Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2 kartus:

- 2012-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams su 200 litų konfiskavimu;

- 2014-05-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 42 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 28 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 30 parų. Iš įkalinimo vietos paleistas 2014 m. birželio 13 d., atlikus bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2016 m. birželio 30 d., apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,71 ‰ girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo sutuoktinės J. V. atžvilgiu, t. y. įspyrė du kartus nukentėjusiajai į dubens sritį bei sugriebė ranka už kaklo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą.

Taip A. V. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- Kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena žmonos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. birželio 30 d. grįžo namo išgėręs, žmona Joana buvo namuose, po to išėjo ir grįžo apie 22.00 val. Ji pradėjo bartis, nes jai nepatinka, jei jis išgeria. Kadangi jis buvo išgėręs, tai nenutylėjo ir taip pat pradėjo bartis. Taip kilo konfliktas, kurio metu žmona jį pastūmė. Ar ji jam spyrė, neprisimena. Jis jai vieną kartą spyrė į užpakalį, bet už kaklo jai tikrai negriebė ir nesmaugė. Konflikto metu bandė įsikišti Joanos sūnus, kurį jis tiesiog patraukė nuo jų, kad nesimaišytų, bet jam nesudavė. Joana pasakė, kad kvies policiją, jis jai atsakė, kad gali kviesti ir balkone rūkė, kol policija atvažiavo. Tai buvo pirmas kartas, kai žmona kvietė policiją dėl jų konflikto, anksčiau to nebuvo. Jis pasižada nesilankyti bute adresu Fabijoniškių g. 89-27, nebendrauti su Joana kol vyks ikiteisminis tyrimas. Papildė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Prisimena, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad jis buvo išgėręs, o žmonai tai labai nepatinka. Žodis po žodžio ir susipyko. Pamena, kad tikrai vieną kartą spyrė Joanai į užpakalį, kad žmona paliktų jį ramybėje. Po to, matyt, už kaklo patraukė ją nuo savęs. Gali būti, kad į kambarį buvo įėjęs Joanos sūnus, bet jo nelietė ir tikrai neskriaudė. Su žmona susitaikė ir dabar gyvena draugiškai, jos atsiprašė (b.l. 29, 31).

- Nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu A. V., gim. 1985 m., jų sūnumi D. V., gim. 2015 m., jos sūnumi D. S., gim. 2008 m., jos broliu S. G., gim. 1992 m. Vyras linkęs girtuokliauti, o būdamas girtas, tampa agresyvus, elgiasi neadekvačiai, smurtauja, kelis kartus kvietė policiją, bet vis atleisdavo. 2016 m. birželio 30 d., apie 23 val. ji paprašė girto A. eiti į kitą kambarį, nes norėjo migdyti sergantį sūnų. Jis atsisakė, kilo barnis, vyras pareiškė, kad vaikas dar nenori miegoti. Ji ėmė jį stumti iš kambario. Jis pradėjo ją įžeidinėti, provokuoti. Ji išstūmė vyrą į koridorių, jie apsistumdė, ji jam spyrė koja į užpakalį. Jis jai spyrė atgal į dubens sritį. Po to pagriebė už gerklės ir pradėjo smaugti, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu kambaryje buvo vaikai Danila ir jos sūnus Deimantas, kuris ją užsistojo. Tuomet A. spyrė Deimantui į užpakalį, o kai šis pradėjo verkti, ėmė jį žeminti. Ji trenkė A., kad daugiau neliestų vaiko. Vėl apsistumdė. Ji iškvietė policiją. Jis pasakė, kad taip pat kvies policiją. Atvykę pareigūnai A. sulaikė ir išvežė į komisariatą. Brolio tuo metu namie nebuvo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Į teismo med. ekspertus nesikreips, nes kūno sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas tik skausmas. Namie bendra tvarka nepažeista. A.šį kartą jai negrasino. Papildė, kad tarp jos ir sutuoktinio A. V. vasaros viduryje įvyko konfliktas. Abu buvo namuose – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dar namuose buvo bendras vaikas Danila ir vyresnysis sūnus Deimantas, daugiau namuose nieko nebuvo. Konfliktas kilo dėl to, kad A. grįžo namo išgėręs, o jai tai labai nepatinka. Žodis po žodžio ir jie susipyko. Kadangi buvo vėlyvas vakaras, paprašė A. tyliai eiti miegoti į kitą kambarį, nes norėjo guldyti mažąjį miegoti. A. ne tik nepaklausė jos, bet dar pradėjo šaipytis, keiktis ir triukšmauti. Jai tai nepatiko ir ji pradėjo jį jėga stumti iš kambario. Koridoriuje jie apsistumdė. Tada jis jai du kartus spyrė į užpakalį. Po to ji bandė jį išvyti. Tada A. paėmęs ją ranka už kaklo nustūmė nuo savęs, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Vaikai viso to nematė. Kodėl pirminės apklausos metu pasakė, kad Deimantas nukentėjo, nežino. Matyt norėjo, kad A. ilgiau palaikytų areštinėje, kad jis blaivus pareitų namo. Sūnus Deimantas konflikto metu nenukentėjo. Šiuo metu su A. susitaikė, jis jos atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi (b. 1. 1-2, 8).

- Liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad kurią tiksliai dieną buvo įvykis, neatsimena, pamena, kad vasarą gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje kažkur Fabijoniškių rajone. Atvykus, į juos kreipėsi moteriškė, nurodžiusi, kad vyras prieš ją smurtauja. Įvykio vietoje vyriškis nieko neaiškino, matėsi, kad jis išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Moteriškei ant kaklo matėsi paraudimas. Kaip ji pasakojo, vyras ją griebė už kaklo. Jų akivaizdoje abu elgėsi ramiai ir nekonfliktavo. Pagal pareiškimą vyras buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 11).

- J. V. 2016 m. birželio 30 d. pareiškimu, adresuotu policijai, kuriame nurodyta, kad jos neblaivus vyras šiandien prieš ją ir vyresnį sūnų D. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdė, griebė už kaklo, trukdė ilsėtis jai ir dviem jos nepilnamečiams vaikams (b.l. 6);

- 2016 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 23.20 val. atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad neblaivus pranešėjos vyras A. V. keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdė pareiškėją, griebė jai už kaklo, trukdė ilsėtis jai ir dviem nepilnamečiams vaikams (b.l. 12-13);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2016 m. birželio 30 d., 23.49 val. A. V. buvo nustatytas sunkus 2,71 promilės girtumas (b.l. 21).

Minėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute 2016 m. birželio 30 d., apie 23.00 val., įspyrė nukentėjusiajai du kartus į dubens sritį, buvo pagriebęs ranka jai už kaklo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą. Kaltinamojo A. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo (b.l. 45-46).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – A. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. V.– anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 37-38), dirba (b.l. 39), administracine tvarka nebaustas (b.l. 43). Nors iš pateiktos pažymos apie A. V. administracinį baustumą matyti, kad jam 2016 m. birželio 3 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis paliko automobilį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje zonoje, A. V. paskirtą 14 eurų dydžio baudą sumokėjo laiku 2016 m. birželio 20 d., todėl vadovaujantis esama teismų praktika, nagrinėjamu atveju laikytina, kad A. V. surašytas administracinis nurodymas galioja ir baustumo jam neužtraukia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2AT-41-677/2016). Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 18 mėnesių bausmės laikotarpis už nusikalstamą veiką, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 30 d., 23.20 val. iki 2016 m. liepos 1 d., 11.44 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 24, 26).

Kaltinamajam A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. V., esant jo sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. V. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. V., esant jo sutikimui, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. V. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2016 m. birželio 30 d., 23.20 val. iki 2016 m. liepos 1 d., 11.44 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.