Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-11910-496/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
e2-11910-496/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00687-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11910-496/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00687-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; (S) 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. R. 1098,55 Eur negrąžintos kredito dalies, 92,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23,63 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1098,55 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 60,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 523,78 Eur administravimo mokesčio, 3,48 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei J. R. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 22 d., sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1284,09 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Sutartimi šalys susitarė dėl 23,63 procentų dydžio metinių palūkanų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 29,21 proc. Atsakovei nevykdant Sutarties ieškovė 2019 m. liepos 25 d., siuntė ieškovei raginimą, o 2019 m. rugpjūčio 28 d., pranešimu dėl Sutarties nutraukimo vienašališkai nutraukė Sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 3 d.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, atsakovė jį gavo, visą šį laiką juo naudojasi, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovės reikalavimas dėl negražinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1098,55 Eur negrąžinto kredito ir 92,31 Eur pelno palūkanų, 60,95 Eur tarpininkavimo mokesčio (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės sutartines 23,63 procentų dydžio palūkanas pagal sutartį nuo negrąžinto kredito dalies (1098,55 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais (CK 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-272/2014).

Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K‑3‑509/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 23,63 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 1098,55 Eur skolos skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnis 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistinos 3,48 Eur palūkanos (CK 6.872 ir 6.874 straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 523,78 Eur administravimo mokesčio.

Ieškinyje nurodoma, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 5.4 bei 5.14 punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne didesnis negu 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartį. Vartojimo kredito gavėjui Sutartį vykdant netinkamai, vadovaujamasi Sutarties 5.14. punkte numatytomis nuostatomis. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui (Sutarties 5.14. punktas).

Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 28 d., pranešimu nutraukė vartojimo kredito sutartį. Kreipimosi į teismą dieną suskaičiavo visas išlaidas, įskaitant ir administravimo mokestį, kurį sudaro 523,78 Eur.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo kredito sutarties, todėl vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.

Teismas įvertinęs Sutarties nuostatas sprendžia, kad administravimo mokestis savo esme laikytinas netesybomis, kadangi šiuo konkrečiu atveju jis yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, o tuo tarpu pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kaip matyti iš Sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudą, kaip vieną iš netesybų rūšių ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis). Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai, kas nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (Vilniaus apygardos teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑172-912/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018‑10‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-182-467/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-44-590/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1700-580/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑309‑430/2019).

Nagrinėjamu atveju administravimo mokestis ir jo paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Tai patvirtina ir Priedas prie Sutarčių, kuriuose nurodoma, kad administravimo mokestis yra apskaičiuojamas pagal Vartojimo kredito sutarties 5.4 punktą, taip pat ieškovės teikiama standartinė informacija kredito gavėjams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad standartinė sutarties sąlyga, susijusi su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, nes dėl jos taikymo atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Vartotojas pavėlavęs atlikti bent vieną mokėjimą daugiau nei 30 d. netenka teisės į jam suteiktą „nuolaidą“ visam likusiam sutarties galiojimo laikui, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamai ilgas, ir tokiu atveju jo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą tampa neproporcingai didelė, t. y. pavėlavęs sumokėti bent vieną įmoką jis ne tik turi mokėti sutartyje nustatytas pelno palūkanas, tačiau ir sumokėti administravimo mokestį. Taigi, pripažinus Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sudarymo, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo.

Taip pat teismas laiko nepagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Sutarties sudarymo metu atsakovei buvo pritaikyta „nuolaida“ administravimo mokesčiui ir jis buvo lygus nuliui, nes ieškovė nepritaikiusi taip vadinamos „nuolaidos“, sutartyje numatyto administravimo mokesčio, šiuo konkrečiu atveju, išvis nebūtų galėjusi jo taikyti ir skaičiuoti, nes tokiu atveju bendra vartojimo kredito kaina būtų viršijusi atsakovei suteikto kredito sumą ir prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo normoms.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 286,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 246,01 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 40 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinant iš dalies, 70,56 procentų ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 1779,07 Eur, priteista suma 1255,29 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina 201,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,08 Eur, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 1098,55 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus 55 centus) negrąžintos kredito dalies, 92,31 Eur (devyniasdešimt du eurus 31 centą) mokėjimo (pelno) palūkanų, 23,63 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1098,55 Eur nuo kreipimosi į teismą – 2019 m. rugsėjo 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 60,95 Eur (šešiasdešimt eurų 95 centus) tarpininkavimo mokesčio, 3,48 Eur (tris eurus 48 centus) sutartinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugsėjo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201,81 Eur (du šimtus vieną eurą 81 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,08 Eur (tris eurus ir 08 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė