Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarimo administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-03-02, apie 03.45 val., Taikos pr. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nustatytas 1,43 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelius, dėl ko įvykio metu apgadintas automobilis, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 9 p., 14 p. ir 16 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su teismo nutarimu nesutinka, teigia, jog teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą administracinį teisės pažeidimą bei per griežtai jį nubaudė.

Administracinės teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., nes autoįvykio metu buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, kuris priklauso I. U. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad jei vairuotojas padarė autoįvykį, vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį ir tik šį automobilį apgadino, tai jo veika negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str., jei jis šį automobilį valdė teisėtu pagrindu. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad automobilio savininkė I. U. yra išnuomojusi savo automobilį jo darbovietei, ir automobilis buvo paskirtas jam naudotis darbo reikalais, todėl už šio automobilio sugadinimą jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Teismas lyg ir pripažino, kad už šio automobilio apgadinimą jam netaikytina administracinė atsakomybė, tačiau jo veiką vis tiek kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., nes jis tariamai yra autoįvykio metu apgadinęs kelio įrenginį, t. y. žiedo bortelį, tai yra užfiksuota nuotraukose ir eismo įvykio vietos schemoje. Apeliantas akcentuoja, kad su tokiu teismo teiginiu sutikti negalima.

Toliau apeliantas pažymi, kad nebuvo kaltinamas žalos padarymo kelio įrenginiui. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui, galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numatyta organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą teisė pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Ši norma leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas pats peržengti negali.

Jam (apeliantui) surašytame protokole buvo nurodyta, kad autoįvykio metu buvo padaryta žala jo vairuojamam automobiliui, bet nebuvo inkriminuota tariamai padaryta žala kelio įrenginiui, todėl teismas negali dėl to jį bausti.

Apskritai nėra įrodymų, kad jis tą kelio bortelį apibraižė, nes toje žiedinėje sankryžoje daugelis bortelių yra panašiai apibraižyti, be to, neaišku kokio dydžio žala apibraižymu padaryta bei, ar apskritai padaryta. Bet kuriuo atveju, net jeigu taip ir būtų, tai būtų tik mažareikšmiškumas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šį straipsnį reikia nustatyti, kokias KET normas jis pažeidė, ar tarp tų normų pažeidimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Administracinės teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis pažeidė KET 9 p., 14 p., 16 p. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė kitų KET straipsnių pažeidimo.

Nei vieno inkriminuoto KET punkto pažeidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su autoįvykiu, todėl net jei autoįvykio metu ir būtų padaryta kokia nors žala trečiųjų asmenų turtui, jis negalėtų būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str., nes nepažeidė jokių KET punktų, kurių nesilaikymas būtų sukėlęs autoįvykį. Atvirkščiai, kaip ir nurodo KET 9 p., jis stengėsi išvengti skaudesnių padarinių ir susidūrimo su kliūtimi – kitu pavojingai kelyje manevruojančiu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys neginčijamai įrodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo eismo įvykio metu policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą. Apeliantas A. O. pateiktame skunde šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies neginčija, todėl teismas daro išvadą, kad apeliantas sutinka ir pripažįsta savo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo padarymo aplinkybių ir apeliantui paskirtos nuobaudos pagal šį ATPK straipsnį daugiau nepasisako.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažindamas A. O. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. konstatavo, jog A. O. įvykio metu apgadino automobilio „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kairės pusės priekinį ratą, dešinės pusės galinį ratą ir dešinės pusės apatinį slenkstį bei Baltijos - Taikos pr. žiedo bortelį, t. y., kelio įrenginį. Apylinkės teismas toliau pripažino, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu žala buvo padaryta ne tik A. O. vairuojamai transporto priemonei, bet ir kelio įrenginiui (kelio bortelio apgadinimas užfiksuotas fotonuotraukose, eismo įvykio vietos schemoje), todėl darytina išvada, jog A. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Tačiau Apygardos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei išnagrinėjęs pažeidėjo pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, jog A. O. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai (nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Norint padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal šią normą, būtina nustatyti: pirma, jog pažeidėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; antra, kad padarytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas).

Byloje esantis 2013-03-02 Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-03-02 04.25 val. A. O. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 11). Apeliantas skunde neneigia, jog nurodytu metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl Apygardos teismas plačiau dėl šios aplinkybės, kuri byloje yra visiškai įrodyta, nepasisako.

Pažymėtina, kad tam, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytą normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010).

Apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybę, jog A. O. įvykio metu apgadino automobilio „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kairės pusės priekinį ratą, dešinės pusės galinį ratą ir dešinės pusės apatinį slenkstį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai laikė kvalifikuojančiu požymiu, leidžiančiu jo padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu A. O. buvo teisėtas automobilio „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas. Be to, byloje yra 2013-03-21 UAB „Autonoma“ (kuri yra teisėtas šio automobilio nuomininkas) pažyma, kuri patvirtina, jog A. O. savo sąskaita pakeitė priekinius diskus bei padangas, kurias sugadino mikroautobuse, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27-30).

Todėl galima pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas pripažindamas A. O. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., aplinkybę, jog pažeidėjas įvykio metu apgadino automobilio „Mercedes-Benz 308“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kairės pusės priekinį ratą, dešinės pusės galinį ratą ir dešinės pusės apatinį slenkstį, nepagrįstai laikė kvalifikuojančiu požymiu, leidžiančiu jo padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Apylinkės teismas kvalifikuodamas A. O. pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. taip pat nustatė, jog eismo įvykio metu A. O. apgadino Baltijos - Taikos pr. žiedo bortelį, t. y., kelio įrenginį. Tačiau A. O. apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2013-04-09 raštą (pasirašyta skyriaus vedėjos), kuriame aiškiai nurodyta, kad 2013-03-02 eismo įvykio metu Taikos/Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje Klaipėdos miesto savivaldybei žala nepadaryta (b. l. 47). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju A. O. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties, kadangi nenustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas.

Todėl yra pagrindas A. O. padarytą pažeidimą iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir A. O. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

Pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliantas skunde prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta, todėl atmestina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. O. padarė vieną pavojingiausių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas net 1,43 promilių girtumas (artimas vidutiniam girtumo dydžiui), todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliantui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Apelianto nurodytos aplinkybės (tai, kad teisė vairuoti transporto priemonės jam reikalingos atliekant darbines funkcijas, priešingu atveju jis neteks darbo ir kt.) nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Byloje nenustatyta jokių apelianto atsakomybę švelninančių aplinkybių, be to, apylinkės teismas teisingai nustatė administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą sunkinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 str. 8 p.), bei tai, kad pakartotinai per metus padarytos tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 5 p.) (b. l. 9, 22-24). Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis bei pažeidėjo asmenybę daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vidutinio dydžio administracinę nuobaudą – 1 250 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Dėl visų išvardytų motyvų A. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarimas keistinas – A. O. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnyje reglamentuotas Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 1 ir 2 d.). Pažeidėjui skirtos nuobaudos už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d., subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir jam skirtina galutinė 1 250 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-29 nutarimą pakeisti.

A. O. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskirti jam 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. A. O. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.