- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 1-244-246/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01313-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- A. B., P. P., D. B.
- Civilinis ieškovas
- VĮ Utenos miškų urėdija
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
- 2.3.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Gitanai Žitinevičičnei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, kaltinamiesiems A. B., P. P., jų gynėjams advokatams E. S., Ramutei Budrytei (kaltinamojo D. B. atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, jo gynėjas advokatas Ruslan Mazurov), civilinio ieškovo VĮ Utenos miškų urėdija atstovui advokatui K. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-12-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 223 str. 1 d., teismo baudžiamuoju įsakymu 2600 litų bauda, baudą sumokėjęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., aprašyto prokuroro 2016-11-09 pakeistame kaltinamajame akte, padarymu; P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, teistas Kauno apylinkės teismo 2016-10-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., taikant Baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d., bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str.2 d., aprašyto prokuroro 2016-11-09 pakeistame kaltinamajame akte, padarymu,nustatė: A. B. ir P. P. suklastojo dokumentus. Kaltinamieji laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, suklastojo: 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priemimo) UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą; 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo, tai yra A. B. ir P. P., kiekvienas iš jų, padarė tęstinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Kaltinamasis P. P. buvo kaltinamas tuo, „kad laikotarpyje nuo 2013-02-19 iki 2013-02-27, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. B. ir D. B., vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą pagal 2013-02-18 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-102-356/2013 (toliau - 2013-02-18 teismo sprendimas), bei pagal 2012-11-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1533-356/2012 (toliau -2012-11-30 teismo nutartis), areštuoto ir 2012-12-12 antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. S11504 (toliau - 2012-12-12 turto arešto aktas) aprašyto turto neteisėtą perleidimą, o būtent: A. B. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 133696979, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kartu su D. B., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą - apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, tai yra, būdamas organizuotos grupės narių vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad šiuo teismo sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteista VĮ „Utenos miškų urėdija“ naudai 53733 Lt ir 78 ct, atitinkamai 15562 Eur 38 ct žala, atvyko kartu su D. B. bei A. B. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą, esantį Kaune, Gedimino g. 39A, kur D. B. ir A. B. nurodymu turėjo pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pasikeitimu ir būdamas VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, bei toliau vykdydamas nurodymą, pasirašė dokumentus, ko pasėkoje 2013-02-19 VĮ „Registras centras“ duomenų bazėje buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu. Po to, P. P., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju, A. B. paruošus fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo -priėmimo aktą ir fiktyvią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, jis žinodamas apie 2013-02-18 teismo sprendimą ir 2012-11-30 teismo nutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra areštuotas, bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, A. B. pateikus paruoštus pasirašyti - fiktyvią 2013-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir fiktyvų 2013-02-20 perdavimo - priėmimo aktą. vykdydamas nurodymą, juos pasirašė, ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama taip pat direktoriaus P. P., tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir fiktyviai perėmė 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotus bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytus automobilius: „Iveco 330-30“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 49000 litų, atitinkamai 14191 Eur 38 ct vertės, „MB 412“, v.n. (duomenys neskelbtini) -14500 litų, atitinkamai 4199 Eur 49 ct vertės, „Scania P 114 CB“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 50000 litų, atitinkamai 14481 Eur vertės, „Ford Transit“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 8800 litų, atitinkamai 2548 Eur 66 ct vertės, „VW Transporter“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 1300 litų, atitinkamai 376 Eur 51 ct vertės, „Tatra 148“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 4900 litų, atitinkamai 1419 Eur 14 ct vertės ir „Scania R 124 GA“, v.n. (duomenys neskelbtini) -47000 litų, atitinkamai 13612 Eur 14 ct vertės, nes realiai nei vienas iš jų nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. P., tokiu būdu apgaule įvykdė organizuotos grupės narių sumanymą ir išvengė turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Utenos miškų urėdija“ naudai priteista 53733 Lt ir 78 ct, atitinkamai 15562 Eur 38 ct litų žala bei neteisėtai perleido 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotą ir 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytą, turtą”, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas tuo, „kad laikotarpyje nuo 2013-02-19 iki 2013-02-27, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės organizatoriumi ir vykdytoju, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitais organizuotos grupės nariais P. P. ir D. B., vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą pagal 2013-02-18 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-102-356/2013 (toliau - 2013-02-18 teismo sprendimas), bei pagal 2012-11-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1533-356/2012 (toliau - 2012-11-30 teismo nutartis), areštuoto ir 2012-12-12 antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. SI 1504 (toliau - 2012-12-12 turto arešto aktas) aprašyto turto neteisėtą perleidimą, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, kartu su D. B. ir P. P., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą - apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, tai yra būdamas organizuotos grupės narių veiksmų koordinatoriumi ir vadovu bei vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų, žinodamas, kad šiuo teismo sprendimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteista VĮ „Utenos miškų urėdija“ naudai 53733 Lt ir 78 ct žala, atitinkamai 15562 Eur 38 ct žala, organizavo atvykimą ir kartu su D. B. bei P. P. atvyko į VĮ „Registrų centras“, Kauno filialą, esantį Kaune, Gedimino g. 39A, kur davė nurodymą P. P. pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pasikeitimu, o P. P., būdamas VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale ir vykdydamas nurodymą, pasirašė dokumentus, ko pasėkoje 2013-02-19 VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu P. P.. Po to, A. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, organizavo ir vykdė fiktyvaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo - priėmimo akto ir fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo -pardavimo sutarties paruošimą ir jų pasirašymą, o būtent: žinodamas apie 2013-02-18 teismo sprendimą ir 2012-11-30 teismo nutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra areštuotas, bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, pateikė P. P. paruoštus pasirašyti -fiktyvią 2013-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir fiktyvų 2013-02-20 perdavimo - priėmimo aktą, o P. P., vykdydamas nurodymą, juos pasirašė, ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama taip pat direktoriaus P. P., tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir fiktyviai perėmė 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotus bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytus automobilius: „Iveco 330-30“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 49000 litų, atitinkamai 14191 Eur 38 ct vertės, „MB 412“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 14500 litų, atitinkamai 4199 Eur 49 ct vertės, „Scania P 114 CB“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 50000 litų, atitinkamai 14481 Eur vertės, „Ford Transit“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 8800 litų, atitinkamai 2548 Eur 66 ct vertės, „VW Transporter“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 1300 litų, atitinkamai 376 Eur 51 ct vertės, „Tatra 148“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 4900, atitinkamai 1419 Eur 14 ct vertės ir „Scania R 124 GA“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 47000 litų, atitinkamai 13612 Eur 14 ct vertės, nes realiai nei vienas iš jų nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. P., tokiu būdu apgaule organizavo ir įvykdė organizuotos grupės sumanymą ir išvengė turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Utenos miškų urėdija“ naudai priteista 53733 Lt ir 78 ct, atitinkamai 15562 Eur 38 ct žala bei neteisėtai perleido tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotą ir 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytą, turtą”, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamieji kaltais neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Teismas kaltinamųjų parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir juos laiko parodymais, kuriuos kaltinamieji duoda, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindžia toliau aprašomais liudytojų parodymais, kitais toliau aptariamais rašytiniais įrodymais, o iš dalies ir pačių kaltinamųjų A. B., P. P. ir kaltinamojo D. B., teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklausto, prieš jo atžvilgiu bylą išskiriant į atskirą bylą, parodymais. Kartu teismas akcentuoja: toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji A. B. ir P. P. padarė ne sukčiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą), o suklastojo dokumentus, padarydami nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Teismas iki įrodymų tyrimo pabaigos teisiamajame posėdyje informavo proceso dalyvius, kad kaltinamųjų veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Kaltinamasis A. B. parodė: „kaltinamojo D. B. anksčiau nepažinojau, P. P. taip pat nepažinojau. Kaltu neprisipažįstu, kuo kaltinamas supratu. A. B. nepažinojau, nei P. nepažinojau, tik tada, kai jie atvažiavo pirkti įmonę, buvo latviai, lietuviai. Kai avansą davė už akcijas, tuomet jie atsirado. Tarėmės su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl akcijų pirkimo. Įstatinis kapitalas buvo 10.000 litų. kai buvo įkurta įmonė, vėliau iki 32.000 litų padidintas kapitalas buvo. Įmonės pirkėjų buvo daug, ta buvo 2011 metų, ar 2012 metų pabaigoje buvo. Galimai 2013 metais galėjo būti. 2012 metais gruodžio mėnesį gavau avansą, man per kelis kartus latviai atvežė smulkiais apie 10.000 litų, doleriais, litais, apie 30.000 litų esu gavęs iš viso. B. ir P. man pristatė. P. mačiau su lietuviais pirmą kartą autobusiuke, man atvežė latviškos įmonės dokumentus. Pavadinimo neatsimenu, ,,prasimušėme“ visus rekvizitus per credit info Lietuvoje, viskas buvo tvarkinga. Atvažiavo su autobusiuku, buvo latviai, lietuviai, su latvišku automobiliu. Tai buvo sausio mėnuo manau. P. pirmą kartą atvažiavo su D., S., kai Kaune į Registrų centrą važiavome. Paklausiau advokato kaip forminti įmones, sakė galima siųsti laišku, kad į registrų centrą nereikia notaro patvirtinimo, man buvo nerimtai, pasakiau, kad važiuojam į Registrų centrą. Man buvo nepatikima laiškus siuntinėti, tuomet jie buvo pirmą kartą Registrų centre, forminome pirkimo-pardavimo sutartį, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirašinėjo visur P., kam reikėjo B. aš nežinau, daug žmonių per tą vasarą mačiau apie 30. Nei P., nei B. pinigų nemokėjo. Mokėjo latviai, paskui S. arba T. atvežė pinigus. Sutartį sudariau ne su tais pirkėjais, kadangi aš parduodu daiktą, nežinau kas pirkėjas, ant dokumento pasirašo tik vienas. Pardaviau bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas P.. Bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas pardaviau aš. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra dar viena įmonė. Bendrovę (duomenys neskelbtini) ir pardaviau (duomenys neskelbtini)bendrovei. Bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas pardaviau bendrovei, tos bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo direktorius P.. Man tai buvo žinoma, credit info bazėse tai buvo. P. kaip (duomenys neskelbtini)direktorius, jis antspaudus turėjo su savimi, turėjo dokumentus. 2013 metų vasaris buvo, buvo žiema pamenu, dienų nepasakysiu. Iki forminimo buvo keli vilniečiai pirkėjai. Pas mus buvo VMI patikrinimas, dar gavau baudą, nes jiems pasirašiau raštą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neišrašęs jokių vekselių, neturi skolų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realus turtas buvo nemažas, apie buhalteriškai, apie 200.000 ar 250.000 litų, jie buvo buhalteriškai įrankiai, detalės, transporto priemonės, automobiliai. Buhalterė buvo R. B.. Transporto priemonių buvo tos, kurios išvardintos kaltinamajam akte. Ar automobiliai buvo areštuoti, to nežinau. Netikrinu, automobiliai visi dirbo, kai kurie buvo remontuojami, VW Transporter dalimis nurašytas. Su S. U. antstoliu man neteko bendrauti. Man nežinoma, kad pagal teismo nutartį bendrovės (duomenys neskelbtini) turtas buvo areštuotas. Tai, kad arešto aktu buvo aprašytas turtas, padaryta aprašas to nežinau. Buvo sudarytos panaudos sutartys, kiek pamenu – naudojosi mano kolega A. M.. Jis automobilių detalėmis prekiavo, remontavo, pas jį jo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ berods kažkas panašaus buvo ar bendrovė (duomenys neskelbtini). Dar iš lietuviškų įmonių buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuomojo mašiną vieną. Daugiau nepamenu, reikia žiūrėti kontraktuose kas nuomojo. Dar rusiška įmonė buvo, baltarusiška įmonė nuomojo, buvo rusiškos, baltarusiškos įmonės. Nežinojau tikrai, kad teismo nutartimi, kuri priimta 2012-11-30 automobiliai buvo areštuoti, to tikrai nežinojau, į paskutinius teismus nevaikščiojau, neturiu dabar savo paso, parodyčiau, kad visada buvau komandiruotėse. Negavau jokių teismo nutarčių, atėjo viskas į (duomenys neskelbtini)gatvę, pas mano tėvus, tai ką gavau, tai gavau, dėl arešto aš nieko nebuvau gavęs, aš buvau arba Vokietijoje, arba Sibire, arba Baltarusijoje, negalėjau fiziškai būti Lietuvoje. Atneščiau savo dokumentą, mano pasas per metus laiko pasibaigdavo, vienos vizos, Kazachija, Rusija, sienų kirtimai, nebūdavau Lietuvoje aš. Teismai su Utenos miškų urėdija vyko ilgai. Dėl to, kad matininkas atžymėjo mišką atkirto ne tame miške. Išpurškė išmatavo, mūsų darbininkai iškirto. Iškirto, kai išgirdo, paaiškėjo, kad valstybinis rezervinis fondas, kad negali nei girininkija disponuoti, kiek yra tarnybų, tada viskas prasidėjo. Gamtos apsauga, prokuratūros, STT. Akcijų pardavimo projektą man paruošė advokatas S.. Viską man paruošė advokatas. Jis teisme Utenoje dalyvavo šioje byloje. Automobiliai pagal panaudos sutartį buvo pas kitus asmenis. P. buvo gal penkis kartus, jis tik pasirašinėjo ant dokumentų. Jie viską iš manęs susirinko, dirbo su mašinomis, tie žmonės. P. P. su kuo jis dirbo, tie žmonės ir dirbo su tais automobiliais. Į Registrų centrą nuvežti P. nekilo mintis, jo nevežiau. Jie patys visi atvažiavo, D., S., P.. S. buvo ilgas šviesus. Aš buvau Registrų centre. Buvau kartu, šalia P., aš nenurodžiau jam kur pasirašyti. Į Registrų centrą savo automobiliu, autobusiuku nuvažiavau į Registrų centrą. P. aš nesivežiau tikrai kartu į Registrų centrą. Tai, kad P. P. fiktyvus – kaip gali būti fiktyvus, kai atėjo su žmonėmis, kurie man sumokėjo pinigus, man pasirašo su antspaudu, jis turėjo antspaudą su savimi, nežiūrėjau iš kur, iš kurios kišenės ištraukė jis jį. Prašė parašyti raštą, aš surašiau, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių vekselių, jokių skolų papildomų neturi. Dokumento, kad gavau pinigus neturiu jokio. Tyrimo metu sakiau, kad automobiliai nebuvo suvaryti į vieną vietą. P. P. buvo paaiškinta kur randasi automobiliai, nes pagal kontraktus jie arba dirbo, arba buvo išnuomoti. Galėjo būti išnuomota, galėjo būti panauda. P. P. gavo automobilius iš manęs. Raštiškus įrodymus, kad P. P. gavo automobilius yra priėmimo perdavimo aktas. Aktas buvo surašytas, o jie susirinko visą buhalteriją įmonės. Advokatas žinojo apie visus teismo procesus, jis dalyvavo, atstovavo. Po teismo posėdžių mes susirinkdavome, kai būdavau Lietuvoje, man sakydavo apie posėdžius. Apie areštus man niekas nieko nesakė, jokių areštų. Advokatas įmonę atstovavo. Nežinau ar vykdavo jis į posėdžius, buvau išvykęs. 2013-02-19 P. P. tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2013-02-19 aš buvau realus esamas direktorius. Aš gavau baudą, vyko teismo procesas, gavau baudą 6000 litų, ją sumokėjau, prašiau urėdijos, kai juos pradėjo atstovauti advokatai. Dėjau pastangas, sumokėjau, jie medieną visą pasiėmė, žmonėm, sumokėjau. Po teismo sprendimo nemokėjau, vyko procesai. Automobilis vienas buvo sugedęs, senas transporteris, jis buvo nurašytas, VW Transporter, kur užpakalyje variklis. Dar vienas automobilis, kuris Rusijoje sugedo buvo. Daug mašinų Rusijoje genda. (duomenys neskelbtini) bendrovė buvo latviškas dokumentas, direktoriaus nebuvo, buvo išrašas iš latviškos duomenų bazės, notarinis latviškas dokumentas. Pirmi pirkėjai, kurie važiavo, kurie mokėjo, jie atsivežė latvišką siją (duomenys neskelbtini) visi latviški dokumentai buvo, kai jau reikėjo forminti, buvo lietuviškas. Kada bendrovė įsteigta pažiūrėjome credit info, visa duomenų bazę patikrinome. Negavau nei vieno rašto iš antstolio S. U. jokio rašto tėvų adresu siunčiama buvo, mano mama visada namuose, visus laiškus paima, perduoda, paštininkė gal 30 metų vaikšto, viską pasiima. Nieko iš antstolio negavau. Utenos miškų urėdijos ieškinio nepripažįstu. Aplinkai padarytos žalos nepripažįstu, ieškinio nepripažįstu, mes atlikome per kažkieno klaidą darbą. Pagal sutartį kirtome mišką, bendrovės „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai iškirto ne tą mišką, darbuotojai negalėjo kitaip - viskas išpurkšta atžymėta, Urėdija nusiplovė rankas prokuratūros rankas nusiplovė, mūsų kaltės neįžvelgė. Būnant VĮ Registrų centras P. P. skaitė dokumentą, jie skaitė dokumentą prieš tai. Nežinau, kas skaitė. Registrų centre P. P. buvo. Jau prieš pirkimą jie turėjo padarytą sutartį. P., S., T.. Nežinau, kas ji tokie, negaliu pavardėmis pasakyti. Dėl proceso Utenoje, buvo posėdis į kurį nenuvykau. Nebuvo, kad vienas advokatas būtų nuvykęs. Nei karto nebuvo svarstomas klausimas dėl arešto uždėjimo, viskas dėl žalų buvo sprendžiama. D. B. buvo, visi važinėjo, organizuodavo, dokumentus per kelis kartus pasiėmė ,,papkes“, P. pasiėmė ,,papkes“, pasirašė, didelė buhalterija, penki dideli maišai, VMI patikrinimas, Sodros patikrinimas. Neprašiau, kad A. M. nuvežtų automobilį į Lydą. Automobilis buvo išnuomotas Algio firmai, kuris dirbo su mumis lygiagrečiai. Jie kraudavo detales, su kazachais ir baltarusiais dirbo. Mūsų įmonės atstovas I., kuris gyvena Lydoje. Aš padariau vizą M., kadangi pagal įstatymus tik įmonės darbuotojas gali sieną kirsti. M. vyko į Lydą mano prašymu. Noriu paaiškinti kokiu tikslu vyko M. į Lydą,- jis vyko ne palikti automobilį. Baltarusiai išduoda vienkartinę ar ,,dvikartinę“ vizą lietuviams. Jam išdavė ,,dvikartinę“ vizą, jis važiavo su I., neįleido į Baltarusiją. Jam baigėsi viza dėl to paliko automobilį, automobilis ne vieną dieną kraunamas, automobilio aš nepardaviau. Negalėjo būti kalbos, kad Misevičių perdarbinsiu į ,, (duomenys neskelbtini)“ ,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Jis turėjo kaip ūkininkas pas mane dirbti. Kai B. pamatė, kad gavau pinigų už akcijas, sako turi pinigų, kuriame kitą įmonę. Jie įkūrė ,, (duomenys neskelbtini)“ – D., jis ir buvo direktoriumi. Aš buvau akcininkas. Nežinau, ar šiuo metu įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ egzistuoja. Šiuo metu nesu ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Į akcijas įdėjau 32.000 litų, viską ką turėjau. Nieko atgal neatgavau. Susidūriau su tokiais žmonėmis, kad viską praradau. Atvažiuodavo skustagalviai. Akcijas pardaviau už vieną litą. Ką man reikėjo daryti. Ko man likti akcininku, ko vaikščioti po visas įstaigas. Aš atidaviau akcijas, pasakiau, kad nenoriu turėti reikalų, tokie žmonės. Akcijas turėjau penkis mėnesius gal. Po bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimo akcijas atidaviau. Grįžau iš Rusijos rudenį, vasarą pardaviau. Dokumentais rūpinosi jie visi, aš nesirūpinau, D., V. Š., dar kažkas su futbolo federacijomis buvo. Nesuprasi kokie žmonės. Kur liko tas automobilis, kuris buvo nuvarytas į Baltarusiją, reikia A. M. klausti. Turiu kontraktą. A. M. gyvena Savanorių prospekte, Kaune. Nežinau, kada gimęs, apie 1971 metais. Adresą galima rasti Registrų centre, yra įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, buvo direktoriumi. Buhalterės R. B. adreso nežinau, gyvena kur visuomet. Ji dirba KMUK vyr. buhaltere, pas mane UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo puse etato. Pas ją važinėjo, tvarkė dokumentus. Pamatė ji, kad skustagalviai laksto, išsiprašė, atleido ją. Aš jau vasarį pardaviau, o man pradėjo gegužės mėnesį skambinėti, gąsdinti dėl bendrovės (duomenys neskelbtini), kad fūras, plyteles pavogiau. Iš Panevėžio transporto įmonė pradėjo skambinėti, kad kažkas vyksta. Paskui atsiprašė, kad ne aš savininkas. (duomenys neskelbtini) su manimi nieko bendro neturi. Kai perdaviau akcijas aš sumokėjau visus PVM mokesčius. FNTT kai tyrimas vyko, sakė mokesčius PVM sumokėti, garantinį raštą pats asmeniškai pasirašiau, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) apart Utenos bylos neturi nuobaudų kaip juridinis asmuo. Už viską garantavau. Perka įmonę, išsimokės man už tą skolą. Paskui prasidėjo, kad pamačiau jog geriau nieko nedaryti. Aš pavargau, tiek laiko važinėjau po visas tarnybas. Pardaviau bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“, nes buvo visiškas chaosas, aš priėjau jau ribą. Senai galvojau, teismo sprendimas buvo. Be visų tų dar krūva tarnybų buvo, gamtos apsaugos ir panašiai. 2010 metais prasidėjo nebeatsiskaitimai, senai galvojau bendrovę parduoti. Aš apie (Utenos rajono apylinkės) teismo sprendimą žinojau”. Aprašęs kaltinamojo A. B. parodymus teismas daro išvadą, kad iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pasirašė automobilių perdavimo P. P. aktą. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašė A. B. (2 t., b.l. 17-22). Iš toliau aprašomų liudytojo A. M. parodymų matyti, kad A. B. prašymu jis nuvairavo automobilį Ford Transit į Baltarusiją, į Lydą ir ten jį paliko; kad autobusiuką VW A. B. pardavė. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nors kaltinamasis A. B. liudytojo parodymų nepripažįsta ir neigia atlikęs veiksmus, apie kurių atlikimą parodė A. M.. Iš toliau aprašomų liudytojo R. B. parodymų matyti, kad 2012 metais jis vairavo automobilį Volvo į Maskvą. Kartu važiavo ir A. B.. Rusijoje automobilis sugedo, todėl į Lietuvą jis grįžo traukiniu, automobilį kartu su A. B. palikęs Rusijoje. Iš kaltinamojo A. B. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijas jis pardavė už vieną litą, nors akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma suma -32000 litų. Kaltinamasis P. P. parodė: „kuo kaltinamas suprantu. Nieko blogo aš nedariau, mane suvedžiojo. B., B. pažįstu. B. susirado mane Laisvės alėjoje, Kaune. Pirmoje eilėje man UAB „(duomenys neskelbtini)” užrašė (tapo direktoriumi, „užrašė” B.), po kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini)” užrašė B.. B. su žaliu džipu buvo atvažiavęs prie Registrų centro. Mes su B. kartu sulaukėme B., atvažiavo su žaliu džipu, kartu užėjome. Ten buvo viskas greitai, prie langelio, maniau valdiška įmonė, sakė nereikės nieko dirbti. Žadėjo atlygį, kad išnuomos kambarį, kad 530 gausiu kas mėnesį, pamaniau, kad galima pragyventi, galvojau akcininkai tvarkingai dirba. Pirma tapau UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, paskui bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Viskas kada buvo tiksliai nepamenu. Anstpaudą UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjau, man jį padarė B., padarė Miško gatvėje, Vytauto prospekte netoli. Apvalus buvo spaudas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)” antspaudo neturėjau niekada, nemačiau nei popierių. Automobilių negavau, net nematęs jų. Buhalterinių dokumentų nemačiau. Labiau viską kas organizavo nežinau, bendrovę (duomenys neskelbtini), dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)” jis reguliavo, jie draugai su B. ar pažįstami, nežinau. Aš neturiu pastovios gyvenamosios vietos, gyvenu gatvėje, prisižiūriu. Negavau jokių automobilių, negavau dokumentų, pasirašiau kur sakė pasirašyti. Holdingo spaudą FNTT grąžinau. Pats savo iniciatyva nieko nedariau, iš vis nieko blogo nedariau. Tai, kad man daroma bloga nepagalvojau, nemaniau, valdiškos įmonės maniau, viskas tvarkingai. Man sakė nieko nereikės daryti, akcininkai patys tvarko, tik pasakė, kad kažkuris išvažiavo į užsienį, reikia kito direktoriaus. B. tai sakė. Kai pasirašiau matydavau B., susitikdavome Laisvės alėjoje, pasiskambindavome, pasakydavo, kad kažkas nesigavo, ,,tempė gumą“. Tai, kad kažkas negerai sužinojau, kai ėjau į FNTT, B. pasakė, kad jį patį apgavo, nuėjo į FNTT, tyrėjas Ž. pamenu buvo FNTT. Išaiškinau, kad kažkas ne taip, B. pasakė, kad jį patį apgavo, kas apgavo, nesakė, pasakė, kad neturi iš ko mokėti. Viskas daėjo iki teismų. Nesu aš kaltas, nedariau nieko blogo, nelinkėjau niekam nieko blogo, mane apgavo. Nieko iš manęs nepaims, aš nieko neturiu, nepripažįstu ieškinio. Aš neskolingas niekam, neturėjau jokio miško. Nebuvęs net tam miške, Utenoje nesu buvęs niekada. Registrų centre buvau dėl bendrovės (duomenys neskelbtini), vėliau dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) antras kartas buvo, dar mėginau ,,nusiimti“, per Sodrą bendrovę (duomenys neskelbtini),,nusiėmiau“, (duomenys neskelbtini) niekaip, nes Vilniuje priklauso, negaliu nei biržoje registruotis. Pašalpą ar darbą gauti negaliu į biržą atsistojau, mėginau nors socialinius gauti, bet negaliu, direktorius esu. Vaikštau gatvėse, taip ir gyvenu. Po šiukšlių dėžes nesirausiu, nuvažiuoju į Partizanų g. 5, Kaune, pavalgau sriubos, duonos, išgyvenu. Žiema ne pirma man tokia, aš vaikų namuose užaugęs, tarybiniais laikais, kai dirbu gaudavau bendrabutį, o dabar negaunu nieko. Anksčiau privačiai dirbau. Apie pusantrų metų Rumšiškėse pragyvenau. Pravieniškių cecho viršininkai laikė kooperatyvą. B. mane apgavo, ant B. negaliu nieko pasakyti. Man bendrovę (duomenys neskelbtini)užrašė, vėliau bendrovę (duomenys neskelbtini). Registrų centre buvo daug įvairių žmonių, mes su jais nebendravome, buvome trise: B., B., aš. Man davė dokumentus pasirašyti, portfelyje turėjo pamenu, jie kartu kalbėjo. Su B. nuėjome prie langelio, performino, išvažiavo abu. Mane pavežė iki geležinkelio turgaus, kitoje pusėje gatvės. B. vairavo automobilį, jis automobilio šeimininkas, B. kartu važiavo. Pas B. buvo portfelis. Su B. buvau viena kartą susitikęs, kai kartu buvome Registrų centre. Su B. daug kartų buvome susitikę. Man neperdavė jokių daiktų. Kai bendrovę (duomenys neskelbtini)registravo, B. nuvedė drabužių nupirko, kad tvarkingiau atrodyčiau, tam kartui. Kad įmonės skolingos - nebuvo tokių kalbų. Aš nespėjau skaityti dokumentų, kuriuos pasirašiau, sakė greitai rašytis, neva buhalterę atleidžiame, na pamaniau atleidžia tai atleidžia, neskaičiau aš dokumentų taip blogai matau, viena akis paralyžuota. Po Registrų centro aš su B. dar bendravau, kol iki FNTT reikalas ,,daėjo“, kai pasakė, kad einame į FNTT, nuvedė. Tada gyvenau Petrašiūnuose, nakvynės namuose, buvau palikęs spaudą pamenu. Nieko nejudinau, viską grąžinau, FNTT. Ar baigtas kitas tyrimas, nežinau, neturiu adreso, nieko negavau paštu, nei kaltinamojo akto, nei nutarimo. Po teismo posėdžiu aš nebendrauju su kaltinamaisiais, man nereikia nieko, noriu ramybės. Mes atėjome su B. iki Registrų centro, po to, po Registrų centro pavežė mus iki turgaus B.. Su B. nieko neaptarinėjau, pirmą kartą jį mačiau, ką aš galiu aptarinėti, pagrinde su B. bendravau. Su B. nieko nekalbėjau, jokių aplinkybių mes pirmą kartą matėmės, ką aš bendrausiu. B. mačiau vieną kartą, B. daug kartų mačiau, prie soboro, prie centrinio pašto pasimatydavome. Dėl bendrovių pirkimo su B. mačiausi. Kai ant manęs užrašė bendroves aš su juo matydavausi, paskambindavo, susitikti, man buvo žadėta, kad gausiu pinigų kad išnuomos gyvenamąjį plotą. Maniau normalu. Mano išsilavinimas vidurinis. Telefoną aš turėjau, šiuo metu neturiu. Aš turėjau savo telefoną. Kortelę Sim pirkau, šiuo metu neturiu telefono. Į FNTT nuvykau B. iniciatyva, nežinojau kas ta FNTT, kur randasi ji. B. sakė, kad jį apgavo taip pat. Pasakė, kad jį apgavo. Kažkas su pinigais ,,surišta“, nes man žadėjo ir mokėti, ir gyvenamą plotą, kažkas nesigavo, reiškia jį apgaudinėjo, kas kaip apgavo aš nežinau. Vieną kartą mačiau B.”. Aprašęs kaltinamojo P. P. parodymus teismas daro išvadą, kad iš paties šio kaltinamojo parodymų matyti, kad jis pasirašė dokumentus, kuriuos paruošė A. B. ir D. B., tai yra kaltinamasis faktiškai pripažįsta suklastojęs dokumentus: 2013-02-15 „UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priėmimo) UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą; 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo. Šių argumentų pagrindu teismas taip pat konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2013-02-20 sudaryta akcijų pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)” yra suklastota, sudaryta fiktyviai ir yra pripažintina negaliojančia (LR BPK 113 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str. 1 d., 1.82 str. 1 d.). Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinamojo P. P. parodymų dalimi, kad, A. B. ir pačiam, P. P., suklastojus dokumentus, P. P. nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)” turtas – automobiliai, nors automobilių perdavimo – priėmimą aktą jis pasirašė kartu su A. B.; teismui nėra pagrindo abejoti, kad P. P. A. B. neperdavė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)” didelio kiekio dokumentų, nors jų priėmimą aktą kaltinamasis pasirašė: kaltinamasis P. P. yra benamis, neturi galimybės kur nors laikyti automobilius ar didelį kiekį dokumentų, matuojamų maišais. Kaip matyti iš aptartų įrodymų, nei automobiliai, nei dokumentai nėra rasti. Kaltinamasis D. B. (šioje byloje apklaustas kaltinamuoju, prieš bylą jo atžvilgiu išskiriant į atskirą bylą) parodė: „Su kaltinamuoju P. P. pirma susipažinau. Tai buvo žiema, ruduo, gal 2012 metai. Susipažinome, kai mus suvedė. Mus suvedė asmuo, pavardės nepasakysiu, pažįstamas. Buvo T., A., dar daugiau žmonių, mane suvedė, pasakė, kad tai jų direktorius, jie paprašė manęs nuvežti į Registrų centrą. Paskui mane P. pradėjo šantažuoti, skambinėt. Manęs paprašė, ar galiu su juo nueiti į Registrų centrą, buvo T., A. B.. Taip išėjo, kad keletą kartų su juo nuėjau į Registrų centrą. Bendrovę (duomenys neskelbtini)įregistravome jai jie nusipirko – T.. Mano vaidmens nebuvo jokio, po šiai dienai nesuprantu, mes visada reikalų turėjome. Su P. P. susipažinome, kai man buvo pristatytas jis, kaip jų direktorius, dirbantis su jais. Ką P. sako girdėjau, daug ką galima pasakyti, mane šantažavo, reikalavo pinigų jis. Aš nieko absoliučiai nežadėjau, maisto, drabužių nepirkau jam. Jūsų teisė rinktis kuo tikėti, su šantažais ,,daėdė“, kad nuėjau į FNTT, sakau kiek gali taip, terorizavo, skambinėjo, gavo baudą, sako samdyk man advokatą, rašyk skundus. Nieko nežinojau apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” finansinius reikalus. P. P. sakė, kad iš manęs spaudą gavo, bet aš juo nedisponavau, nieko nepadariau, jokio nusikalstamo. Daugiau mano atžvilgiu bylų nėra, prieš tai kur buvo, apskųsta šiuo metu. Su P. buvome Registrų centre. T. manęs paprašė. Paprašė manęs su P. į Registrų centrą nueiti. Nieko nežinojau apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)” finansinius reikalus. Jokio atlygio negavau už tai. Nepervedžiau pinigų P.. P. P. reikia klausti, kas pakvietė jį į registrų centrą”. Liudytojas A. M. parodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)” jam žinoma. Dirbo šioje bendrovėje prieš kokius keturis metus. Buvo įdarbintas apie 2012 metus. Dirbo apie du mėnesius, apie naujus metus buvo atleistas. Bendrovės direktoriumi buvo A. B.. Prieš atleidžiant B. minėjo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja. Žadėjo įdarbinti bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Į Lydą vairavo automobilį Ford transit A. B. prašymu. Automobilio valstybinių numerių neatsimena. B. jo paprašė automobilį nuvairuoti ir palikti, jis taip ir padarė Už automobilio nuvarymą berods 400 litų gavo. Dėl ko reikėjo nuvairuoti automobilį nežino, tai buvo B. verslo reikalais. Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo autobusiuką, baltos spalvos. Seną VW, jo variklis galinėje automobilio dalyje. Dar miškovežį Iveco pamena, žino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)” turėjo. Ford transit, Fiat Ducato. Kur šiuo metu yra automobiliai, nežino. Kai buvo atleistas iš darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, Fiat automobilis, mano, dar buvo įmonėje, mikroautobusas buvo parduotas. Direktorius B. pardavė autobusiuką. Vieni automobiliai buvo laikomi kaime, Anykščių rajone. Ne visi automobiliai buvo laikomi kaime. Miškovežis, kai važiuodavo miško vežti, būdavo paliekamas kaime, kad į Kauną nevaryti. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” dirbo pjovėju. Teko girdėti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išpjovė ne tą mišką, tačiau tuo metu jis bendrovėje nedirbo. Atsakydamas į kaltinamojo B. klausimą liudytojas parodė, kad B. liepė nuvairuoti automobilį į Baltarusiją, kadangi ji nemoka kalbėti rusiškai, kitą žmogų su juo B. siuntė, - kuris kalba rusiškai. Pirmą kartą per sieną nepraleido, tuomet buvo I., kurio pavardės neatsimena, Baltarusijos pilietis, o antrą kartą pavardės neprisimena, jo vardas – A.. Antrą kartą važiavo su A., kad nuvežti VW Transit. Matęs buvo ne pirmą dieną A., todėl važiavo, jam jokių papildomų klausimų nekilo. Transporto priemonių remontu, automobilių detalėmis aš neužsiiminėjo. Medieną pjovė. Jam B. sakė, kad bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, kad jis atidarys naują firmą ,,(duomenys neskelbtini)“, įdarbis jį toje bendrovėje. Jam atrodo, kad po to, kai buvo atleistas iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo bendrovėje, negali pasakyti tikslios datos. Su ūkininko produktais jam teko susidurti dirbant A. B.. Dirbo po atleidimo iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“. Turėjo sunkumų dėl nesumokėtos algos, tačiau prieš B., nebuvo „nusistatęs”, ar B. prieš jį buvo „nusistatęs” negali pasakyti”. Liudytojas S. U., antstolis parodė: „Pirmame bylos tomo 15 lape esantį 2012-12-12 turto arešto aktą turiu. Šis aktas surašytas kontoroje, esančioje Kanto g. 22-2, Kaune. Dalyvavau vienas, surašiau Utenos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu. Areštavau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, susidedantį iš devynių pozicijų, tai buvo automobiliai. Automobilių neapžiūrėjau, jų nemačiau. Duomenys buvo gauti iš „Regitros” transporto priemonių duomenų bazės. Buvo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti UAB turtą. turto arešto aktas, išsiųstas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. pagal turimą adresą (duomenys neskelbtini), Kaune, bet grįžo su atžyma, kad neatsiėmė, kelis kartus buvo nuvažiuota, nieko nerasta namie minėtu adresu. Siųstas patvarkymas dėl bendrovės lėšų arešto. Tą pačią dieną siųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kur yra automobiliai, buvo nuvykta kelis kartus, bet direktorius vengė susitikti. Nemačiau automobilių. Šiai dienai automobiliai areštuoti, bet taikyta nauja tvarka, - jei nepraeinama automobilių techninė apžiūra ar nesumokamas draudimas, automobiliai išregistruojami. Netikrinau automobilių, po naujo įstatymo pasikeitimo, galėčiau patikrinti. Turiu tiesioginę prieigą prie registro duomenų (po apklausos antstolis teismui pateikė duomenis, kad visi automobiliai išregistruoti, tai paskelbta byloje, t. 4., b.l. 1-23). Akto arešto aktas iš penkių lapų, vykdomoji byla eigoje, originale tik mano vieno parašas taip pat. Ties UAB ,,(duomenys neskelbtini)” grafa, jos atstovo parašo nėra. Išieškotojo VĮ Miškų urėdija atstovo parašo nėra taip pat, negalėjau nuvažiuoti į Utenos urėdiją, jiems informacija registruotu laišku buvo siųsta, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, bet bendrovės direktorius nebuvo rastas, laiškas grįžo su žyma, kad laiškas neatsiimtas. Po šiai dienai turto arešto aktas neįteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovams, niekam iš bendrovės. Siunčiau į Utenos miškų urėdiją, negrįžo laiškas ir iš ten, vadinasi įteiktas jiems. Praktikoje, vykdymo procese, registruoto laiško išsiuntimas nurodytu adresu laikomas įteiktu, nors jo niekas ir neatsiėmė. Turto arešto akto duomenys perduodami į Registrą. Teismui priėmus turto arešto aktą, jis fiksuojamas turto areštų registre. Kai antstolis surašo aktą, jis išsiunčiamas turto arešto akto registrui”. Teisėjui pagarsinus b.l 20 – Utenos apylinkės teismo 2013-06-04 vykdomąjį raštą, antstolio S. U. patvarkymą 2013-07-18, adresuotą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. P., b.l 23, patvarkymą P. P., b.l 24, patvarkymą Kauno apskrities VPK su prašymu paskelbti paiešką P. P., liudytojas S. U. parodė, kad per juridinių asmenų registrą išsiaiškino, jog P. P., nebe A. B., yra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. Parodė, kad surašius turto arešto aktą, jis buvo išsiųstas tuo metu direktoriumi buvusiam A. B. registruotu laišku. Areštuotojo turto saugotoju joks asmuo niekada nebuvo paskirtas, nes joks asmuo nepasirašė turo saugojimo akto ir neįsipareigojo jo saugoti. Liudytoja R. B. parodė: A. B. ir D. B. buvę mano darbdaviai, - kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2013 metų. Su A. B. bendravo, dirbo finansininke. Kas ir iš ko pirko bendrovės akcijas, nežino, gal 2012 m. ar 2013 m. padarė bendrovės balansą. Įmonė užsiėmė statybomis, paskui po statybų krizės - miško darbais, pirko ir pardavinėjo automobilius - lengvuosius ir sunkvežimius. Ar su Utenos urėdija buvo problemos atsiskaitant nežinojo, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)” automobiliai buvo areštuoti nežino. P. P. buvo direktorius nuo 2013 m. Ji tik žino, kad darbininkai pjūklus buvo pardavę už alkoholį, siuntė raštus į policiją, o daugiau nieko nežinojo, apie teismo nutartis priimtas taip pat nieko nežinojo. Nutraukus darbo sutartį su ja, ar bendrovė dar turėjo automobilius, nežino. B. ir B. jai atveždavo dokumentus į namus ir ji dirbo tik namuose, įmonėje nebūdavo. Už 2012 m. paruošė balansą, buvo įsiskolinimai, bet neprisimena kieno atžvilgiu. Sausio mėn. balansą pasirašė už 2012 m. A. B., o nuo 2013 m. gal vasario pasirašė D. B., galvojo, kad jis direktorius buvo. P. P. jai nebuvo matytas, jis jai jokių dokumentų neatveždavo. Gaudavo sąskaitas faktūras, pirkimų - pardavimų dokumentus, algalapius, viską, kas su buhalteriją susiję. Finansinius reikalus direktorius A. B. tvarkė, įmonės patalpose niekada nebuvo, registruota įmonė buvo A. B. namuose, o kur iš tikro įmonės buveinė, buvo, nežino. Automobilius muitinė tikrino, dokumentus matė. Nuo 2012 m. lapkričio su A. B. įmonėje dirbome. D. B., jai atrodė, buvo bendrovėje įdarbintas. P. P. pasirašydavo ant jai duotų ir paruoštų dokumentų, ji ne vienos firmos buhalteriją tvarkė. Būna, kad kiti direktoriai įmonių, kurių dokumentus tvarkė su ja net nesisveikina, o kartais net nusisuka, nes ji žemesnio rango, nei jie. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)” išėjo savo noru, niekas neprašė, dirbo pagal darbo sutartį, kad priteistos iš įmonės didelės sumos, nežinojo, nežino, ar bendrovė turėjo teisininką, ji tvarkiau tik buhalteriją. P. P. nėra mačiusi, tačiau tvarkė šio asmens pasirašytus 2013 m. pasirašytus dokumentus”. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. B. ir kitas asmuo, tačiau ne kaltinamasis P. P., per buhalterę R. B. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalteriją, buhalterinius dokumentus ir duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” veiką R. B. atveždavo A. B. arba D. B., bet ne P. P.. Liudytojas R. B. parodė:„A. B. pažįstu nuo tada, kai dirbu vaikų globos namuose, jis dirbo vairuotoju nuo 1996 m. ar 1997 m. Su juo į Maskvą važiavau, jis man pasiūlė kartu važiuoti. Šiaip važiavau, laikiau jam kompaniją, vairavom karinį džipą Volvo. Vizas tvarkėme kartu, mes kaip bičiuliai sutariame iki šiol. 2012 m. važiavome, bet sugedo automobilis, aš nešalau, buvo šalta, aš traukiniu grįžau iš Maskvos, o jis liko. Važiavo dar L. kartu. B. sakė, kad buvo problemų džipą taisyti ir aš nesigilinau į jo problemas. Apie tos mašinos remontą nekalbėjome. Gal jis man sakė, kad į Lietuvą su juo neapsimokės grįžti. Kitą didelį karinį automobilį esu matęs, jo pervairuoti neprašė, ten sunkvežimis, jo lengvąją mašiną tik pervairavau, bet ne sunkvežimį, kuris yra karinis, nežinau ar jis registruotas ir su numeriais buvo. Dėl šių mašinų buvau į STT ir VMI iškviestas, nes Volvo registruotas buvo mano vardu, bet tik tam, kad galėčiau automobilį vairuoti Maskvoje. B. savo vardu kodėl neformino mašinos, nežinau, nemačiau ten nieko blogo, galvojau bus problemų be įgaliojimo man tą mašiną vairuoti. Tikslo Volvo parduoti Maskvoje nebuvo, o jeigu būtų tai jis man būtų pasakęs, bet to jis nesakė, paprastai jis nieko neslėpė. Važiuojant apie įmonę ir verslą nekalbėjome, kalbėjome apie pomėgius ir keliones. Kur B. laikė automobilius nežinojau, mačiau tik dvi mašinas kurias paminėjau. STT buvau apklaustas liudytoju, jokio sprendimo mano atžvilgiu priimta nėra”.Gynėjui E. S. teismui pateikus automobilio Volvo fotonuotraukas, liudytojas parodė, kad jis į Maskvą vairavo šį automobilį, buvo slidu, automobilis apvirto, šiek tiek vairavo toliau, bet automobilis sugedo. Į Lietuvą grįžo traukiniu, kur liko automobilis – nežino”.Nusikalstama kaltinamųjų veika įrodyta rašytiniais įrodymais:2013-02-15 „UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktais t.2., b.l.; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartimi; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo – priėmimo aktu; 2013-02-27 susitarimu dėl įsiskolinimo likvidavimo (t. 2., b.l. 2, 3-5, 8). Šiuos dokumentus pasirašė kaltinamieji A. B. ir P. P..2012-11-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria taikyta laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (1t. b.1 13-14).2012-12-12 antstolio S. U. turto arešto aktas Nr. S11504, areštuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės (1t. b.1 15-19).2014-03-26 VĮ „Registrų centro“ išrašas, kur nuo 2013-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruotas P. P. (1t. b.l. 99-103).2014-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-20 akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2013-02-20 perdavimo - priėmimo aktas (2t. b.l. 1, 2, 8-10).2014-06-16 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-786, kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašė A. B. (2 t., b.l. 17-22).2015-01-22 raštu Nr. 15-01, kuriame nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių vertė (2t. b.l. 51).2014-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame P. P. atpažįsta A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (1t. b.l. 50-52).2014-12-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame P. P. atpažįsta D. B., kaip tarpininką dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perrašymo (2t. b.l. 131-133). Aptarti nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina nustatytą faktą, kad kaltinamieji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodytą nusikalstamą veiką, - suklastojo dokumentus, yra kalti ir baustini.. Dėl veikos kvalifikavimo. Kaltinamųjų A. B. ir P. P. padaryta veika, kiekvieno iš jų, ikiteisminio bylos tyrimo metu ir prokuroro pakeistajame kaltinamajame akte buvo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (kaltinime nurodant ir kitus Kodekso bendrojoje dalyje numatytus straipsnius – 24 str. 3 d., 4 d., 25 str. 3 d.), ikiteisminio bylos tyrimo metu nustačius aplinkybę, kad kaltinamieji apgaule <...veikdami organizuotoje grupėje...>, <...vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą…>. Teismas konstatuoja: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. sukčiavimu laikoma nusikalstama veika, o už jos padarymą atsako tas, „kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino“. Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra sukčiavimo požymių (objektyvinė ir subjektyvinė šios nusikalstamos veikos sudėtinės dalys). Kaltinime nenurodoma, kieno naudai apgaule kaltinamieji įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę (savo, ar kokio nors kito asmens; savo, ar kokio nors kito asmens naudai išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis A. B. ar P. P. padarė sukčiavimą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti net ir motyvą, dėl kurio jiems būtų reikėję sukčiauti, apgaule savo ar kitų asmenų naudai išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti: pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visos uždarosios akcinės bendrovės yra ribotos atsakomybės institutai (išskyrus atvejus, kurie nėra šios baudžiamosios bylos dalykas). Už uždarųjų akcinių bendrovių skolas ar padarytą žalą (šiuo atveju - Utenos rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimu iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Utenos miškų urėdija priteistus 53733 Lt ir 78 ct, tai atitinka 15562 Eur 38 ct) bendrovių akcininkai (kaltinamieji A. B. ir P. P., kai kuriais laikotarpiais buvę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais), neatsako. Jie gali atsakyti už kitus nusikaltimus, kurie yra susiję su pareikštu kaltinimu dėl sukčiavimo, tačiau jų veiksmai negali būti laikomi sukčiavimu dėl aptartų aplinkybių: nei P. P., nei A. B. savo ar kitų naudai neįgijo svetimo turto ar turtinės teisės ir neišvengė turtinės prievolės ir jos nepanaikino. Kaltinamieji negalėtų atsakyti ir pagal LR BK 246 str., nes antstolio S. U. areštuotasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (devyni automobiliai, kurių vertė pagal VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario mėn. buvo 195700 litai, t. 2 b.l. 51) niekam nebuvo perduotas saugoti. Tai matyti iš 2012-12-12 turto arešto akto (t.1., b.l. 15-19), iš antstolio S. U. anksčiau aptartų parodymų teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, kad automobilius antstolis areštavo 2012-12-12 jų neapžiūrėjęs, nes neturėjo jokių galimybių juos apžiūrėti, areštavo pagal „Regitros“ duomenis: tai matyti iš Centrinės hipotekos informacijos apie turto arešto aktą 2012030700 ir kitus aktus: visuose nurodoma, kad nėra paskirtas areštuotojo turto saugotojas (t.1. b.l. 114-121). Iš pačių kaltinamųjų parodymų, 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktų t.2., b.l.; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutarties; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo – priėmimo akto; 2013-02-27 susitarimo dėl įsiskolinimo likvidavimo (t. 2., b.l. 2, 3-5, 8) matyti, kad kaltinamieji suklastojo dokumentus. Aptartų argumentų pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 255 str. 2 d., 256 str. 1 d., kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Kaltinamieji, kiekvienas iš jų, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti, jog kaltinamieji veikė organizuotoje grupėje, - jie veikė bendrininkų grupėje, buvo vykdytojai, nusikalstamos veikos iniciatoriumi ir vykdytoju buvo A. B. ir kitas asmuo, o P. P. nusikalstamą veiką padarė kaip jos vykdytojas. Teismas taip pat pastebi, kad A. B. galimai padarė ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 184 str., 208 str. 2 d., 222 str. 1 d., o veiką, galimai padarytą pagal LR BK 184 str., dar ir prieš padarant dokumentų klastojimą, - galimai siekiant išvengti atsakomybės už galimai padarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pardavimą. Apie tai LR BPK 257 str. pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus, praneština prokurorui. Kvalifikuoti veiką pagal LR BK 184 str. 1 d., 208 str. 2 d., 222 str. 1 d. A. B. atžvilgiu prokuroras neprašė, papildomų įrodymų teismui nepateikė. Prokurorui priėmus sprendimą dėl galimai A. B. padarytų kitų nusikalstamų veikų, susijusių su dabar nagrinėjama baudžiamąja byla, turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes dabar teismo nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės dėl kitų A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo tiriamos. Bylą teismas išnagrinėjo ta tvarka ir ta apimtimi, kurios yra nustatytos LR BPK 255 str. 1 d. Dėl bausmių. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamasis P. P. yra teistas 2016-10-26 nuosprendžiu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis A. B. taip pat yra teistas. Nors jis laikomas neturinčiu teistumo, teismas, atsižvelgdamas į aptartų bylos aplinkybių visetą bei į tai, kad kaltinamasis A. B. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, įtraukęs pilnametį ir pakaltinamą asmenį - kaltinamąjį P. P., į nusikalstamą veiką, tapusį nusikalstamos veikos bendravykdytoju, kaltinamųjų atžvilgiu netaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatos ir daro išvadą, kad abiems kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Kaltinamasis A. B. neturi teistumo, kaltinamasis P. P. yra teistas, čia aprašomą nusikalstamą veiką padarė, prieš priimant ankstesnį nuosprendį. Kaltinamasis P. P. yra neįgalus: jam nustatytas 70 procentų darbingumas. Kaltinamasis A. B. dirba. Abu kaltinamieji padarė vieną nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems paskirtų bausmių tikslus galima pasiekti ir be realaus jų atlikimo, bausmės vykdymą atidedant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu. Kaltinamajam P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. paskirtoji bausmė subendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016-10-26 nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimo principą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. Dėl civilinio ieškinio. Kaltinamieji nepripažįsta VĮ Utenos miškų urėdijos 15562 eurai 38 ct (atitikmuo litais - 53733 litai ir 78 ct). Civilinis VĮ Utenos miškų urėdijos ieškinys atmestinas, teismui nustačius aplinkybę, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., - sukčiavimo (LR BPK 115 str. 1d.). Kartu teismas konstatuoja, Utenos apylinkės teismas 2013-02-18 patenkino VĮ Utenos miškų urėdijos civilinį ieškinį dėl bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” jai padarytos 15562 eurų 38 ct (atitikmuo litais - 53733 litai ir 78 ct) žalos ir vykdymas dėl išieškojimo gali būti tęsiamas. Teismas taip pat konstatuoja, kad VĮ Utenos miškų urėdijai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” teismo sprendimu priteistų pinigų išieškojimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas. Iš antstolio S. U. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantys areštuotieji automobiliai, VĮ Utenos miškų urėdijos ieškiniui užtikrinti, iki šiol yra areštuoti. Už kaltinamojo P. P. gynybą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti gynybos išlaidas netenkintinas, atsižvelgiant į kaltinamojo neįgalumą ir pajamų neturėjimą bei į tai, kad gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva (LR BPK 106 str. 2 d.). Dėl kardomųjų priemonių. Kaltinamajam P. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ji paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 str. 3 d.). Kaltinamajam A. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,nusprendžia: P. P.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016-10-26 nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą P. P. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.). Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR BPK 139 str. 3 d.). A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą A. B. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.). Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės A. B. neskirti. Dėl civilinio ieškinio. Civilinį VĮ „Utenos miškų urėdija“ ieškinį atmesti. 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį pripažinti negaliojančia (LR BPK 113 str., LR CK 1.91 str. 1 d., 1.82 str. 1d.). Iš kaltinamojo P. P. jo gynybos išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriui nepriteisti (LR BPK 106 str. 2 d.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.