Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-08-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
1-1869-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24261-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
A. A. V.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1869-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24261-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.10.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorėms Olgai Šleiterienei, Audronei Šukienei,kaltinamajam A. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,nukentėjusiajai A. A. V.,vertėjai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2012-07-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojat dirbti arba registruotis darbo biržoje ir išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

2) 2015-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016 m. gegužės 23 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilių girtumas), konflikto su motina A. A. V. metu tyčia abiem rankomis pastūmė A. A. V. į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą bei nugarą, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai A. A. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. V. 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 promilių girtumas), būdamas virtuvėje, konflikto su motina A. A. V. metu, rankoje laikydamas peilį grasino A. A. V. sakydamas: „susidorosiu“, o motinai bandant atimti peilį su ja susistumdė, motinai atėmus peilį, griebė peilį jai iš rankų, po ko, į virtuvę užėjęs V. D. atėmė iš jo peilį. Tada A. V. nuėjęs į motinos kambarį reikalavo jos duoti pinigų cigaretėms, o motinai atsisakius, grasino jai, sakydamas: „sukaposiu baldus ir susidorosiu“, taip grasino nužudyti savo motiną A. A. V., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl 2016-05-23 nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad pastūmė motiną, nes ji nenorėjo palikti jo ramybėje, niekaip su ja nesusikalbėjo. Jam paprašius valgyti, gavo su šluota per nugarą. Kai norėjo išeiti į savo kambarį, motina užstojo kelią tarp durų. Jis ilgai prašė praleisti, bet ji nepraleido, todėl jam trūko kantrybė ir jis abiem rankom pastūmė motiną už pečių, o ji neišlaikiusi pusiausvyros petimi atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Galva į sieną nebuvo atsitrenkusi. Tada jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad medikai pažiūrėtų motinos psichikos būklę. Dar pasikvietė kaimyną I. L. iš gretimo buto, kaip liudytoją, kad nebūtų išpūstas burbulas dėl konflikto. Kaimynas pastūmimo fakto nematė. Atvykę medikai jį apkaltino ir iškvietė policijos pareigūnus, nes buvo neblaivus. Atvykus greitajai pagalbai, kaimynas I. L. išėjo namo. Medicinos darbuotojai konstatavo, kad sumušimų ir sužalojimų motinai nėra, specialisto išvadoje sužalojimas nevertinamas. Ji pati prie jo ir policijai nesiskundė, kad skauda. Gal iš pykčio po to prišnekėjo, kad skaudėjo. Tas skausmas, matyt, buvo daugiau psichologinis. Jeigu būtų fizinis skausmas, tai jis būtų ir kitą dieną jaučiamas, bet greičiausiai buvo psichologinis skausmas, nes netiko jo būsena - buvo išgėręs. Kaip jis pastūmė motiną niekas nematė. Jis dažnai konfliktuoja su mama, nes ji bando jį auklėti, priekaištauja. Konfliktų jis nenori, pats turi sveikatos problemų. Jis gyvena atskirai nuo mamos, bet ji paskambina ir prašo atvažiuoti, maisto nupirkti, nes pati nebepaeina, negali išeiti į lauką. Ji yra 80 metų amžiaus, ligota, lankosi pas psichiatrą, serga psichine liga, vartoja vaistus, todėl dažnai neįvertina realios situacijos. Jo sesuo mažai bendrauja su mama. Jis pats yra neįgalus, turi 50 procentų darbingumą, jam diagnozuotas bipolinis- afektinis sutrikimas (nuotaikų kaita). Nuo 2011 m. gulėjo ligoninėse, geria gydytojų paskirtus vaistus. Ši liga nėra visiškai išgydoma. Įvykio dieną vaistų nebuvo pavartojęs, tik išgėręs alkoholio, todėl mano, kad alkoholis galėjo įtakoti jo veiksmus. Šiuo metu alkoholio nevartoja, laikosi gydymo programos, bendrauja su kunigu, kuris jam labai padeda. Pažymi, kad pagal kaltinamąjį aktą nukentėjusios parodymai skiriasi - vieną kartą ji nurodo, kad buvo mušama rankomis, spardoma kojomis, o kitą kartą to nenurodo, nes to tikrai nebuvo. Gal tuo momentu ji buvo supykusi ir galėjo pasakyti vienaip, o vėliau aiškino kitaip.

Dėl 2016-08-16 nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad rankoje turėjo statybinį peiliuką, tačiau juo nemojavo ir negrasino motinai. Net nebuvo ištraukęs peiliuko geležtės - tai gerai atsimena. Pareikštame kaltinime yra daug nesutapimų. Kaip tiksliai viskas įvyko negali pasakyti, nes tuo metu buvo neblaivus ir buvo pavartojęs vaistų, todėl galėjo prišnekėti visokių dalykų ir išgąsdinti motiną. Iš tikrųjų jokių kėslų kažką bloga padaryti motinai neturėjo, gal tik išgąsdino. Tuo metu jam buvo kilęs nervinis protrūkis. Dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir ji jam atleido. Jokio noro susidoroti su motina nebuvo, tik paprašė jos cigarečių, buvo neblaivus. Tą incidentą matė buto nuomininkas V. D.. Kadangi jis pyko ant nuomininko, iš pradžių beldė į jo duris, norėjo išvaryti, kad negyventų pas motiną. Nuomininkas V. D. atidarė duris ir pasakė: „gerai, išeisiu“. Tada V. išėjo iš kambario ir paėmė iš jo peiliuką. Jokio susistumdymo tarp jų nebuvo. Peiliukas buvo iš įrankių dėžės, o tokie įrankiai dėžėje laikomi sutraukta geležte, kad neįsipjauti rankų imant. Gerai nežino kam peiliuką buvo paėmęs, gal meistravo kambaryje. To momento, kaip peiliukas atsirado jo rankose neprisimena, tik žino, kad ne specialiai atsidarė įrankių dėžę, kad jį paimtų. Galbūt peiliukas gulėjo ant stalo, nes prieš tai remontavo sulūžusį stalą. V. D. atėmus iš jo peiliuką, jis nuėjo į savo kambarį, paskui atvažiavo policija. Nežino kur V. D. padėjo peiliuką. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad peiliuką atėmė motina, bet šio momento jis neprisimena. Jeigu tikrai būtų norėjęs padaryti nusikaltimą, būtų galėjęs pasinaudoti kitais virtuvėje buvusiais peiliais. Vėliau, po peiliuko paėmimo, kai jis pasakė, kad baldus sukapos, motina atsistojo ir pasakė, kad eina nupirkti jam cigarečių, bet ji ne cigarečių išėjo, o išėjusi į laiptinę iškvietė policiją. Matyt tikrai pabijojo, kad nebūtų sugadinti baldai, nors kirvio bute nebuvo. Motina dažnai jam kviečia policiją, kai tik pamato, kad yra neblaivus. Kadangi smurto nebūna, tai policija jį išveža dėl girtumo ir po 1-2 valandų paleidžia. Taip jau buvo daugiau nei 10 kartų. Ir čia buvo tas pats atvejis. Gali būti, kad motina išsigando dėl baldų, nes jis buvo neblaivus. Ji galvoja, kad policija pati geriausia priemonė. Dėl to, kad grasino sukapoti baldus prisipažįsta, o, kad grasino motinai susidorojimu neatsimena. Gailisi dėl savo veiksmų, mamos atsiprašė, daugiau tai nepasikartos. Jo motinai reikia padėti, ji keičia nuomones, yra irzli, bet ją visiškai supranta.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji A. A. V. teismo posėdyje parodė, kad ji yra sunkus ligonis, vartoja vaistus, jai 81 metai ir reikalinga žmogaus pagalba, todėl nori, kad vaikai padėtų. Ji turi dukrą ir sūnų A. V.. Dukra gyvena Vokietijoje, todėl jai padeda sūnus, nuveža į ligoninę. Prašo pagalvoti ir apie jos padėtį. Ji visiškai negali pakęsti alkoholio, ir kai užuodžia jo kvapą, tiesiog pradeda ją purtyti, širdis stoja. Savo sūnui ji viską atleidžia, iš dalies pati buvo kalta, kad provokavo konfliktą. Nereikėjo jo auklėti, kai buvo išgėręs. Kas dėl peilio, tai pati nesuvokia kaip ten buvo. Ji daug ko neprisimena, net nežino kas vakar buvo. Taip pat neprisimena kokius parodymus davė tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 37, 57, 60-61), ji patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kai sūnus ją pastūmė, ji nukrito, bet neužsigavo. Jis pakėlė ją už rankos, kas iškvietė greitąją pagalbą - neatsimena. Skausmas buvo kaip šokas, būna atrodo stiprus, bet praeina po kelių minučių ir nieko nėra. Tuo momentu ji buvo pasikarščiavusi, sunervuota, o kitą dieną atsikėlė ir viskas gerai. Sūnus A. ją gal ir pastūmė truputį ranka, dešinį petį skaudėjo, bet jau nuo senų laikų jį skauda. Griūdama ji į minkštą fotelį atsitrenkė. Konfliktas vyko kambaryje, sunku viską atsiminti. Skausmo ji nejautė ir nežino, kas yra fizinis skausmas. Peilis buvo mažytis, sūnus kažką darė su juo. Jai asmeniškai sūnus nemosikavo su peiliu. Ji tik bijojo, kad nekiltų agresyvumas, bijo peilio ir mirties. Nors netikėjo, kad sūnus gali įdurti su peiliu, bet viską darė alkoholis. Tada jis nesuvokia, ką žmogui gali pasakyti, ar padaryti. Sūnus daugiau kalbėjo negu darė, priekaištavo, kodėl ji viena keturiuose kambariuose gyvena. Bet tai ne jos vienos butas, o jos ir dukros, nes tėvas tokį palikimą paliko. Ji ne prieš, kad sūnus kartu gyventų, tačiau jų charakteriai nesutampa ir jie nesutaria. Policiją ji iškvietė, nes bijojo, kad neįvyktų baisūs konfliktai, nes agresyvus sūnus viską gali padaryti. Kirvio namuose neturi. Kai jai reikia pagalbos, padeda kaimynai, apgina. Konfliktai vyksta nedažnai, gal kartą per du mėnesius. Kaimynas I. L. turi jos buto raktus ir jeigu kas blogai jai atsitiktų, jis pirmas įeitų į kambarį ir iškviestų pagalbą. Kol kas pati išsikviečia greitąją ir policiją.

Dėl 2016 m. gegužės 23 d. nusikalstamos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš A. A. V.).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. V. parodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 4 kambarių bute. Gyvena viena, tačiau kartais pas ją ateina sūnus A. V.. Butas nuosavybės teise priklauso jai. 2016-05-23 apie 18.00 val. pas ją atėjo neblaivus sūnus ir norėjo pasilikti nakvoti, o ji jam pasakė, kad eitų nakvoti pas savo draugę E.. A. pradėjo jai priekaištauti, kodėl negali pas ją nakvoti. Ji atsakė jam, kad turi gerą draugę ir tegul pas ją eina. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje A. V. su abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę ir ji nukrito ant grindų, krentant nestipriai susitrenkė galvą ir nugarą, tačiau sūnus jai nespyrė į galvą ir krūtinę. Ji fizinio skausmo nepajuto. Sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą (GMP), kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykę medikai jokių sužalojimų jai nenustatė. Jai nustatė lėtinį ligos paūmėjimą, nes serga cukriniu diabetu, ir išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur diagnozavo tą patį, ką ir GMP. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų yra buvę, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vėliau, po šio įvykio A. V. prieš ją nesmurtavo, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, pretenzijų sūnui neturi. Sūnus jos atsiprašė ir ji jam atleido. A. užsikodavo nuo alkoholio vartojimo ir susirado darbą, daugiau tarp jų konfliktų nevyksta. Prašo pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t. b.l. 37).

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate patruliu. Įvykio neprisimena, todėl teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio metu, jis patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji A. A. V. skundėsi galvos skausmu, smurto požymių medikai nustatė. Nukentėjusioji parašė pareiškimą ir nuvyko į komisariatą. Smurtas prieš nukentėjusiąją pasireiškė tuo, kad ją stumdė ir ji krito ant žemės. Ji skundėsi nugaros ar galvos skausmais, tiksliai neprisimena. Vizualiai nukentėjusios sužalojimų jis nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2016-05-23 apie 19.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. ir vyriausiuoju patruliu V. R., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. A. V.. Įvykio vietoje pranešėjai buvo suteikta greitoji medicinos pagalba. Medikai paaiškino, kad ant nukentėjusios kaktos apčiuopė iškilusį guzą. Pranešėja patyrė fizinį smurtą ir paaiškino, kad fizinis skausmas jai pasireiškė, kai jos sūnus A. V. smūgiavo jai rankomis ir kojomis, sakydamas jai "užmušiu, negyvensi", ją stumdė ir ji galva atsitrenkė į sieną ir, kad jai svaigsta galva. Pranešėja paaiškino, kad šis įvykis buvo pirmas smurto atvejis, anksčiau smurto šeimoje nebuvo. Smurtu įtariamas A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b.l. 33).

Liudytojas I. L. teisme parodė, kad konfliktai pas kaimynus V. vyksta ne pirmą kartą. Kai susipyksta A. A. V. ateina prašyti, kad jis nuramintų jos sūnų. Jo ir V. durys yra gretimai. A. V. su juo elgdavosi korektiškai, jis nuramindavo ir išeidavo į namus. Tiksliai neprisimena, kas buvo tą dieną. Kaimynė kviesdavo policiją, pareigūnai ne vieną kartą buvo atvažiavę. Pagalbos prašyti visada ateidavo A. A. V., A. neateidavo. Ji dažnai sakydavo, kad sūnus ją muša, bet prie jo akių A. nei karto motinos nemušė. Greitosios pagalbos nekviesdavo, bet policiją tikrai kviesdavo. Kaimynės sumušimų nei karto jis nematė, o ir A. A. V. jų ir nerodė. Ji tik sakydavo, kad mušasi sūnus. Konfliktai vykdavo, kai A. V. grįždavo namo girtas ir tada ji supykdavo.

Iš nukentėjusiosios A. A. V. pareiškimo matyti, kad 2016-05-23 apie 18.00 val. grįžusi namo rado sūnų A. V.. Paprašius jį išeiti iš namų, jis pasakė, kad niekur neis ir pradėjo ją stumdyti, daužyti per galvą, spardė kojomis per nugarą, pilvo sritį, sudaužė telefoną (1 t., b.l. 1).

Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) įvykių suvestinėje nurodyta, kad 2016-05-23 19.34 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp motinos ir sūnaus vyksta konfliktas. GMP vietoje (kviečia dispečerė). Toliau nurodoma, kad 2016-05-23 neblaivus (1,25 promilės) A. V., atvykęs į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankomis mušė savo motiną A. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), spardė ją kojomis ir tokiais veiksmais sukelė fizinį skausmą. Po įvykio A. V. buvo išvežta į Lazdynų ligoninę gydytojų apžiūrai (1 t., b.l. 6-8).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad į BPC buvo skambinta 2016-05-23 19.32 val. GMP darbuotoja prašė atsiųsti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes vyksta šeimyninis konfliktas tarp sūnaus ir motinos. Nukentėjusioji nori parašyti pareiškimą, brigada veža nukentėjusiąją į ligoninę (1 t., b.l. 42-43).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2016-05-23 kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodyta, kad 19.13 val. atvykus GMP brigadai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pacientei A. A. V. buvo nustatytas lėtinės ligos paūmėjimas. Pacientė pasakė, kad buitinio konflikto metu ją sumušė sūnus. Mušė per galvą, spardė į nugarą. Sąmonės praradusi nebuvo, skundžiasi galvos skausmais (1 t., b.l. 45).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiems patruliams D. Š., V. K. ir V. R., 2016-05-23 apie 19.40 val. atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad pareigūnus kvietė A. V., kuri paaiškino, jog sūnus rankomis mušė ją į galvos sritį, kojomis spardė į nugarą ir pilvą, mušdamas grasino žodžiais: "užmušiu, negyvensi". Namuose aplinka buvo tvarkinga, kraujo nebuvo. Nukentėjusioji pasakė pareigūnams, kad atsitrenkė į sieną (1 t., b.l. 28-30).

Iš dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjęs nukentėjusiosios A. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentus pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai 2016-05-23 RVUL nustatyta diagnozė: galvos ir stuburo sumušimas, tačiau objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (1 t., b. l. 48-49).

Iš alkoholio matuoklio kvito matyti, kad A. V. 2016-05-23 20.40 val. buvo nustatytas 1,25 promilių girtumas (1 t., b.l. 72).

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma patvirtina, kad A. V. gydytas ligoninėje 28 kartus, paskutinį kartą nuo 2016-05-10 iki 2016-05-13. Diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, priklausomybės sindromas (2 t., b.l. 32).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. kovo 16 d.- balandžio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-61/2017 išvadoje nurodyta, kad A. V. pagal savo psichikos būklę įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2016-05-23 ir 2016-08-16) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir šiuo metu tai gali daryti, jis gali duoti parodymus, būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje. Taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b.l. 68-74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2016 m. gegužės 23 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (1,25 promilių girtumo), konflikto su motina A. A. V. metu, tyčia rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji griūdama susitrenkė galvą ir nugarą bei patyrė fizinį skausmą. A. V. kaltę patvirtina aukščiau paminėti įrodymai: nukentėjusios A. A. V. pareiškimas ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo D. Š. parodymai, Bendrojo pagalbos centro registruotas pranešimas, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys apie A. A. V. sveikatos būklę ir nusiskundimus po įvykio, alkoholio matuoklio duomenys dėl A. V. nustatyto neblaivumo, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. V. duoti parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo A. V. ir liudytojo D. Š. parodymais, kurie yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamasis panaudojo prieš savo motiną fizinį smurtą. Teismas iš dalies remiasi ir nukentėjusios A. A. V. parodymais, nors jie nėra visiškai nuoseklūs, proceso metu ji parodymus iš dalies pakeitė, tačiau jos įvardintas esmines aplinkybes, kad konflikto metu sūnus A. V. ją rankomis pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų, griūdama nestipriai susitrenkė galvą ir nugarą laiko teisingais, kadangi jie atitinka kitus bylos duomenis. Tačiau teismo posėdyje nukentėjusios duoti paaiškinimai, kad ji griūdama atsitrenkė į minkštą fotelį ir neužsigavo, fizinio skausmo nepajuto, net nežino, kas yra fizinis skausmas vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad iš dalies pakeisdama savo parodymus sūnaus naudai, ji nori padėti jam išvengti atsakomybės ar palengvinti jo padėtį, kad nebūtų nuteistas. Kaip matyti, atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada sužalojimų nukentėjusiajai nenustatė, tačiau ant jos galvos užčiuopė guzą, kas patvirtina, kad ji griūdama buvo atsitrenkusį galva į kietą daiktą (sieną, grindis). Skausmo faktas aiškiai buvo, nes yra logiška, kad galva ar nugara atsitrenkus į kietą paviršių, paprastai visada atsiranda tam tikras fizinis skausmas. Nors nukentėjusioji teigė, kad jai labai trumpai skaudėjo, tas skausmas buvo daugiau kaip šokas, todėl tokioje būsenoje galėjo skausmo nepajausti, teismas tokius jos paaiškinimus vertina, kaip siekimą švelninti padėtį. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, liudytojo D. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusioji po A. V. panaudoto smurto skundėsi galvos ir nugaros skausmais, sakė, kad sūnus ją stumdė, ji atsitrenkė į sieną, griuvo ant grindų, todėl akivaizdu, kad ji jautė fizinį skausmą. Patirto skausmo stiprumas kiekvienam žmogui yra subjektyvus dalykas, jo negalima išmatuoti, o ir įstatymas nenumato, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 str. 2 dalį skausmo stiprumas turi įtakos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti jis reikšmės neturi.

Taip pat teismas kritiškai vertina nukentėjusios pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. V. ją mušė rankomis, spardė kojomis. Tyrimo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Tiek A. A. V. apžiūrėję gydytojai, tiek specialistas pateikęs išvadą tokių sužalojimų nenustatė. Be to, pati nukentėjusioji teisme teigė, kad tą dieną ji buvo pasikarščiavusi ir susinervinusi. Dėl to, būdama tokios būsenos, ji galėjo netiksliai paaiškinti situaciją, iškraipyti faktus. Liudytojas D. Š. parodė, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji skundėsi galvos ir nugaros skausmais, sakė, kad A. V. ją pastūmė ir ji galva atsitrenkė į sieną bei nugriuvo ant žemės. Jis vizualiai sužalojimų nematė. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad A. V. padarė nusikalstamus veiksmus – pastūmė rankomis savo motiną A. A. V., dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros griūdama atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės, ko pasekoje atsirado neteisėtų veiksmų padariniai – fizinis skausmas dėl galvos ir nugaros sutrenkimo. Kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

Dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamos veikos (grąsinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. A. V. sveikatą).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. V. parodė, kad 2016-08-16 apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus A. V., būdamas neblaivus, pradėjo smurtauti: pradėjo stumdyti, ji prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į sieną, po to jis nubėgo į virtuvę ir paėmęs peilį, pradėjo juo mojuoti. Viską matė kambario nuomininkas V.. Laikydamas peilį rankose sūnus sakė: "viską sukaposiu, viską išdaužysiu". Sūnus vartoja vaistus nuo depresijos ir geria alkoholį, sirgo ir gydėsi Parko gatvėje psichiatrinėje ligoninėje. Ji bijo kartu su juo būti, nes yra neprognozuojamas, pastoviai ją muša. Pastaruoju metu sūnus visiškai nestabilus. Geria vaistus, girtuokliauja ir smurtauja. Ji dažnai kviečia policiją dėl sūnaus elgesio, jo bijo (1 t., b.l. 57).

Papildomai apklausta A. A. V. parodė, kad savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji gyvena viena su nuomininku V.. Jos sūnus A. V. nėra deklaruotas bute. Sūnus jos bute pradėjo gyventi nuo 2016-07-15 be jos leidimo. A. turi raktus nuo buto, bet 2016-08-16 ji raktus atėmė. Ji niekaip negali A. iškeldinti iš buto. Sūnus grasino, kad jeigu ji neįsileis jo į butą, jis su ja susidoros. Ji bijo sūnaus, jis kiekvieną dieną geria, vartoja vaistus nuo psichikos sutrikimų. 2016-08-16 apie 16.30 val. virtuvėje, A. peiliu, skirtu pjaustyti statybines medžiagas, taisė stalą. Jis buvo labai girtas, gal buvo dar kažko pavartojęs, nežino. Nuo pat ryto A. buvo agresyvus ir piktas. Jis paėmęs minėtą peiliuką, nuėjo prie nuomininko kambario durų ir pradėjo daužyti duris su rankena. Į duris beldėsi apie 5 minutes. V. atidarius duris, A. mosikavo peiliu prieš V.. Po to A. grįžo į virtuvę, kur buvo ji ir pradėjo mosikuoti peiliu sakydamas, kad susidoros su ja. A. V. ir atėmė iš jo peilį. Tada sūnus nuėjo į savo kambarį. Prieš ateinant V., ji bandė iš A. atimti peilį, jie susistumdė ir ji atėmė peilį, bet po to iš jos peilį atėmė A.. Nepamena, ar susistumdymo metu A. buvo ją sugriebęs už rankų. Kai V. atėmė iš A. peilį, jis apsiramino, atėjo į jos kambarį, pavalgė ir pradėjo prašyti nupirkti cigarečių. Ji pasakė, kad neis pirkti. Tada jis pagrasino, kad sukapos kambario baldus ir su ja susidoros, buvo agresyvus ir piktas. Virtuvėje A. grasino, kad susidoros, bet nesakė, ką padarys. Visą laiką tik kartojo, kad su ja susidoros. Ji patikėjo, kad jis gali su ja susidoroti, nes anksčiau sakydamas, kad su ja susidoros, ją mušė. Ji bijo sūnaus ir mano, kad jis tikrai gali su ja susidoroti, nes yra neadekvatus, daug kartų gydėsi Parko gatvėje. Jam nuo alkoholio yra pakrikusi psichika. Ji iškvietė policiją, nes sūnus jai grasino. A. būtinai reikia uždaryti gydyti (1 t., b.l. 60-61).

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad nuomoja kambarį pas A. A. V.. Anksčiau duotų parodymų gerai neprisimena, todėl prašo pagarsinti. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 63-64), jis patvirtino, kad jie yra teisingi ir galima jais vadovautis. Papildomai paaiškino, kad kai A. priėjo prie jo su montažiniu peiliuku, jis paprašė peiliuką atiduoti ir A. jį atidavė be problemų. Tada jis peiliuką nunešė į virtuvę ir padėjo ant šaldytuvo kuo toliau. Peiliukas buvo trumpas, gerai neatsimena. Tuo peiliuku A. kažką remontavo virtuvėje. A. atrodė normaliai, tik buvo neblaivus ir nelinksmas. Kiek pamena, nukentėjusioji kvietė policiją. Visko negirdėjo, nes buvo po naktinės pamainos, todėl iškart užmigo. A. V. jam asmeniškai negrasino. Kada A. būna girtas, motina jo bijo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomoja vieną kambarį apie du metus. 2016-08-16 apie 16.30 val. buto savininkės A. A. V. sūnus A. V., būdamas girtas, pradėjo baladotis į jo kambario duris apie 5 minutes ir kažką rėkavo. Jis atidarė duris ir paklausė, ko jam reikia. A. pasakė, kad jis turi kitą nuomininką. Nenorėdamas su A. konfliktuoti jis pasakė "gerai" ir uždarė duris. A. rankoje turėjo statybinį peiliuką, juo mosikavo tik apačioje, prieš veidą jam nemosikavo. Tada A. nuėjo į virtuvę. Tuo metu ten buvo A. A. V.. Jis išgirdo virtuvėje triukšmą, pykosi A. su sūnumi. Jis nuėjo į virtuvę pažiūrėti ir pamatė, kad A. rankoje turi peilį, tarp jo ir A. buvo apie 50 cm atstumas. Jis nesuprato, ką A. kalbėjo. Tada liepė A. atiduoti peilį ir A. atidavė. Jis (liudytojas) išėjo iš virtuvės, peilį paliko virtuvėje ir nuėjo į savo kambarį. A. jam pasakė, kad sūnus jai grasino, sakė, kad "susidoros". Kas vyko toliau, jis nematė, tik girdėjo triukšmą. A. dažnai konfliktuoja su motina, būdamas girtas elgiasi agresyviai, pastoviai kabinėjasi prie motinos, buvo ją sumušęs (1 t., b. l. 63-64).

Liudytoja B. M. parodė, kad ji yra VPK patrulių rinktinės pareigūnė. Įvykio neprisimena, todėl teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymaus (1 t., b.l. 55), patvirtino, kad jie yra teisingi. Tarnybiniame pranešime buvo parašyta, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi. Ji pasitiko pareigūnus laiptinėje. Viskas buvo normaliai, įėjus į vidų nei kirvio, nei peilio jie nerado. Neprisimena apie peiliuką. Jiems atvykus A. V. buvo savo kambaryje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. parodė, kad 2016-08-16 apie 19.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sūnus grasina sudaužyti namuose visus baldus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. A. V., kuri jų laukė prie laiptinės, buvo išsigandusi. Ji paaiškino, kad jos neblaivus sūnus A. V. namuose jai grasino peiliu (kurio nukentėjusioji ir jos sūnus neparodė), reikalavo pinigų, taip pat pažadėjo, kad jeigu ji kreipsis į policiją, grįžęs ją užmuš, taip pat grasino kirviu sudaužyti visus baldus (kirvio įvykio vietoje nebuvo). Pranešėja juos perspėjo, kad sūnus agresyvus, todėl ji laukia laiptinėje, sūnus ne kartą yra ją sumušęs, ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Akivaizdžių smurto požymių ant pranešėjos kūno nesimatė. Užėjus į butą, visi baldai buvo tvarkingi. A. V. rado savo kambaryje. Pranešėja paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiniu pobūdžiu, grasinimais užmušti, sūnus jai prieš veidą mojavo peiliu, todėl ji išbėgo iš buto. Dar paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai sūnus prieš ją smurtauja. Smurtu įtariamas A. V. jų akivaizdoje elgėsi agresyviai, reikalavo iš motinos cigarečių, pinigų, atsisakė vykti į komisariatą, tačiau panaudojus įtikinimo priemones ir paaiškinus, kad bus panaudoti koviniai veiksmai bei kitos priemonės, jis nuėjo į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 55).

Iš nukentėjusiosios A. A. V. pareiškimo matyti, kad 2016-08-16 18.00 val. jos sūnus A. V., namuose būdamas neblaivus, grasino jai peiliu, žadėjo užmušti ir viską sudaužyti. Grasina susidorojimu. Kadangi ji bijo su juo būti namuose, kreipėsi į policiją pagalbos. Prašo pasirūpinti, kad sūnus patektų į ligoninę Parko gatvėje rimtam gydymui, nes jo sutrikusi psichika nuo alkoholizmo. Jis ne pirmą kartą ją yra sumušęs. Prašo padėti (1 t., b. l. 9).

Bendrojo pagalbos centro įvykių suvestinėje nurodyta, kad 2016-08-16 18.56 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos V. neblaivus sūnus jai grasina, kad sudaužys baldus (1 t., b.l. 13).

Iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo skambinta 2016-08-16 18.54 val. V. prašo iškviesti policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes jos neblaivus sūnus grasina, sako "paimsiu kirvį ir namuose viską sudaužysiu, sukaposiu". Ji dabar pas kaimynus 116 bute, nes bijo eiti namo (1 t., b.l. 68-69).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajai patrulei B. M. ir vyriausiajam patruliui A. S. 2016-08-16 apie 19.10 val. atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad policiją kvietė A. V., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus A. V. namuose jai grasino peiliu, reikalavo pinigų, taip pat pažadėjo, kad jeigu ji kreipsis į policiją, grįžęs ją užmuš. Taip pat grasino kirviu sukapoti visus baldus. Sūnus jai prieš veidą mojavo peiliu, todėl ji išbėgo į laiptinę. Pareigūnus perspėjo, kad sūnus agresyvus, dėl to ji policijos laukia laiptinėje. Kadangi sūnus ne vieną kartą yra ją sumušęs, ji išėjo baimindamasi dėl savo gyvybės ir sveikatos. Akivaizdžių smurto požymių ant pareiškėjos nesimatė. Užėjus į butą, rado sūnų kambaryje, visi baldai buvo tvarkingi. A. V. pareigūnų akivaizdoje elgėsi agresyviai, iš motinos reikalavo cigarečių, pinigų, nenorėjo vykti į policijos komisariatą, bet vėliau sutiko (1 t., b. l. 51-52).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad A. V. 2016-08-16 19.44 val. nustatytas 1,11 promilių girtumas (1 t., b.l. 83).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, taip pat reikia įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-14-222/2016).

Teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2016-08-16 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,11 promilių girtumo), virtuvėje konflikto su motina A. A. V. metu laikydamas rankoje statybinį peiliuką, grasino jai fiziniu susidorojimu (nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą), taip pat sugadinti jos turtą (baldus) ir nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad šie grasinimai jos atžvilgiu gali būti įvykdyti. A. V. kaltę patvirtina aukščiau paminėti įrodymai: nukentėjusios A. A. V. pareiškimas ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojų V. D. ir B. M. parodymai, Bendrojo pagalbos centro registruotas pranešimas, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, alkoholio matuoklio duomenys dėl A. V. nustatyto neblaivumo, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo A. V. duoti parodymai, kurias jis parodė, kad buvo neblaivus ir pavartojęs vaistų, konflikto su motina metu laikė rankoje statybinį peiliuką, iš kur jį paėmė ir kitų aplinkybių gerai neprisimena. Neatmeta galimybės, kad galėjo prišnekėti visokių dalykų, nors pakenkti motinai tikrai nenorėjo ir neturėjo tikslo padaryti ką nors bloga. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų ir nukentėjusios parodymais, kadangi jie tarpusavyje neprieštarauja ir aiškiai atskleidžia įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji A. A. V. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-08-16 dieną vykusio konflikto metu jos sūnus A. V. iš virtuvės paėmė statybinį peiliuką ir, laikydamas jį rankoje, grasino susidorojimu, ir „viską sukapoti, išdaužyti“. Sūnus buvo girtas, agresyvus ir piktas, o tokios būsenos gali būti neprognozuojamas. Kaip nurodė nukentėjusioji, sūnus gydėsi Parko g. esančioje ligoninėje, nuo alkoholio vartojimo jam yra pakrikusi psichika ir tikrai gali kažką jai padaryti. A. yra anksčiau prieš ją smurtavęs, todėl ji bijo dėl jo elgesio, slepiasi pas kaimynus ir kviečia policiją. Teisme nukentėjusioji iš esmės patvirtino, kad sūnus rankoje turėjo nedidelį peilį ir nors juo nemosikavo, tačiau ji bijojo peilio, bijojo sūnaus, kad nekiltų jo agresyvumas, nes buvo neblaivus ir galėjo ką nors jai padaryti. Iškviesdama policiją nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimus sūnus gali įvykdyti, nedrįso grįžti į savo butą, policijos laukė laiptinėje ir pas kaimynus. Šios aplinkybės įrodo, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi A. V. grasinimų ir pagrįstai tikėjo, kad sūnus juos gali įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji A. A. V. yra 80 metų amžiaus ir pagal savo fizines savybes neturi galimybės tinkamai pasipriešinti ar apsiginti nuo sūnaus agresijos, todėl jos baimė dėl pavojaus savo sveikatai ir gyvybei buvo pagrįsta. Kaltinamojo A. V. dėstoma įvykių versija, kad jis nesiekė nužudyti motinos, rankoje laikomo peiliuko geležtės nebuvo ištraukęs, peiliu nemojavo prieš motiną ir jai negrasino, teismas laiko pasiteisinimu, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad konflikto virtuvėje metu A. V., stovėdamas nedideliu atstumu (apie 50 cm) nuo A. A. V. laikė rankoje statybinį peiliuką ir net jeigu geležtės nebuvo ištraukęs, bet kurią akimirką galėjo ją ištraukti ir peiliu pasinaudoti. Vien tas faktas, kad rankoje jis laikė peilį nukentėjusiajai atrodė grėsmingai ir ji pagrįstai sūnaus bijojo, juo labiau, kad jis buvo neblaivus ir agresyvus, žodžiu grasino, kad susidoros. Nukentėjusios baimę būti nužudytai ar sunkiai sužalotai stiprino ir tai, kad anksčiau ne kartą sūnus buvo ją sumušęs. Tai, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi A. V. veiksmų patvirtino ir liudytojai B. M. bei V. D.. Pastarasis taip pat nurodė, jog A. A. V. bijo girto sūnaus, jis būna agresyvus, yra ją sumušęs, įvykio dieną A. tikrai rankoje laikė statybinį peiliuką, kurį jis iš A. atėmė. Liudytoja B. M. patvirtino, kad atvykusi policija pagal iškvietimą rado nukentėjusiąją išsigandusią, kuri pasakė, kad sūnus jai grasino peiliu, šaukė ant jos, kad užmuš, jeigu ji iškvies policiją. Tokias aplinkybes teismas vertina, kaip buvusį realų pavojų nukentėjusios sveikatai ir gyvybei. Tai, kad kaltinamasis buvo pavartojęs ne tik alkoholį, bet ir gydytojo psichiatro paskirtus vaistus, ir tokioje būklėje pasireiškus agresijai, jo veiksmai galėjo būti neprognozuojami ir nukentėjusioji pagrįstai jo bijojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl 2016-05-23 nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 dalį, yra tai, kad jis prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas mano, kad šios nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusios elgesys, nes žinodama, kad A. V. būdamas neblaivus yra agresyvus, ėmė jam priekaištauti ir išprovokavo konfliktą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Dėl 2016-08-16 nusikalstamos veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad abu nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), į pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, dėl grasinimų susidoroti buvo išgąsdinta), į kaltinamojo asmenybę (teistas du kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau buvo teistas už analogiškas veikas, nedirba, turi neįgalumą, yra iš dalies darbingas (nustatytas 55 procentų darbingumas (1 t., b.l. 136)), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į tai, kad nukentėjusios atsiprašė ir ji jam atleido, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šių bausmių minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigė ir savo elgesiu stengiasi parodyti, jog daro išvadas, rodo norą taisytis, siekia atsisakyti priklausomybės alkoholiui, teismas mano, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas A. V. gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. V. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-23 22.20 val. iki 2016-05-24 11.51 val., ir nuo 2016-08-16 19.44 val. iki 2016-08-18 14.16 val. (1 t., b.l. 73, 79, 88, 108), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viso 3 dienos) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo parą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog smurto atvejų prieš savo motiną A. A. V. yra buvę ir anksčiau, jis smurtauja ne pirmą kartą, todėl tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b.l. 80, 102) - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-18 nutartimi paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A. V. (1 t., b. l. 104-106), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio smurto naudojimo prieš A. A. V.) – laisvės atėmimą 5 mėnesiams,

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. A. V. sveikatą) – laisvės atėmimą 7 mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus vaistus ligos gydymui).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-05-23 22.20 val. iki 2016-05-24 11.51 val. (1 diena), ir nuo 2016-08-16 19.44 val. iki 2016-08-18 14.16 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo parą.

Kardomasias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi CD laikmenas su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas