- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2487-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- UAB „Globersa“
- Advokatai
- Justas Vilys
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Globersa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Globersa“ skundą dėl 2023-09-06 sprendimo panaikinimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2023-09-06 Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Justui Viliui; 2) įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą iškelti drausmės bylą Justui Viliui, nuobaudos dydį parenkant savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-12 nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad Lietuvos advokatų tarybos sprendimas neiškelti drausmės bylos yra skundžiamas pareiškėjo, kurio įsitikinimu, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą, nes yra BUAB „Finiens“ kreditorius, antra, advokatas Justas Vilys iš BUAB „Finiens“ 2018-04-01 gavo lėšų, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, bei, trečia, teigia, kad avanso apyskaitą, kurioje patvirtintas nurodytų lėšų gavimas, parengė pats advokatas, o Lietuvos advokatų taryba šią aplinkybę išnagrinėjo paviršutiniškai.
4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina teisėkūros subjektų ketinimus reglamentuoti panašius teisinius santykius taip, kad asmuo, kurio skundo pagrindu iškelta drausmės byla, turėtų teisę, vadinasi ir suinteresuotumą, skųsti garbės teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nors advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai aiškiai neįtvirtina šios taisyklės, tačiau Advokatūros įstatymo bei panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, jog asmuo, kurio skundo pagrindu iškeliama drausmės byla advokatui, turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų patikrintas Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 37 punktas).
5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas priėjo išvadą, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byla CPK nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama, tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.
III. Atskirojo skundo esmė.
6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2023-10-12 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantas teigia, jog pareiškėjui nėra uždrausta skųsti atsakovo sprendimo. Tam turi būti tik įrodyta, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukelia teisinius padarinius. Pareiškėjo, kaip BUAB „Finiens“ kreditoriaus, interesas akivaizdus – buvusi UAB „Finiens“ vadovė bei jos advokatas Justas Vilys UAB „Finiens“ padarė didelės žalos, kuri turi būti atlyginta. Vadinasi, neteisėtų advokato veiksmų skundimas ir siekis, kad už neteisėtas veikas advokatas būtų nubaustas yra įmonės kreditoriaus interesas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsiskyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2023-09-06 sprendimo, yra teisėta.
10. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Advokatūrą, prašydamas įvertinti advokato Justo Vilio profesinę veiklą. Advokatų taryba, atlikusi advokato veiklos vertinimą, 2023-09-06 priėmė sprendimą nekelti advokatui drausmės bylos. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuosata detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
12. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies nuostatas visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau pažymėtina, kad nurodyta apskundimo teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo turi materialųjį teisinį interesą konkrečiu klausimu.
13. Spręstina, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo procesinio dokumento turinį, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2023-09-06 sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui Justui Viliui drausmės bylos, nesusijęs su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais pareiškėjo interesais. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas nesusijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių padarinių, pareiškėjas neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismo tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja pareiškėjo galimybės ginti, jo manymu, advokato veiksmais pažeistas pareiškėjo teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pvz., reikalauti atlyginti advokato veiksmais padarytą žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1409-910/2018).
14. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas skundą pagrįstai atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-12 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.