Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

2021-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-1010/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
II-2-1010/2021
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00126-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Nukentėjusysis
A. D.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-1010/2021Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00126-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.; 16.9.3. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 7 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą skundą padavusiam asmeniui S. V., jo atstovei advokatei S. J.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą: Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus atstovei L. B..

nukentėjusiajam A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-774-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. V. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato skyriaus (toliau – ir Institucija, ir Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 75 Eur bauda. S. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 7 d. 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Andover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę į šalia kelio esantį vietinės reikšmės kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nepraleido, ta pačia kryptimi važiavusio ir leistinoje vietoje jį lenkusio automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 101 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu teismas nutarė vertinti pažeidimą ir pagal KET 157 punktą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu S. V. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis pritaikyta nepagrįstai, kadangi 2020 m. rugpjūčio 7 d. 21 vai. 30 min., krašto kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė Kvėdarnos link važiavimo kryptimi, sukdamas iš krašto kelio į kairę, į vietinės reikšmės kelią, iš anksto buvo įjungęs kairio posūkio signalą, visiškai sustabdė automobilį, praleisdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį, o jį praleidęs, pradėjo posūkio į kairę manevrą. Už jo vairuojamo automobilio važiavęs kitas automobilis taip pat buvo visiškai sustojęs, leisdamas jam atlikti kairio posūkio manevrą. Posūkio į kairę pradėjimo momentu, jo vairuojamo automobilio niekas nelenkė. Jam iš esmės pabaigus posūkio į kairę manevrą ir jo vairuojamam automobiliui jau esant šalutiniame kelyje į kurį suko, pastebėjo, kad dideliu greičiu atvažiavęs automobilis „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, buvusią šalutiniame vietinės reikšmės kelyje. Suinteresuotas asmuo A. D., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nurodė, kad iš priekio atvažiuojančio automobilio visiškai nebuvo. Tai visiškai neatitinka tiesos, nes dėl to, kad iš priešpriešais važiavo automobilis, jam reikėjo visiškai sustoti ir praleisti šį automobilį. Vadinasi, suinteresuoto asmens A. D. vairuoto automobilio greitis buvo toks didelis, kad jis jo posūkio manevro vietoje net nematė iš priekio važiavusio automobilio dėl kurio tiek jis, tiek paskui jį važiavęs automobilis, turėjo visiškai sustoti. Suinteresuotas asmuo A. D. mėtėsi savo paaiškinimuose: matė ar nematė jo automobilio įjungtą kairės posūkio signalą. Pareigūnė A. D. paaiškinime nurodo, kad „įsitikinęs, kad priekyje važiuojančios transporto priemones nerodo kairiojo posūkio signalo, priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių, kelio ženklų ir ženklinimo kurie draustų lenkimą, nėra, likus apie 100 metrų iki priekyje važiuojančių transporto priemonių įjungė kairiojo posūkio signalą, išvažiavo į kairiąją pusę ir pradėjo lenkimą“. Tokio paaiškinimo A. D. nedavė. Jo paaiškinimas buvo nenuoseklus, į daugelį klausimų negalėjo atsakyti, o Nutarime Pareigūnės užrašytas A. D. paaiškinimas yra teisine prasme kvalifikuotas ir sugalvotas pačios Pareigūnės. A. D. nagrinėjant bylą, negalėjo tiksliai nurodyti ar jo vairuojamas ir kitas jam iš paskos važiuojantis automobilis buvo visiškai sustojęs, ar judėjo, jam labiau atrodė, kad jo vairuojamas automobilis ir paskui jį važiavęs automobilis nebuvo sustoję. Pareigūnė visiškai teisine prasme nevertino suinteresuoto asmens A. D. paaiškinimo, kuriuo jis teigia, kad kai pamatė sunkvežimį sukantį į kairę ir norėdamas išvengti susidūrimo, taip pat staiga suko vairą į kairę kelio pusę. Nutarimą priėmusi Pareigūnė iš anksto turėjo savo nuomonę ir buvo vienareikšmiškai įsitikinusi, kad dėl eismo įvykio yra kaltas jis, visiškai nepasisakė dėl to, kokių KET reikalavimų privalėjo laikytis kitas eismo dalyvis A. D. ir ar jis nepažeidė KET reikalavimų. Jis teigia, kad kitas eismo dalyvis A. D., vairavęs automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai pažeidė KET 136. 2 p. reikalavimą, kuriame nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; KET 136.4 p.; KET 136.5 p.; KET 137 p. Kadangi yra kilęs esminis ginčas, kuris iš eismo įvykio dalyvių pažeidė KET reikalavimus ir kurių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Vertinti reikia pirmiausia jau tą aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ne pagrindiniame kelyje, kuriuo važiavo transporto priemones, o šalutiniame kelyje, į kurį jau buvo įvažiavęs jo vairuojamas sunkvežimis. Taip pat specialių žinių reikia nustatant „Nissan X-Trail“ automobilio greitį pagal stabdymo žymes, kadangi jam pradedantį posūkio į kairę manevrą šio automobilio visiškai nesimatė, o jam įsukus į kairėje pusėje esantį keliuką, automobilis „Nissan X-Trail“ atsirado tame pačiame keliuke ir atsitrenkė į jo vairuojamo sunkvežimio priekį. Akivaizdu, kad „Nissan X-Trail“ greitis buvo neleistinai didelis ir vairuotojas apskritai nematė, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės yra sustojusios ir apskritai nematė, sunkvežimio ir jo priekabos įjungtų kairės pusės posūkio signalų. Apskritai Pareigūnė netyrė fakto, ar „Nissan X-Trail“ vairuotojas, matydamas priekyje sustojusias dvi transporto priemones, privalėjo įsitikinti ar lenkti šias dvi transporto priemones yra saugu, įsitikinti ar kuri iš šių transporto priemonių ketina sukti į kairę. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, Pareigūnės prašė pateikti užduotį specialistams, kad būtų pateikta eismo įvykio specialisto išvada. Tačiau Pareigūnė kategoriškai atsisakė tenkinti jo prašymą. Mano, kad šioje byloje yra padaryta iš esmės klaidinga išvada, kurią gali pakeisti tik kvalifikuoto specialisto ar eksperto pateikta išvada. Mano, kad eismo įvykio ekspertizė turi būti paskirta apklausus abu eismo įvykyje dalyvavusius asmenis ir liudytoją, kuris važiavo kartu su juo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius nurodė, kad su S. V. skunde nurodytais argumentais, kad „Nutarime Pareigūnės užrašytas A. D. paaiškinimas yra teisine prasme kvalifikuotas ir sugalvotas pačios Pareigūnės“ neatitinka tikrovės, nes tai paneigia S. V. bylos nagrinėjimo metu darytas garso įrašas. S. V. skunde, teigia, kad kitas eismo įvykio dalyvis A. D. pažeidė KET 136.2, 136.4, 136.5, punktų reikalavimus. Šių S. V. skunde nurodytų KET betarpiškai turi laikytis vairuotojas prieš pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, o ne jos lenkimo metu. Tai labai konkrečiai nurodyta KET 136 p. dispozicijoje. Kad liudytojas A. D. prieš pradėdamas lenkti laikėsi S. V. skunde nurodytų KET punktų patvirtina liudytojo A. D. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. D. prieš pradėdamas lenkti priešais jį važiavusį S. V. vairuotą transporto priemonę, jis pažeidė KET 136.1.-136.5. punktų reikalavimus, nes S. V. bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti kada automobilį pastebėjo, S. V. teigė „nežino iš kur automobilis Nissan atsirado“, be to posūkio rodymas nesuteikė S. V. važiavimo pirmumo teisės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. sukdamas kairėn neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino esamos situacijos, ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui - sudarė kliūtį jį lenkiančiam „Nissan X Trail“ automobilio vairuotojui. S. V. skunde nurodytas aplinkybes, kad jis pagrindiniame kelyje buvo sustojęs, nes praleido iš priešpriešais važiavusį automobilį vertiname, kaip nelogiškas ir neatitinkančias tikrovės nes A. D. būdamas lenkime t. y. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą neabejotinai būtų neišvengęs eismo įvykio ir susidūręs su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone. Mano, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21.30 val. priešpriešais buvo mašina, jis ją praleido. Prieš sankryžą parodė posūkį. Jis važiavo su kolega. Įsitikęs pradėjo lėtai važiuoti. Ilga jo priekaba, siauras keliukas ir nebuvo greičio. Pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Nissan“ ir jis spaudė ant stabdžių. Iššokus iš automobilio, iš „Nissan“ automobilio pradėjo rūkti dūmai. Ta juosta kur įvyko įvykis buvo atsilaisvinusi. A. D. sako iš kur atsiradai, jeigu būtų atsitrenkęs į priekabą būtų užsimušęs. Smūgis buvo didelis, greičio nežino, gal apie 100 km/val. Turėjo didelį greitį ir neišvengė susidūrimo. Saulės nebebuvo, sausas kelias, važiavimo sąlygos geros. Buvo apie 21.30 val. žiūrėjo jis, tarpe buvo automobilis, pravažiavo, „Nissan“ pasirodė dideliu greičiu, kai buvo įsukęs, matė priešais lengvąjį automobilį. Greitis ten galimas 90 km/val. Eismo įvykis buvo keliuke, ne šalikelėje. 8,5 m ilgio jo vairuojamas sunkvežimis. jeigu A. D. būtų važiavęs savo juosta būtų pravažiavęs. Apgadinti abu automobiliai. paskui važiuojantis viską aiškiai galėjo matyti. Sukau lėtai, automobilio „Nissan“ nebuvo, sukimas vyko apie 8 sekundes. Jam pradėjus manevrą, nebuvo pasisukus į šoną, pamatė, kad važiuoja žolynu, įvažiavęs į keliuką per šoninį langą pamatė. Posūkis buvo rodomas iš anksto, įsitikino, kad jo niekas nelenkia. Buvo pravažiavęs ir lėtai važiavo.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK atstovė L. B. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pateikta visa medžiaga, dėl ekspertizės buvo pasisakyta ir jis buvo atmestas, nes nėra poreikio skirti ekspertizės, nes čia nėra tos bylos esmė. A. D. nepažeidė KET prieš pradėdamas lenkimą, įsitikino, kad nėra priešais atvažiuojančio automobilio ir mano kad kliūtis padaryta iš S. V.. Iš priekio teigė, kad jis nepraleido, nebuvo, jeigu būtų buvę būtų susidūręs. A. D. lenkė du automobilius, jis nurodė kad jie buvo prilėtinę greitį. A. D. nepažeidė, S. V. negalėjo nurodyti kur buvo automobilis „Nissan“ kai jis parodė manevrą. Susidūrimas įvyko kelkraštyje, nes A. D. nurodė, kad automobilis suko į kairę, bandydamas išvengti todėl jis ir atsitrenkė, puspriekabė liko ant kelio A. D. atsitrenkė į priekinę dalį, sutrenkė abi priekinės dalys. Greičio nepasakys. A. D. teigė apie 70-80 km/val. Stabdymo kelias parodo, kad vairuotojas buvo lenkime. Schemoje nėra užfiksuota duomenų, pasisakys pareigūnai. greitis gali būti nustatomas pagal matavimo greitį, čia sprendžiamas klausimas ar S. V. pažeidė Kelių eismo taisykles. S. V. paaiškino, kad jis nežino iš kur atsirado automobilis „Nissan“. Neturėjo vis tiek S. V. sudaryti kliūties A. D., gal S. V. nepamatė automobilio. S. V. automobilio nuo A. D. automobilio atstumą sunku įvertinti. S. V. nenurodo kur buvo automobilis „Nissan“, jis nurodo kad iš priekio pravažiavo automobilis. Nemano, kad A. D. buvo didelis greitis. Prašo pridėti nuotraukas, papildyti protokolą įrašant KET 157 punktą, kuris reglamentuoja įsukimo tvarką. Prašo atmesti skundą ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad buvo rugpjūčio 7 d. apie 9 val. vakaro, matomumas buvo geras. Privažiavus nebuvo jokios mašinos iš priekio ir lenkė. Privažiavus prie lenkimo pamatė, kad įsijungė posūkį. Jis metėsi į kairę ir jie susidūrė. Jam kliuvo į dešinį sparną, jam į laiptukus, jis pats nenukentėjo. Vilkiką pamatė, kai įsijungė posūkį, nes toks vilkikas matosi iš toli. Kokie 10-15 m. buvo, kai pamatė. Jis buvo išėjęs į lenkimą, pravažiavo miško keliuką ir įjungė posūkį. Sukimą pamatė maždaug per vidurio lenkimą. Buvo prie pat vilkiko galvos 10 m. pradžioje, jis parodė posūkį ir lenkė, jis paprasčiau nematė. Posūkio nematė, įsijungė, kai pradėjo sukti į kairę. Jis buvo per vidurį jo mašinos. Iš paskos važiavo kitas automobilis, buvo 2 mašinos kai jis lenkė. Matė, kad lenks 2 automobilius. Jie abu judėjo. Jo mašina buvo prie sunkvežimio priekio. Jis įjungė posūkį, jis stabdė ir trenkėsi į kairę. Vieną buvo aplenkęs mašiną, kai pamatė sunkvežimį. Jis stabdė ir metėsi į kairę. Metėsi į kairę, nes jam užstojo. Jis dar jį stumtelėjo, kai atsitrenkė.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad jam žinoma apie ką byla. Važiavo kartu su S. V., parodė posūkį, pažiūrėjo, kad nieko nėra ir pasuko į kairę. Įvažiavus į keliuką pamatė automobilį „Nissan“. Susidūrimas įvyko pasukus nuo kelio. Jis matė atvažiuojantį automobilį, sėdėjo keleivio pusėje, kartu su S. V.. Jis įsitikino, kad nėra, jų greičio nebuvo. S. V. kada parodė posūkį, jis nematė. Po įvykio posūkio rankenėlė buvo įjungta. Jo nuomone S. V. nekaltas, kaltas „Nissan“o vairuotojas, greičio nebuvo. priešpriešais buvo automobilis. Susidūrimas įvyko šalutiniame keliuke, sunkvežimis priekiu laipteliu, o „Nissan“o priekinė lempa, sparnas. Smūgis buvo labai stiprus, sunkvežimį apstūmė į šoną. Stabdymo žymes žiūrėjo. Juos sieja darbo reikalai. Suprato, kad įjungė S. V. posūkį, girdėjosi caksėjimas. Praleido iš priekio pravažiuojantį automobilį, įsitikino, kad nėra mašinų ir pradėjo iš lėto sukti. Pradėjo sukti nuo juostos. Jis iš savo juostos neišvažiavo, truputį pavažiavęs įsitikino, kad nėra ir pradėjo sukti. Iš savo juostos atliko manevrą. Apie 10 sekundžių vyko manevras. „Nissan“o greitis galėjo būti apie 100 km/val., nes pastūmė sunkvežimį. Jis „Nissan“o automobilio nematė.

9. Teismo posėdžio metu liudytojas E. A. dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyriaus tyrėju. Įvykis žinomas. Dirbant buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio. Nuvyko, buvo pradėję temti. Sunkvežimis su puspriekabe ir lengvas automobilis buvo susidūrę, apklausė liudytojus, surašė. Puspriekabė ant kelio. Buvo 14-15 m. stabdymo žymės. Paklausė kas eismo dalyviai, kas ką vairavo, apklausė automobilių vairuotojus ir keleivį. Padarė išvadą, kad sunkvežimio vairuotojas nematė automobilio, nerodė posūkio. Kokiu greičiu važiavo „Nissan“ negali pasakyti. Nustatymui reikia techninių priemonių. „Nissan“ važiavo tinkamu greičiu. Oro sąlygos geros, buvo pradėję temti. Ieškojo stabdymo žymių, matė vėžes, jos buvo ant kelkraščio. šalių paaiškinimų negirdėjo, kabinete nebuvo. Pats susidūrimas vyko šalutiniam kelyje. Susidūrė kairės pusės sunkvežimio galvos durelėms, o automobiliui kairės pusės kapotas, viskas matosi schemoje. Gal galėjo pastebėti tik sunkvežimio vairuotojas ir jis metėsi į kairę pusę. Jo prielaida tokia.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyriuje. Apie įvykį žinoma. 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 21 val. gautas pranešimas apie automobilių susidūrimą, nuvykusį įvykio vietą aiškinosi aplinkybes. padarytos foto nuotraukos. Vilkikas įvažiavęs į šalutinį kelią. Mano, kad kaltas vilkiko vairuotojas, jis prieš lenkdamas neįsitikino. Įvykio vietoje kito automobilio nerado. Kokiu greičiu važiavo nesiaiškino. Kai atvažiavo buvo uždarytas kelias, buvo susikaupę automobiliai jie negalėjo pravažiuoti. Pravažiuoti buvo galima pro sunkvežimio galą. Šalutiniame kelyje susidūrė. Buvo prasidėjusios stabdymo žymės nuo šalutinio kelio. Buvo dar vienas keleivis. Už sunkvežimio prieš lenkimą nuo Šilalės važiavo kitas automobilis, o priešpriešais ar važiavo, nesiaiškino niekas. Ne jis apklausinėjo vairuotoją.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė S. J. dėl KET 157 punkto įrašymo į protokolą KET pažeidimą nesutinka, tai sunkinanti aplinkybė. Palaiko S. V. skundą ir prašo jį tenkinti. Prašo panaikinti administracinių nusižengimų bylą ir bylą nutraukti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. V. skundas tenkintinas iš dalies.

12. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

13. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

14. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

15. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

16. Pagal ANK 618 straipsnį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas administracinio nusižengimo byloje priima nutarimą, kuriame taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, taip pat nurodytas specialus įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

17. Skundžiamu nutarimu S. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

18. S. V. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Andover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę į šalia kelio esantį vietinės reikšmės kelią neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nepraleido, ta pačia kryptimi važiavusio ir leistinoje vietoje jį lenkusio automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 13). Nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė, jog aukščiau nurodytais veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 101 punkto reikalavimus.

19. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 157 punktas nustato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

20. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. paaiškino, kad sukdamas 2020 m. rugpjūčio 7 d., 21.30 val., iš krašto kelio į kairę, į vietinės reikšmės kelią, iš anksto buvo įjungęs kairio posūkio signalą, visiškai sustabdė automobilį, praleisdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį, o jį praleidęs, pradėjo posūkio į kairę manevrą. Už jo vairuojamo automobilio važiavęs kitas automobilis taip pat buvo visiškai sustojęs, leisdamas jam atlikti kairio posūkio manevrą. Posūkio į kairę pradėjimo momentu, jo vairuojamo automobilio niekas nelenkė. Jam iš esmės pabaigus posūkio į kairę manevrą ir jo vairuojamam automobiliui jau esant šalutiniame kelyje į kurį suko, pastebėjo, kad dideliu greičiu atvažiavęs automobilis „Nissan X-Trail“, trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, buvusią šalutiniame vietinės reikšmės kelyje. Kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas A. D. paaiškino, kad matomumas buvo geras. Nebuvo jokios mašinos iš priekio ir lenkė. Privažiavus prie lenkimo pamatė, kad įsijungė posūkį, jis metėsi į kairę ir jie susidūrė. Liudytojas R. S. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad važiavo kartu su S. V., kuris parodė posūkį, pažiūrėjo, kad nieko nėra ir pasuko į kairę. Įvažiavus į keliuką pamatė automobilį „Nissan“. Susidūrimas įvyko pasukus nuo kelio. Jis įsitikino, kad nėra, jų greičio nebuvo. Priešpriešais buvo automobilis. Praleido iš priekio pravažiuojantį automobilį, įsitikino, kad nėra mašinų ir pradėjo iš lėto sukti. Smūgis buvo didelis, pastūmė sunkvežimį. Liudytojai policijos pareigūnai nurodė tarnybiniame pranešime nustatytas aplinkybes.

21. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11K-86(21) pateikta išvada, kad dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 138-149).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausima tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

23. Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto, tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, jog dėl padaryto pažeidimo kaltas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V., nenustatytas priežastinis ryšys tarp vairuotojo kaltės ir kilusių padarinių.

24. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

25. Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent S. V. vairuojamas vilkikas „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko įvyko eismo įvykis, byloje nenustatyta.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu S. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 170 Eur bauda nubaustas nepagrįstai, neįrodyta, kad S. V. padarė administracinį nusižengimą, o pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, papildomam tyrimui atlikti, kadangi teisme buvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei surinkti įrodymus (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27. S. V. atstovė prašo priteisti S. V. turėtas proceso išlaidas – 800 eurų. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.

28. Iš byloje pateiktų dokumentų (sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, pinigų priėmimo kvitai Nr. 1051564 ir Nr. 1051594, matyti, kad S. V. patyrė 800 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas, S. V. atstovė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti S. V. iš Valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad S. V. atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 93-ANR_N-774-2020, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Priteisti S. V. iš valstybės 800 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė