- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-52-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00228-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Ž. B.
- Ieškovas
- B. B.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-52-123/2012
2012 m. sausio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei Ž. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės Ž. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B. B. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką, pripažįstant atsakovę kalta dėl santuokos iširimo; santuokos metu įgytą turtą padalyti taip: jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 503/1000 dalis gyvenamojo namo, 15 095,63 Lt vertės; 35,06 kv. m. tvartą, 660 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Ž. B. priteisti 497/1000 dalis gyvenamojo namo, 14 904,37 Lt vertės; daržinę, 1 040 Lt vertės. B. B. gyvenamojo namo pirmame aukšte valdymui ir naudojimui paskirti patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-1 7,96 kv. m., 1-2 11,42 kv. m., 1-3 10,47 kv. m., 1-4 21,98 kv. m., mansardoje – dalį patalpos, pažymėtos indeksu 2-7 2,55 kv. m., patalpą, pažymėtą indeksu 2-9, 17,48 kv. m. Ž. B. gyvenamojo namo pirmame aukšte valdymui ir naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas padalijimo projekte indeksais 2-1 7,80 kv. m., 2-2 11,30 kv. m., 2-3 18,30 kv. m., 2-4 5,63 kv. m., 2-5 6,52 kv. m., 1-5 2,22 kv. m., 1-6 2,77 kv. m., mansardoje – dalį patalpos, pažymėtos indeksu 2-7 1,40 kv. m., patalpą, pažymėtą indeksu 2-6 11,14 kv. m., 2-8 3,84 kv. m. Įpareigoti ieškovą savo lėšomis pasidaryti laiptus iš patalpos 1-1 į mansardą, užmūryti durų angą pirmame aukšte iš patalpos 1-5 į patalpą 1-1 bei padaryti pertvarą mansardos patalpoje 2-7.
Atsakovė Ž. B. patikslintu priešieškiniu prašo santuoką su B. B. nutraukti pripažįstant ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, palikti jai mergautinę – P. pavardę, iš bendrų santuokinių lėšų įgytą turtą padalyti taip: jai pripažinti nuosavybės teisę ir paskirti naudotis ir valdyti patalpas padalijimo projekte pažymėtas indeksais: 1-1 7,96 kv. m., 1-2 11,42 kv. m., 1-3 10,47 kv. m., 1-4 21,98 kv. m., 1-5 2,22 kv. m., 1-6 2,77 kv. m., 2-1 7,80 kv. m., 2-2 11,30 kv. m., 2-3 18,30 kv. m., iš viso patalpų – 94,16 kv. m. Sutinka, kad jai būtų priteista daržinė, o B. B. tvartas. Ieškovui prašo pripažinti nuosavybės teisę ir paskirti naudotis ir valdyti visas patalpas, esančias mansardoje bei 67 kv. m. pastogės patalpų, esančių mansardinėje dalyje, taip pat priteisti jai iš ieškovo 50 000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-04-14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp B. B. ir Ž. B. (P.), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovui B. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė 503/1000 dalis gyvenamojo namo, 15 095,63 Lt vertės, ir tvartą, 35,06 kv. m., 660 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). B. B. valdyti ir naudotis paskyrė patalpas, padalijimo projekte pažymėtas indeksais 1-1 7,96 kv. m., 1-2 11,42 kv. m., 1-3 10,47 kv. m., 1-4 21,98 kv. m., mansardoje – dalį patalpos, pažymėtos indeksu 2-7 2,55 kv. m., patalpą, pažymėtą indeksu 2-9 17,48 kv. m. Ž. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė 497/1000 dalis gyvenamojo namo, 14 904,37 Lt, vertės ir daržinę, 67 kv. m., 1 040 Lt vertės. Ž. B. gyvenamojo namo pirmame aukšte valdymui ir naudojimui paskyrė patalpas, pažymėtas padalijimo projekte indeksais 2-1 7,80 kv. m., 2-2 11,30 kv. m., 2-3 18,30 kv. m., 2-4 5,63 kv. m., 2-5 6,52 kv. m., 1-5 2,22 kv. m., 1-6 2,27 kv. m., mansardoje – dalį patalpos, pažymėtos indeksu 2-7 1,40 kv. m., patalpą, pažymėtą indeksu 2-6 11,14 kv. m., 2-8 3,84 kv. m. Įpareigojo ieškovą B. B. savo lėšomis pasidaryti laiptus iš patalpos 1-1 į mansardą, užmūryti durų angą pirmame aukšte iš patalpos 1-5 į patalpą 1-1 bei padaryti pertvarą mansardos patalpoje 2-7. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys kito sutuoktinio kaltę įrodinėja tik savo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kitokių įrodymų nepateikė, todėl laikė, kad sutuoktiniai abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė, nerėmė vienas kito. Todėl santuoką nutraukė pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas gyvenamojo namo padalijimo variantas neatitinka CK 3.117 straipsnyje numatyto lygių dalių principo, todėl tenkino ieškovo pasiūlytą gyvenamojo namo padalijimo variantą. Teismas nustatė, kad Ž. B. nustatyta struma su komplikacijomis bei lydinčia liga – hipertenzija, tačiau pateiktame išraše nėra duomenų apie priežastis, turėjusiais įtakos ligai pasireikšti. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp Ž. B. susirgimo ir B. B. veiksmų, todėl nesant sąlygų civilinei atsakomybei kilti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. B. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, priteisti iš ieškovo atsakovei 50 000 Lt neturtinės žalos. Visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį – 15 850 Lt. Santuokoje įgytą transporto priemonę priteisti ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį – 1 000 Lt. Priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2009-03-16 iki 2012-03-16. Nuo 2008 m. ieškovas paliko šeimą ir gyveno pas kitą moterį, nevykdė savo pareigų, todėl turi būti laikoma, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad dėl ieškovo elgesio tapo neįgali, tačiau teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovės ligos atsiradimo priežasties, medicininių dokumentų. Nurodo, kad teismas netinkamai padalijo santuokoje įgytą turtą, neatsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę. Paaiškino, kad dėl gyvenimo antrajame namo aukšte atsakovei gali pablogėti sveikatos būklė, pirmojo aukšto, atiteksiančio ieškovui, būklė yra pagerinta, ieškovas gali vengti įrengti teismo numatytas pertvaras, atskirą įėjimą. Taip pat gali kilti nesutarimų dėl apmokėjimo už elektros energiją. Mano, kad teismo sprendimu padalintas turtas yra nedalus dėl objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių. Mano, kad dėl sveikatos būklės, nustatyto 40 proc. dydžio darbingumo jai yra reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimą palikti nepakeistą. Priešieškinyje ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodo skirtingas ieškovo kaltę įrodančias aplinkybes. Nesutinka, kad ieškovas būtų pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų padalijimo variantu, kurį parengė kvalifikuotas specialistas. Apeliantės dalinis neįgalumas nėra susijęs su judėjimo negalia, atsakovei tenka 48 kv. m. gyvenamojo ploto, esančio pirmajame aukšte, ir tik 20 kv. m. mansardoje. Nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas atsakovei, nes atsakovės pajamos yra stabilesnės nei ieškovo, ieškovė turi didesnes galimybes įsidarbinti nei ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo iš buvusio sutuoktinio ir neturinės žalos priteisimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.
Priešieškinyje kaip santuokos iširimo priežastį atsakovė nurodo ieškovo neištikimybę, apeliaciniame skunde – aplinkybę, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino dvejus metus. Apeliantei išaiškintina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Viešojo tvarkos skyriaus 2011-05-05 raštas, kuriame nurodoma, kad dėl B. B. netinkamo elgesio 2006–2009 m. yra gauti keturi pareiškimai (b. l. 148) neįrodo, kad ieškovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus prieš atsakovę, nes nėra aišku, kokius procesinius sprendimus priėmė įvykius tyrę pareigūnai. Byloje yra duomenų, iš kurių matyti, kad atsakovė turi sveikatos problemų – jai nustatyta tirotoksikozė su toksine daugiamazge struma, dėl kurios ji keletą kartų gydėsi stacionare, būtinas operacinis gydymas, iki 2012-03-15 atsakovei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 152–156, 158). Tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad būtent dėl ieškovo veiksmų pablogėjo atsakovės sveikata. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys kito sutuoktinio kaltę įrodinėja tik savo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kitokių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė, nerėmė vienas kito.
Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos priteisimo ir dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo pateikusi santuokoje įgyto turto padalijimo planą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.). CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai taip pat įrodo, kad apeliantė neturi aiškios pozicijos dėl nekilnojamojo turto padalijimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Aplinkybę, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių paneigia į bylą ieškovo pateiktas techninis projektas, parengtas atestuoto kvalifikuoto specialisto V. P. (b. l. 17–29), taip pat pačios atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktas projektas (b. l. 60–66) ir prašymas pagal jį padalinti turtą. Nėra pagrindo manyti, kad turtas negali būti padalytas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, nes apeliantė pirmosios instancijos teisme neprieštaravo, kad turtas būtų padalytas. Apeliantės Ž. B. nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės ji gali patirti nepatogumų esant teismo nustatytam padalijimui pagal ieškovo pateiktą planą yra hipotetinės ir nėra patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovės sveikatos problemos nėra susijusios su judėjimo aparato sutrikimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovei paskyrus naudotis dalį patalpų, kurios yra pirmajame, ir dalį antrajame gyvenamojo namo aukšte, blogėtų atsakovės Ž. B. sveikatos būklė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), todėl nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl ieškovo vengimo vykdyti teismo sprendimą pagal jo paties pasiūlytą turto padalijimo planą. Teismo nustatytas pertvaras ir įėjimą privalės įrengti ieškovas, apeliantė nepatirs finansinių ir kitų nepatogumų dėl namo atidalijimo.
Apeliantė nurodo, kad teismas neišsprendė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), 1991 m., padalijimo klausimo. CPK 382 straipsnio 4 punktas nustato, kad paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo jame turi būti nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti. Nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovė priešieškinyje reikalavimo dėl transporto priemonės padalijimo nekėlė. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
Dėl išlaikymo ir priteisimo
Atsakovė prašo iš buvusio sutuoktinio priteisti jai išlaikymą CK 3.72 straipsnio pagrindu. Šio reikalavimo atsakovė nereiškė priešieškinyje ir jo nagrinėjimo būtinybę grindžia CPK 376 straipsnio nuostatomis, t. y. kad teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus.
CK 3.72 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė per mėnesį gauna 371,88 Lt dydžio netekto darbingumo pensijos (b. l. 149–150), jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011-06-02 rašto matyti, kad Ž. B. nuo 2011-03-01 iki 2011-06-01 išmokėta 2 004,98 Lt išmokų – socialinės pašalpos ir šildymo išlaidų kompensacijos (b. l. 169), atsakovė gauna nedarbingumo pašalpą, būdama 40 proc. darbinga turi galimybę įsidarbinti.
Svarbia nagrinėjamu atveju laikytina ta aplinkybė, kad teismas, nustatęs, jog prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas B. B. nuo 2009 m. registruotas darbo biržoje (b. l. 167), jis priklauso socialiai remtinų asmenų grupei, gauna 203,33 Lt dydžio socialinę pašalpą (b. l. 170), yra priešpensinio amžiaus. Esant nurodytoms aplinkybėms net ir konstatavus, kad atsakovei būtinas išlaikymas, nėra pagrindo jį priteisti iš ieškovo dėl sunkios jo paties materialinės padėties.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-04-14 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.