikytas Šakiuose. Jo namuose tik koridorius skiria virtuvę ir kambarį. Kai nukentėjusiajam kažkokiu metu kilo mintis paslėpti pinigus spintoje nuo daug kartų už vagystes teisti kaltinamojo, paėmė į saują visus tuos pinigus ir įkišo už rūbų. Tada grįžo vėl į virtuvę, ten gėrė toliau, kiek pasigalynėjo rankų lenkime. Paskui V. K. kilo kažkoks psichozės priepuolis ir jis pradėjo trankytis, traukinėti stalčius iš spintelių, ieškot kažkokių savo atsineštų peilių, šnekėjo, kad kerštaus visiems. Baldai nenauji, juos žada keisti, todėl dėl išbirusių lentelių ir aplamdytų spintelių nereiškia civilinio ieškinio. Kaltinamasis tikrai su savimi turėjo kažkokią geležtę, paskui virtuvėje pasidėjo peilį. Kai užėjo psichozė, nieko nesakė jam, nevarė lauk, nes prisibijojo jo būsenos. Nebuvo taip, kad nukentėjusysis būtų praradęs atmintį. Pinigus jis paslėpęs, kaltinamajam neatidavęs. Tikrai nebuvo taip, kad būtų puikavęsis pinigais, kad būtų davęs juos, tikslu, jog V. K. nelįstų prie nukentėjusiojo draugo ,,Žemaičio“, kurio pavardės neatsimenąs. Pinigai nuo kreditinės kortelės nedingę. Pripažįsta buvęs girtesnis už V. K.. Tiesiog nukentėjusiajam buvo gaila V. K., nes jo atsisakė brolis, jo tėvas gyvena lauko virtuvėlėje, nes vyresnysis sūnus į namą neįleidžia dėl to, kad tempia daiktus iš namų.

Iš protokolo-pareiškimo (b. l. 2) matyti, kad J. M. 2013-02-07 kreipėsi į Marijampolės AVPK Šakių RPK dėl pinigų ir mokėjimo kortelės vagystės.

Iš 2013-02-17 asmens kratos protokolo matyti, kad pas A. K. kratos metu rastas ir paimtas 20 D. B. svarų banknotas (b. l. 27).

Iš 2013-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pas liudytoją A. K. rastas ir paimtas 20 D. B. svarų banknotas (b. l. 4).

Iš 2013-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pas kaltinamąjį V. K. rasta ir paimta 20 eurų banknotas, 5 D. B. svarų banknotas, 114, 30 Lt įvairiais banknotais ir monetomis, AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelė J. M. vardu su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis (b. l. 5).

Iš 2013-02-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog pinigai ir AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelė, pavogti iš J. M., apžiūrėti ir aprašyti (b. l. 6-7).

Iš pinigų ir mokėjimo kortelės perdavimo akto (b. l. 8), matyti, kad 20 eurų banknotas, 25 D. B. svarai, 104,30 Lt įvairiais banknotais ir monetomis, AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelė J. M. vardu su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis pagal pakvitavimą grąžinti J. M..

Iš 2013-03-20 tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo J. M. atliktos akistatos matyti, jog prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko – V. K. liko prie anksčiau duotų parodymų, kad jis pinigų iš J. M. nevogė (b. l. 42-46).

Iš 2013-02-17 asmens kratos protokolo matyti, kad pas kaltinamąjį V. K. kratos metu rasta ir paimta 20 eurų, 5 D. B. svarų banknotas, 70 Lt (50 Lt kupiūra ir 2 vnt. po 10 Lt kupiūromis), 34,30 Lt įvairiomis monetomis ir centais, AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelė J. M. vardu, Nr. 5543995040977336, su PIN kodu J. M. vardu (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi veikdamas tyčia pasisavino svetimą turtą, – svečiuodamasis pas J. M., iš jo namų (duomenys neskelbtini), matydamas kur padedami pinigai ir mokėjimo kortelė su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, šeimininkui nematant, paėmė 500 D. B. svarų, 300 eurų, 200 Lt ir J. M. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ kortelę su elektroninės bankininkystės prisijungimo dokumentais ir tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tuo J. M. padarydamas iš viso 3385 Lt turtinę žalą.

Kaltinamojo aiškinimą, kad girtas J. M. pinigus ir banko kreditinę kortelę su PIN kodu atidavė pats, – gal norėdamas pasipuikuoti, gal dėl to, kad kaltinamasis neliestų su V. K. buvusia žmona gyvenančio kažkokio tai taip vadinamo „Žemaičio“, kurio nei vardo, nei pavardės kaip kaltinamasis, taip ir nukentėjusysis net nežino. Todėl šio „Žemaičio“ negalima laikyti ir ypač artimu J. M. asmeniu, kurį nukentėjusysis turėtų interesą žūt būt apginti nuo kažkokių tai galimų grėsmių iš kaltinamojo pusės. Minėtus V. K. aiškinimus teismas vertina tik kaip kaltinamojo gynybinę versiją, kuria jis bando išvengti gresiančios griežtos bausmės. Toks teismo vertinimas grindžiamas logiškais ir iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, jo socialine, darbine, turtine padėtimi, – jis šiuo metu faktiškai niekur nedirba, pajamas gauna tik iš prekybos vietos nuomos, miško malkavimo, 3 ha žemės, jo paties UAB privatus verslas sustabdytas, jį finansiškai remia D. B. gyvenantys vaikai, banko kreditinė kortelė su 1000 Lt kredito limitu ir PIN kodu buvo padėta atskirai nuo kitų pinigų – „juodai dienai“, kaip išsigelbėjimas esant nenumatytam atvejui. Esant tokiom aplinkybėms, teismui neturint pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus iki sąmonės netekimo, nelogiška ir nepaaiškinama, kad jis būtų galėjęs iš esmės be jokio pagrindo tokias pinigų sumas ir netgi kreditinę kortelę su 1000 Lt kreditu ir PIN kodu pats atiduoti kaltinamajam. Be to, kaltinamojo kaltę nurodytomis aplinkybėmis pavogus nukentėjusiojo pinigus ir banko kreditinę kortelę netiesiogiai patvirtina: jo paties parodymai, kad J. M. jam nebuvo skolingas, kad V. K. ir pats nesuprantąs ir negalįs paaiškinti, kodėl kitą dieną, dar būdamas pas J. M. ar tik išėjęs iš J. M. namų ir, V. K. aiškinimu, tik tada pamatęs, ką iš tikrųjų yra gavęs, negrįžęs, nepasitikslinęs, ar J. M. tikrai laisva valia perdavęs jam pinigus ir kreditinę kortelę; liudytojo A. K., kaltinamojo tėvo parodymai, kad kitą dieną Šakiuose, matydamas ką tik iš įkalinimo vietos grįžusį sūnų apmokantį už savo ir tėvo pirkinius turguje bei valgį, grįžtant iš banko išsikeitus užsienio valiutą, duodant liudytojui D. B. svarų banknotą grynaisiais ir todėl šiam paklausus sūnų iš kur pinigai, šis, išvengdamas tiesaus paaiškinimo, atsakęs, kad tėvui nereikia to žinoti, – akivaizdu, kad esant pinigams nepavogtiems, kaltinamajam nebūtų buvę reikalo slėpti nuo tėvo jų kilmės.

Kaltinamasis nurodo, kad nors tiksliai ir neskaičiavo, bet iš J. M. buvo gavęs ne 500, o tik 400 D. B. svarų, eurų irgi buvau žymiai mažiau nei 300, tačiau civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad J. M. net ir tiksliai nurodo kur, kokiomis kupiūromis ir kaip buvo sudėti pinigai, teismas vertina nesant pagrindui abejoti dėl iš J. M. paimtų pinigų sumos ir reiškiamo civilinio ieškinio dydžio – vadovautinasi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padaryta iš savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – kaltinamasis yra pilnametis, teismo anksčiau teistas 8 kartus, niekur nedirba, nusikaltimą padarė tik ką grįžęs iš pataisos namų po atliktos bausmės, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai; į tai, kad byloje reiškiamas iki teisiamojo posėdžio neatlygintas civilinis ieškinys.

Kaltinamasis V. K. anksčiau teistas, teistumai neišnykę, nusikalstamą veiksmą atliko būdamas ką tik paleistas iš įkalinimo įstaigos. LR BK 27 str. 1 d. nurodoma, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, kas leidžia jį pripažinti recidyvistu. LR BK 56 str. nurodoma, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamojo pripažinimas recidyvistu eliminuoja galimybes taikyti jo atžvilgiu LR BK 75, 62, 38 str.

Kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-07 (b. l. 49-50) buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 str. kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką; Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas – iki 2013-03-08 (b. l. 57-59); to paties teismo 2013-03-06 nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2013-04-08 (b. l. 72-73); teismo 2013-04-04 nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2013-06-04 (b. l. 126-127).

Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtina didesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Iki teisiamojo posėdžio neatlygintas J. M. civilinis ieškinys, kurį pripažįsta kaltinamasis, priteistinas iš V. K. civilinio ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 m. (dvejiems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – jį vykdyti.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2013 m. vasario 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo, tai yra iki 2013 m. gegužės 15 d.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. K. nusikalstama veika padarytos 3100 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui J. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam V. K., – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.